Lietuvių fizinis aktyvumas: kaip karantinas pakeitė sportavimo įpročius?

Lukas Snarskis

2020-08-17, 15:50 (atnaujinta 2021-04-27, 00:38)

0 komentarų
Lietuvių fizinis aktyvumas: kaip karantinas pakeitė sportavimo įpročius?

Bendrovės „Samsung“ užsakymu liepos mėnesį atlikta internetinė apklausa parodė, kad beveik 20 proc. lietuvių karantino metu ėmė sportuoti mažiau nei iki to laiko, o kas dešimtas iš viso atsisakė sporto. Nors karantinas jau baigėsi, lietuviams vis dar neretai pritrūksta motyvacijos užsiimti aktyvia fizine veikla. Kaip sužadinti norą dažniau ir aktyviau judėti?

Karantino metu pritrūko motyvacijos

Atlikto tyrimo duomenimis, kovo mėnesį prasidėjus karantinui ir įvedus ribojimus lankytis įvairiose viešose vietose, o tarp jų ir sporto klubuose, nemažos dalies apklausoje dalyvavusių žmonių kasdienė sporto rutina pasikoregavo.

Apklausa parodė, kad beveik 20 proc. gyventojų karantino metu ėmė sportuoti mažiau nei anksčiau, o kas dešimtas iš viso atsisakė sporto, leisdami laiką namuose tapo tingesni, daugiau laiko praleido prie televizorių ekranų.

Visgi apklausa parodė ir teigiamus rezultatus – didesnioji dalis apklaustųjų (35 proc. lietuvių) teigė, kad jų kasdienė sporto rutina nepakito. Taip pat dalis respondentų, stengdamiesi pagerinti savo fizinę būklę, mėgino sugalvoti įvairių sportinių užsiėmimų namuose ir lauke – 16 proc. respondentų pradėjo sportuoti namuose ir šiek tiek mažiau nei 10 proc. gryname ore.

Labiausiai motyvuoja išmaniosios programėlės ir varžymasis su kitais

Nors karantinas pakoregavo nemažos dalies lietuvių sporto rutiną, kiti apklausos dalyviai sako, jog didžiausia kliūtimi buvo ne įvesti apribojimai, o motyvacijos stygius. Daugiau nei 40 proc. lietuvių motyvacijos trūkumą įvardijo kaip priežastį, kodėl kasdien per mažai juda ir vengia būti fiziškai aktyvūs.

Tad kaip sužadinti sau norą dažniau ir aktyviau judėti? Dalis apklaustųjų sutiko, kad fizinį aktyvumą skatinančios programėlės jiems padeda rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, skatina dažniau judėti ir pradėti aktyviai sportuoti. Populiariausia išmanioji programėlė tarp apklausoje dalyvavusių Baltijos šalių gyventojų – „Samsung Health“. Ją renkasi kas antras apklausoje dalyvavęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojas.

Atlikto tyrimo duomenimis beveik 20 proc. lietuvių naudojasi „Samsung“ sveikatingumo programėle, įdiegta visuose „Galaxy“ telefonuose ir leidžiančia savo rezultatus palyginti su kitais žmonėmis. Taip pat kas antras iš dešimties sutiko su teiginiu, kad varžymasis su kitais juos ypač motyvuoja sportuoti.

Vertinantiems patogumą – išmanieji laikrodžiai

Nieko nebestebina tai, kad siekdami geriausio rezultato, sportuojantys vis dažniau į pagalbą pasitelkia naujausias technologijas – išmaniuosius laikrodžius. Anot daugelio sporto trenerių, technologijos šiandien yra vienas iš pagrindinių įrankių, padedančių pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Keičiantis žmonių gyvenimo įpročiams ir siekiant aukštesnių asmeninių rezultatų sporte, taip pat išaugo žmonių reikalavimai technologijų gamintojams. Pavyzdžiui, naujausi „Samsung“ išmanieji laikrodžiai turi naujas funkcijas, kurios leidžia išmatuoti ir stebėti deguonies kiekį kraujyje.

Be fizinio aktyvumo sekimo, ne ką mažiau svarbu ir bendra savijauta. Kas penktas apklausoje dalyvavęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojas sutinka, kad prastas poilsis jiems trukdo kasdien užsiimti fizine veikla. Todėl nusprendus įsigyti išmanųjį laikrodį, verta pamąstyti apie tokį, kuris, leidžia stebėti savo miego kokybę ir formuoti sveiko gyvenimo įpročius.

Apie tyrimą

„Samsung“ užsakymu, apklausą internetu liepos mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Liepos mėnesį atliktame tyrime iš viso dalyvavo 3011 18-64 metų amžiaus Baltijos šalių gyventojų: 1005 lietuviai, 1003 latviai ir 1003 estai.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje rengiamas dezinformacijos raštingumo egzaminas

Pranešimas spaudai

2024-04-20, 11:59

0 komentarų

Lietuviai supranta, kad kasdienėje aplinkoje juos supa ne tik naudinga, bet ir melaginga informacija, tačiau labiausiai paplitę dezinformacijos naratyvai ne vieną vis dar suklaidina.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje rengiamas dezinformacijos raštingumo egzaminas

Lietuviai supranta, kad kasdienėje aplinkoje juos supa ne tik naudinga, bet ir melaginga informacija, tačiau labiausiai paplitę dezinformacijos naratyvai ne vieną vis dar suklaidina.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Vyriausybės kanceliarija su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“ organizuoja moksleiviams skirtą egzaminą: gegužės 3 d. visi iš anksto užsiregistravę 9–12 kl. moksleiviai su dezinformacijos analizės meistrais paskaitoje diskutuos apie dezinformaciją, dirbtinį intelektą ir socialinių tinklų algoritmus, o po paskaitos dalyvaus egzamine, pasitikrins savo įgytas žinias ir, žinoma, gaus prizų.

„Dezinformacija nėra tik keistas nesuprantamas žodis ar kažkas, kas manęs nepalies – iš tiesų, kiekvieno iš mūsų telefone, socialiniuose tinkluose nuolat dūzgia didžiuliai informacijos ir dezinformacijos srautai, kuriuos turime atskirti, kad nepasimestume, kad nepakliūtume į sukčių rankas ar kitaip nenukentėtume. Svarbu suprasti, kad dezinformacija – tai priešiškai nusiteikusių šalių hibridinio karo ginklas, nukreiptas į mūsų šalies žmones ir naudojamas su tikslu silpninti visuomenę ir Lietuvą kaip valstybę.

Manau, kad dezinformacijos raštingumas šiais laikas toks pat būtinas kaip ir nuovoka informacinės technologijose, teksto suvokime ar kitose moksleiviams gerai žinomose srityse. Tikiuosi, kad šis egzaminas taps ne tik gražia tradicija, bet ir paskatins dezinformacijos raštingumo integraciją į mokymosi programas“, – sako Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Kaip viskas vyks?

  • Visus 9–12 kl. mokytojus (auklėtojus) iki balandžio 30 d. kviečiame registruoti savo mokomas (auklėjamas) klases dalyvauti Dezinformacijos raštingumo egzamine užpildant šią registracijos anketą. Kiekvienam mokiniui suteiksime individualų identifikacinį kodą (atsiųsime jūsų nurodytu el.paštu pasibaigus registracijai). Todėl prašome pildant formą pateikti kuo tikslesnį dalyvių skaičių iš jūsų klasės.
  • Egzaminas vyks interaktyviu būdu virtualioje erdvėje.
  • Geriausių rezultatų pasiekusi klasė bus pakviesta į Vyriausybės rūmus ir apdovanota.
  • Prieš egzaminą vykstanti paskaita bus transliuojama viešai Vyriausybės „Youtube“ ir „Facebook“ paskyrose.
  • Renginio pradžia – 10 val., trukmė – iki 1 val.

Nesate moksleiviai, bet norite mokytis dezinformacijos raštingumo?

Išbandykite „Debunk.org“ sukurtą skaitmeninį, nemokamą kursą, skirtą išmokti atpažinti melagingą ir klaidinančią informaciją. Lietuvoje „InfoSkydą“ jau išbandė 2 tūkstančiai žmonių!

45 minučių trukmės kurse apžvelgiama daugybę temų: kas yra dezinformacija ir kaip ji veikia, kas yra botai ir troliai, kaip dirbtinis intelektas gali būti naudojamas manipuliuoti jumis, kaip veikia socialinių tinklų algoritmai, ir dar daugiau.

Atlikę visas užduotis, išmoksite vadovautis trimis paprastomis taisyklėmis, kurios padės išvengti informacinių pinklių: įvertinti šaltinį, patikrinti turinį, ir apsvarstyti kontekstą.

Programą sudaro trumpi straipsniai, vaizdo įrašai ir „Kahoot“ žaidimai. Turėkite omenyje: kuo greičiau pateiksite teisingą atsakymą, tuo daugiau taškų surinksite!

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas