Kankina prastas ryšys telefone? 4 patarimai, kurie padės išspręsti šią problemą

Pranešimas spaudai

2021-11-22, 07:45

5 komentarai (-ų)
Kankina prastas ryšys telefone? 4 patarimai, kurie padės išspręsti šią problemą

Kalnuotos ir miškingos vietovės, šalia namų tekanti upė ar skardinis stogas – priežasčių, kodėl ryšys gali susilpnėti yra daug. Technologijų ekspertai tikina, kad susidūrus su ryšio problemomis kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai, nes nuo to gali priklausyti ir problemos sprendimo būdai.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas aptaria dažniausias silpno ryšio priežastis ir dalijasi patarimais, kaip jas pašalinti.

1 priežastis: vietovės specifika

Mobilus ryšys veikia radijo bangomis, o jo stiprumą lemia tai, kiek kliūčių atsiranda atstume nuo artimiausios bazinės stoties iki namų ar sodybos. Jeigu bangos sklidimo kelyje pasitaiko kalnuotos vietovės, miškas arba vandens telkiniai – ryšys prastėja. Be to, jį gali veikti ir ne gamtiniai teritoriniai trikdžiai. Pavyzdžiui, ryšys silpnesnis būna pasienio savivaldybėse, kuriose šalies operatoriai yra ribojami tarpvalstybinių susitarimų dėl stočių tankio, leidžiamų naudoti dažnių ir siųstuvų galios.

Ką daryti?

Miškingose, kalvotose ar labiau nuo bazinių stočių nutolusiose vietovėse interneto ryšį galima pagerinti pastiprinus išorinį 4G signalą. Tam naudojami papildomi įrenginiai – lauke prie pastato išorės tvirtinami specialūs modemai, į kuriuos įdedama SIM kortelė arba išorinės antenos. Tiesa, jei stringa tik balso ryšys, tuomet reikalingi ryšio kartotuvai-stiprintuvai. Patartina tokią įrangą įsigyti iš operatorių – tokiu būdu ji bus tikrai saugi ir jos įrengimui nereikės gauti papildomo leidimo iš Ryšių reguliavimo tarnybos.

2 priežastis: ryšį blokuojantys namai

Kartais kliūtys geram ryšiui susidaro ne tik gamtoje, bet ir namuose. Čia jis gali būti silpnesnis dėl storų sienų, skardinio stogo, apšiltinimui naudojamų plėvelių, sudėtyje turinčių metalo, ar tiesiog didelio namo ploto. Dėl šių priežasčių, ryšys gali veikti ir netolygiai – pavyzdžiui, tik atvėrus langus arba ne visuose kambariuose.

Ką daryti?

Iš pradžių, pasitikrinkite dabartinį interneto greitį ir sužinokite, kokia maksimali sparta jūsų namuose galėtų būti su operatoriaus Laisvu internetu. Tam „Tele2“ sukūrė specialų 4G interneto ryšio stiprumo žemėlapį: https://tele2.lt/privatiems/4g-rysio-zemelapis. Jame taip pat galite patikrinti, kur yra artimiausia bazinė ryšio stotis ir pagal tai namuose pakeisti Wi-Fi modemo vietą. Jei tai negelbėja ir interneto ryšys yra nepakankamai geras dėl pastato ypatumų, greičiausiai reikės papildomo modemo viduje.

3 priežastis: staigiai padidėjusi apkrova

Kartais ryšio stiprumui įtakos gali turėti ir staiga išaugęs bazinių ryšio stočių apkrovimas. Įprastai operatoriai iš anksto planuoja, kuriose vietovėse reikės galingesnio ryšio – naujai kuriamuose kvartaluose arba didesnėse susibūrimo vietose. Tačiau kartais apkrovimas padidėja staiga. „Tele2“ duomenimis, per pandemiją poreikis praplėsti stotis padvigubėjo. Vietoje planuotų vietovių miestų centruose, ryšys buvo gerinamas miegamuosiuose rajonuose, kur per karantiną buvo dirbama ir mokomasi.

Ką daryti?

Jei anksčiau savo namuose arba sodyboje nesiskundėte ryšiu ir jis staiga suprastėjo, susisiekite su savo ryšio tiekėju. Jis įvertins, kas konkrečioje teritorijoje galėjo nulemti tokius pokyčius. Galbūt rajone tereikės praplėsti tinklo talpą naudojant naujus dažnius ar atnaujinti programinę įrangą. Toks sprendimas pagerintų ryšį jums ir kaimynams per kelias savaites.

4 priežastis: ne ryšys, o įrenginys

Kasmet atsiranda vis daugiau dažnių ir jais veikiančių technologijų. Taigi įrenginių gamintojams tenka į beveik tokio paties dydžio išmaniuosius sutalpinti vis daugiau ryšio antenų ir jas optimizuoti. Todėl mobilieji telefonai arba planšetiniai kompiuteriai ryšį priima ne vienodai. Tačiau nebūtinai naujieji modeliai šiuo klausimu yra pažangesni – kartais gamintojai daugiau dėmesio skiria įrenginio dizainui arba kitoms jo technologijoms, o ne antenos jautrumui.

Ką daryti?

Jei įtariate, kad ryšį silpnina pats įrenginys, atlikite paprastą bandymą. Padėkite du skirtingus išmaniuosius vieną šalia kito ir patikrinkite, koks ryšio stiprumas rodomas jų ekranuose. Taip pat pabandykite atlikti tuos pačius veiksmus su skirtingais telefonais arba telefonu ir planšete. Jei ryšys yra silpnas tik viename įrenginyje, tikėtina, kad jis ir yra problemos priežastis.

5 komentarų

DŽIAUGIUOSI telia!

Sodyboje išsprendžiau leto ryšio beda, išėjau iš tele2, i Telia, ir tikrai telia neveltui sako jog 30% jie greitesni!

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Situacija Lietuvoje artėja prie kritinės ribos: lietuviai vis dažniau nukenčia nuo sukčių, esamų kovos priemonių jau nebepakanka

RRT

Pranešimas spaudai

2024-04-20, 10:54

0 komentarų

Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Situacija Lietuvoje artėja prie kritinės ribos: lietuviai vis dažniau nukenčia nuo sukčių, esamų kovos priemonių jau nebepakanka

Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skaičiuoja, kad žala vien IV ketvirtį padaryta vartotojams apibendrinant visų kategorijų sukčiavimus elektroninėje erdvėje yra per 4,7 mln. Eur. Jų duomenimis, 2023 metais fiksuota virš 5 tūkst. fišingo atvejų, 2022 m. – 3,5 tūkst. Nors atvejų skaičius augo, pernai mažėjo patiriami realūs nuostoliai: nuo 1,9 mln. Eur – 2022 m. iki 1,6 mln. – 2023 m. Vidutinė išviliojama suma per metus sumažėjo nuo 542 Eur iki 300 Eur.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenys rodo, kad, jei palygintume paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir pirmus tris šių metų mėnesius, nuorodų į žalingus interneto resursus blokavimo per dieną apimtis išaugo nuo 7 tūkst. iki daugiau nei 12 tūkst. Visgi nors laiku blokuojamų žalingų nuorodų skaičius išaugo, iššūkių stabdant kibernetinius sukčius netrūksta.

RRT apvaliojo stalo diskusijoje dalyvavo Lietuvos pašto, siuntų pristatymo įmonių, Lietuvos banko, kai kurių komercinių bankų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir mobiliojo ryšio operatorių atstovai.

Daugėja sukčių skambučių

Pasak renginyje dalyvavusių operatorių atstovų, pastaruoju metu sukčiavimo metodai kinta didinant skambučių skaičių.

„Tokiu būdu sukčiai tikisi, kad nors dalis skambučių pasieks vartotojus. Ir šiuo atveju labai svarbu, jei norime rezultatų, kad policija maksimaliai įsitrauktų užkardant tokią veiklą. Itin reikšmingas yra ir tarptautines teisėsaugos bendradarbiavimas, nes sukčiai į Lietuvos vartotojus kėsinasi iš viso pasaulio“, – sako Darius Kuliešius, RRT tarybos narys.

Tuo metu Lietuvos pašto atstovai pastebėjo, kad įsigalėjo ir nauja sukčiavimo tendencija – apsimestinės žinutės siunčiamos remiantis Android ir iOS telefonų funkcionalumu, kai RCS ir iMessage žinutės siunčiamos šifruotais duomenų kanalais ir tampa „nematomos“ operatoriams. Norint jas užkardyti, būtinas kompanijų „Google“ ir „Apple“ įsitraukimas.

Operatorius „Telia Lietuva“ pateikė statistiką, kad vien jų tinkle per 2024 metų pirmą ketvirtį buvo užblokuota 2,5 mln. skambučių iš užsienio su galimai suklastotais numeriais, taip pat blokuota 36,9 tūkst. SMS žinučių, kurios neatitiko su turinio siuntėju suderintų identifikacinių požymių. „Bitė Lietuva“ skelbia, kad per 14 pastarųjų dienų blokavo beveik 70 tūkst. sukčių iš viso pasaulio skambučių, prisidengusių lietuviškais numeriais.

„Tai įrodo, kad mūsų priimtos priemonės dėl skambučių blokavimo su galimai suklastotais numeriais yra veiksmingos, tačiau jas dar galima tobulinti priimant išplėstinį variantą, kad operatoriai matytų ne tik savo, bet ir visus vartotojus, kurie užsienyje naudojasi mobiliojo ryšio paslaugomis. Tokiu būdu dar labiau sustiprintume apsaugą nuo apsimestinių mobiliojo ryšio skambučių iš užsienio“, – pabrėžia D. Kuliešius, RRT tarybos narys.

2023 m. RRT įpareigojo mobiliojo ryšio operatorius blokuoti trumpąsias žinutes su nuorodomis į žalingus interneto resursus bei persiųsti tik tokias vardines trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius. Dar vienas įpareigojimas – blokuoti Lietuvos fiksuotojo ryšio numerius, jei fiksuoto ryšio numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje taip pat blokuoti Lietuvos mobiliojo ryšio numerius, jei operatorius nustato, kad šiais numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje, o abonentai tuo metu nėra išvykęs iš Lietuvos.

Operatoriai privalo blokuoti ir nesiųsti tranzitu skambučių, inicijuotų iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio numerių ar paslaugų ryšio numerių, jeigu dėl naudojamų numerių RRT nėra išdavusi leidimų ir numeriai nėra priskirti konkretiems paslaugų tiekėjams. Operatoriai taip pat privalo blokuoti tarptautinio tarptinklinio ryšio skambučius, inicijuotus iš operatoriaus savo abonentams suteiktų numerių, kai abonentai nėra išvykę iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar nesinaudoja tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugomis.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas