„Huawei P40 Pro+” apžvalga: flagmanas kvadratu

Paskelbė:   Ignas Petrikonis | 2020-06-30
„Huawei P40 Pro+” apžvalga: flagmanas kvadratu
0 Pasidalinimai
1335 Peržiūros

Turbūt visi esame pastebėję bent keletą kūrybingų prekybininkų būdų paprašyti daugiau pinigų už iš esmės tą patį dalyką. Tai gali būti sūrio kraštelis picoje, dar vienas espresso šūvis į pienišką kavą ar papildoma erdvė kojoms biudžetinių oro linijų lėktuve. Iš šio sandorio išlošia abi pusės - pardavėjas minimaliomis sąnaudomis pasididina pelną, o vartotojas patenkina neracionalų maksimalizmo poreikį. Nieko keista, kad šią schemą pamėgo ir išmaniųjų telefonų gamintojai, praėjus keliems mėnesiams nuo naujo modelio debiuto pristatantys ekskliuzyvinę jo modifikaciją su ypatinga korpuso spalva ar šiek tiek daugiau atminties.

„Huawei” nuo šio žaidimo visada laikėsi atokiau, bet šiemet nusprendė pabandyti laimę į pasaulį išleidusi stebuklingą pliuso ženklą turintį „Huawei P40 Pro+”. Tačiau Kinijos milžinė pasirinko eiti šiek tiek sunkesniu keliu, nei konkurentai, ir savo standartinį flagmaną greta prabangesnės išvaizdos bei papildomų gigabaitų aprūpino ir keliais creme de la creme klasės techniniais žaisliukais. Šioje apžvalgoje pabandysime išsiaiškinti, ar Proplius turi vietos po saule bei ar jo patobulinimai nėra tik bereikalingas balastas.

Dizainas

„Huawei P40 Pro” apžvalgoje negailėjome liaupsių gamintojui už originaliausią ir vieną labiausiai apgalvotų telefono dizainų šiemet. Tiesa, tuomet dar kai kurie mažesni konkurentai nebuvo pristatę savo šiųmečių modelių, todėl „P40 Pro” kilo pagrįsta grėsmė būti nukarūnuotam. Visgi priešininkai nesublizgėjo, tad net ir po tų kelių mėnesių ši dizaino kalba išlieka išskirtinė, o „P40 Pro+” dar ir papildomai viską pakelia laipteliu aukščiau.

Vienu pagrindinių Pliuso išvaizdos elementų galime laikyti masyvų aliuminio rėmą, kuris korpuso kampus apgaubia lyg koks dėklas. Taip yra todėl, jog lygiai kaip ir „P40 Pro”, čia randame ekraną, kurio visi kraštai lenkti - ne tik šonai, bet ir apačia bei viršus. Nors dangstomasi įmantriomis vandens paviršiaus įtempimo analogijomis, lenkimas iš esmės čia yra labiausiai todėl, kad puikiai maskuoja stambius ekrano rėmus ir padeda jam visuose plakatuose ir reklamose atrodyti itin futuristiškai.

Tačiau bendrovė puikiai supranta, kad didesnę sumokėtą sumą pirkėjas nori pajusti ir fiziškai, todėl „P40 Pro+” modelyje stiklas galinėje dalyje buvo pakeistas keramika. „Huawei” tikrai nėra pirmieji pasitelkę šią medžiagą - tai prieš keletą metų buvo padarę ir „Xiaomi”, ir „Samung” (prabangiausiose „Galaxy S10+” ir „S10 5G” versijose), tačiau šiemet to nebesiūlo dėl labai paprastos priežasties - nepaprastai sudėtingo gamybos proceso. „P40 Pro+” keraminės nugarėlės gamyba užtrunka net 5 dienas, o esant bent mažiausiam procesų nukrypimui, visa partija nurašoma.

Tai kam taip vargintis? Visų pirma, keramika yra kur kas atsparesnė įbrėžimams nei stiklas, todėl telefoną galima naudoti be dėklo. Teoriškai, kietesnė medžiaga taip pat reiškia didesnę dūžio tikimybę, bet praktiškai to nepajutau - manasis „P40 Pro+” krito ir nuo automobilio panelės, ir slydo iš kišenės ant plytelių, bet iki šiol atrodo idealiai. Taip pat keramika šiltesnė ir malonesnė liesti, nei stiklas, bet tuo pat metu ir geriau slysta. Nuo virtimo ledo rituliu ją saugo tik masyvus kamerų modulis, į medinį stalą ar kitą paviršių įsikabinantis lyg koks alpinisto kirtiklis.

Beje, nors „Huawei P40 Pro+” nutaikytas į juodą spalvą mėgstančius kostiumuočius, labai patarčiau apsvarstyti ir mano turimo egzemplioriaus baltos korpuso spalvos variantą - ant jo visiškai nesimato pirštų antspaudai.

Žvelgiant iš ergonomikos perspektyvos, neįmanoma nepaminėti dėl keramikos išaugusio korpuso storio ir svorio. Man tai asocijuojasi su prabanga, bet kai kuriems žmonėms gali būti nemažas trūkumas. Taip pat pastebėjau, kad Plus modelyje nebeliko aštrios briaunos rėmo ir nugarėlės susijungimo vietoje, todėl įrenginys tapo lyg nugludintas jūros akmenėlis. Prie patogaus laikymo prisideda ir lenkti ekrano kraštai, tačiau tuo pat metu dėl jų kartais neapsieisime ir be atsitiktinių paspaudimų. Dešiniajame šone įrengti įjungimo ir garso reguliavimo klavišai yra idealiai ten, kur gula nykštys, tad problemų šioje vietoje nepatyriau.

Viską pasvėrus, „P40 Pro+” nieko kardinaliai naujo ant vaišių stalo nepadėjo, bet dėl išties prabangios keraminės nugarėlės nepasidarė gėdos ir tikrai pateisino savo superflagmano titulą.

Ekranas

Iš pirmo žvilgsnio „Huawei P40 Pro+” ekranas identiškas įprastam „P40 Pro”. Tie patys stiklo lenkimai, ta pati į akis krintanti kapsulės formos išpjova kairiajame viršutiniame kampe, ta pati raiška, netgi įstrižainė tokia pati - 6,58 colio. Tai galbūt ta gaida ir galėtume uždaryti šią skiltį, maloniai nukreipę skaitytojus į „P40 Pro” apžvalgą? Deja, ne viskas taip paprasta.

Jau nuo pirmų „Pro+” naudojimo minučių supratau, kad kažkas čia ne taip. „P40 Pro” naudojau kaip pagrindinį išmanųjį jau beveik tris mėnesius, todėl nustebau, jog pliuso ekranas atrodo šiek tiek geriau. Dėl viso pikto dar kartą patikrinau specifikacijas - taip, identiška FHD+ raiška, taip ta pati OLED technologija. Tai kur čia šuo pakastas? Šiek tiek pasiknaisiojęs internete radau informacijos, kad „Huawei” įprastame „P40 Pro” montuoja šiek tiek prastesnės kokybės „BOE” gamintojo matricas, o į „Pro+” - aukščiausios kokybės „Samsung”.

Skirtumas tikrai nėra astronominis, bet Pliuso vaizdas šiek tiek kontrastingesnis, ryškesnis ir gal netgi minimaliai šviesesnis. Net ir natūralių spalvų ekrano režime viskas atrodo gyviau ir man truputį primena naujausius „iPhone”. Deja, gamintojas nepasinaudojo proga savo flagmanų flagmane rezoliucijos padidinti iki QHD+ standarto. Galbūt kai kurie vartotojai to nepastebėtų, bet mokantys daugiau pinigų juk nusipelno maksimumo, ar ne?

Kur kas atlaidesnis esu dėl to, jog „Huawei” nepadidino atsinaujinimo dažnio - jis išliko 90Hz. Teko ilgiau pabandyti „Samsung Galaxy S20+” ir „OnePlus 8 Pro” su 120Hz ekranais, bet nepasakyčiau, jog yra didelis skirtumas - paeiliui naudodamas, tikrai nepajutau diskomforto „Huawei” įrenginyje. Juo labiau, kad tai atsiliepia ir akumuliatoriui (plačiau skaitykite baterijos skiltyje).

Kaip ten bebūtų, „P40 Pro+” džiugins įspūdinga ekrano forma, o minimaliai geresnė matrica suteiks daugiau malonumo žiūrint „YouTube” ar tiesiog skaitant naujienas prie šeštadieninio kavos puodelio.

Gyvenimas be „Google”

Prieš porą mėnesių pasirodžius „Huawei P40” serijai - pirmiesiems „Huawei” telefonams Lietuvoje, kuriems taikomos JAV sankcijos, neleidžiančios gamykliškai diegti „Google” paslaugų - būsimiems pirkėjams kilo daug klausimų. Ar veiks pamėgtos programėlės? Kur jų gauti? Kaip jas atnaujinti? 

Tuo metu kompanijos siūlomas aplikacijų perkėlimas, naudojant „PhoneClone” paslaugą atrodė kaip kažkokia egzotika, o „AppGallery” parduotuvėje galėjome rasti tik vieną kitą žinomą vardą. Tačiau per tą laiką spragos pradėjo pildytis - atsiradusi „MoreApps” programa leido įsidiegti praktiškai visas programėles, kurių nėra „AppGallery”, o neseniai netgi skelbėme apie „Huawei P40” serijoje pradėjusią veikti „SmartID” paslaugą, leidžiančią patogiai prisijungti prie internetinės bankininkystės. Kaip ten bebūtų, tam, kad neliktų neaiškumų, savo skaitytojams paruošėme gidą, kaip paruošti naujuosius Huavėjus naudojimui ir nejausti nepatogumų dėl „Google” paslaugų nebuvimo (jį rasite paspaudę čia).

Na gerai, o jei tam tikrų „Google” programėlių atsisakymas jums skamba kaip utopija? Pavyzdžiui, neįsivaizduojate, kaip elektroninį paštą galima tikrinti naudojant ne „Gmail”, o bet kokia kita aplikacijų parduotuvė, apart „Play Store” jums sukelia kažką panašaus į anafilaksinį šoką. Per tą laiko atsirado sprendimas ir tokioms personoms.

„YouTube” platformoje galima rasti ne vieną vaizdo įrašą, kaip į „P40” serijos atstovą įrašyti praktiškai visas „Google” paslaugas. Vadovaujantis naujesniais gidais netgi pavyksta išvengti iki tol kankinusių pranešimų apie „Problemą su „Google” paskyra”. Man šis procesas užtruko vos 13 minučių, o po jo „P40 Pro+” virto įprastu Androidu - su „Play Store” programėlių parduotuve, veikiančiu „Gmail”, netgi galima valdyti išmanius namų prietaisus, palaikančius „Google Home”. Vienintelis dalykas, kurio galima pasigesti, yra mobilieji mokėjimai, naudojant „Google Pay”. Taigi, piniginės namie palikti negalėsite, bet visa kita bus kaip ir bet kurio kito gamintojo Android telefone.

Žinoma, jokiu būdu nesakau, kad toks sprendimas yra idealus ir išsprendžia absoliučiai visus klausimus, bet jeigu norėjote „Huawei P40 Pro+” dėl jo dizaino, kameros, baterijos ar tiesiog mėgstamo prekės ženklo, tikrai nėra priežasčių susilaikyti nuo jo pirkimo, dangstantis žodžiu Google.

Veikimas

Kadangi kompanija, kurdama „P40 Pro” techninėje dalyje nepaliko kabliukų, tad Propliuse nebuvo, ką taisyti - „Huawei” tiesiog pridėjo papildomų vyšnių ant torto, o kai kurie patobulinimai buvo atlikti, išleidus programinės įrangos atnaujinimą.

Pavyzdžiui, naudojimo pradžioje pastebėjau, kad po ekranu esantis optinis pirštų antspaudų sensorius „P40 Pro+” veikia truputį sparčiau nei „P40 Pro”, tačiau netrukus pastarąjį telefoną pasiekęs atnaujinimas viską išlygino. Taip pat iki šiol negaliu atsidžiaugti atrakinimo veidu funkcija - kadangi jai pasitelkta išpjovoje montuojama infraraudonųjų spindulių kamera, ji puikiai veikia ir naktį. Tiesą sakant, pirštų antspaudas reikalingas tik jungiantis prie bankinių aplikacijų. Negaliu nepaminėti ir akių sekimo funkcijos - jei kažką skaitydami ekrane, nukreipsite žvilgsnį į šoną, jis pritems, o norint tęsti skaitymą ar kitą darbą - vėl įsijungs. Idealu, ne tik dirbant prie rašomojo stalo, bet ir išmanųjį įstačius į laikiklį automobilyje. Tai yra vienas tų mažų dalykų, kuriais kol kas negali pasigirti kiti gamintojai.

Tai kas gi tos papildomos vyšnios ant torto? Greta „Kirin 990 5G” procesoriaus ir 8GB RAM „Plus” modelyje randame nebe 256GB, o net 512GB vidinės atminties. Kam reikia tiek talpos? Greičiausiai, vienintelis realus scenarijus - itin daug filmuojantiems 4K raiška ir nemėgstantiems atminties kortelių („P40” serijos telefonai palaiko specialias „NM” standarto korteles). Tačiau, mano nuomone, ta pusė terabaito yra labiau psichologinis momentas, leidžiantis jausti tą malonų maksimumo ir pertekliaus jausmą. 

Apart to, visi veikimo aspektai išliko tokie patys kaip ir „P40 Pro” - aplikacijos dėl unikalios „Huawei” failų sistemos pasileidžia per plauką greičiau nei kituose Android telefonuose, o procesų valdymas dėl puikios „EMUI 10.1” vartotojo sąsajos išlieka pavyzdinis. Tad nenuostabu, jog ir mūsų tradicinis testas išlaikytas ne klaidų.

P40 Pro+” žaibiškai atidarė socialinių tinklų  („Instagram“, „Facebook“, „Messenger“ ir „WhatsApp“), naujienų portalų („DELFI“, „15min.lt“), „AnTuTu“, kameros ir „YouTube Vanced” programėles bei be sutrikimų aukščiausiais grafikos nustatymais patempė „Call of Duty: Mobile” ir „Asphalt 9” žaidimus. 8GB RAM, kaip ir tikėtasi, viską išlaikė fone, tad tikrai nekaltinu gamintojo, kad operatyviosios atminties Propliuse nepadidino iki kokių 12GB.

Tiesa, grįžtant prie žaidimų, pastebėjau, kad po ilgesnės sesijos „P40 Pro+” nugarėlė įkaista šiek tiek daugiau nei „P40 Pro”. Taip yra todėl, jog keramika yra daug geresnis šilumos laidininkas nei stiklas. Žinoma, kaitimą justi nėra malonu, bet bent jau teoriškai greičiau išsklaidoma šiluma turėtų padėti procesoriui ilgiau išlikti neperkaitusiam.

Su ryšiais viskas iš esmės yra gerai. Telefonas stipriai prisiriša prie 4G tinklo ir garantuoja pavyzdinius greičius, taip pat bagažinėje yra ir 5G palaikymas, jei sugebėsite „P40 Pro+” išturėti iki tol, kol Lietuvoje atsiras pirmosios šio tinklo užuomazgos. Bluetooth, IR siųstuvas, leidžiantis valdyti televizorius, kondicionierius ir kitus prietaisus, GPS ir NFC irgi nekėlė problemų, tačiau kažkodėl vėl užkliuvau su Wi-Fi. Didžiąją dalį laiko jis gaudomas pavyzdingai ir veikia greitai, bet kelis kartus prie Wi-Fi ikonėlės atsirado šauktukas, nors visi kiti prie to paties tinklo prijungti prietaisai neturėjo jokių problemų. Tikiuosi, jog esu vienintelis, kuris susidūrė su šia nemalonia smulkmena.

Garsas

„Huawei P40 Pro” apžvalgoje pastebėjau, kad jo garsas tarsi iškrenta iš bendro konteksto. Keista, kad tokio lygio telefone, kurio dizainas tarsi meistriškai išskulptūruotas kinišku dao kardu, o kaina dažną lietuvį galėtų mėnesiui palikti alkaną, garsiakalbis yra tik vienas ir dar ne pačios aukščiausios kokybės. „P40 Pro+”, deja, jis irgi nebuvo patobulintas.

Apatinėje dalyje randame tokį patį garso šaltinį kaip ir jo pigesniame brolyje, kuris varžytis ir nugalėti gali nebent praėjusių metų „Huawei P30 Pro”, nes garso lygis kur kas didesnis, o diapazonas platesnis. Tačiau pagrindinė problema išlieka ta pati. Čia garsiakalbis yra lyg koks mažas rėkiantis vaikas - balsas skardus, bet trūksta bosų ir šiaip, garso pilnumo. Juo labiau, kad per tuos mėnesius „P40 Pro/Pro+” audio kokybė bendrame flagmanų kontekste tik dar labiau suprastėjo - į Olimpą pakilo „Xiaomi Mi 10”, o netoli jo vis dar laikosi „iPhone 11 Pro”. Gerai, kad bent jau po ekranu sumontuota pokalbių ausinė nekelia problemų.

Kalbant apie ausines, kaip ir buvo galima tikėtis, „Huawei” jų jungčiai vietos savo flagmanų flagmane nerado. Pakuotėje pridedami abejotinos kokybės ausinukai su USB-C jungtimi, kurie skamba lyg traiškomas čipsų pakelis, o perėjimas iš USB-C į 3,5mm komplektacijoje buvo užmirštas. Taip greičiausiai yra todėl, kad gamintojas neseniai išleido patobulintas visiškai belaides „FreeBuds 3i”, kurios kainuoja pigiau už pirmtakus ir geba pasiūlyti tą pačią ar net geresnę garso kokybę. Jų apžvalgą jau rengiame, tad visus minusus ir pliusus aptarsime joje. Išduosime tik tiek, kad tai išties labai puikus pasiūlymas turintiems „Huawei” telefonus.

Kamera

Dažnai rašydamas „Huawei” flagmanų dizainą, ekraną ar dar kažką pasijaučiu lyg atlikdamas tokį patį darbą kaip tos garsius atlikėjus apšildančios grupės - tarsi užpildydamas eterį prieš svarbiausią dalį - kamerą. Būtent čia ir slepiasi mano minėtas „Pro+” ginklas ir pagrindinis koziris prieš masėms skirtą „P40 Pro” - viena pagerinta ir dar viena papildoma kamera, padidinanti jų skaičių nugarėlėje net iki 5.

Griebiant jautį už ragų, „Huawei” pliuse patobulino priartinimui skirtą periskopą ir jis dabar vaizdą optiškai pritraukia nebe 5, o 10 kartų. Na, o kombinuojant optinį ir skaitmenį būdus pasiekiamas įspūdingas 100x didinimas. Aišku, dėl to šiek tiek nukentėjo ir kokybė - 12MP raiška virto 8MP, o diafragma dar labiau susiaurėjo. Be abejonės, tenka pripažinti, jog kinai nėra pirmieji tai padarę - juos šiemet aplenkė „Samsung”, savo „S20 Ultra” įmontavusi analogišką objektyvą keletu savaičių anksčiau. Žinoma, pagrindinė tokio objektyvo užduotis - aplinkinių stebinimas. Šis telefonas yra tikrių tikriausias žiūronas, leidžiantis iš keliasdešimt metrų pamatyti ant kaimynų lango nutūpusią musę ar atlikti panašų triuką.

Nepriartintas vaizdas
3x priartinimas
10x priartinimas
100x priartinimas

Tačiau kalbant apie pačių nuotraukų kokybę, ne viskas taip jau tobula ir įspūdinga. 10x padėtyje galima užfiksuoti tikrai neblogų kadrų, bet tam reikia šviesos ir… akmeninių rankų arba stovo. Menkiausias judesys gali reikšti, kad nuotrauka primins spalvotą ir nesufokusuotą blyną. Tai dar labiau pastebima 100x parinktyje, bet šiuo atveju ir taip viskas atrodo kaip pikseliuotas Tetrio žaidimas. Įdomiausia, kad „P40 Pro” esantis 5x periskopas štampuoja šviesesnes ir detalesnes nuotraukas, kuriomis tikrai labiau norisi dalintis socialiniuose tinkluose.

Minėta nauja kamera, kurios neturi įprastas „P40 Pro”, yra 8MP f/2.4 teleobjektyvas, sprendžiantis paprastą problemą - ką daryti, kai vaizdą didinti norime ne 100 ir ne 10 kartų, o tik truputį? Jo optinis priartinimas siekia „tik” 3 kartus ir labai gelbsti tokiose situacijose. Be to, nuotraukų kokybė visais atžvilgiais geresnė nei 10x objektyvo. Vis dėlto „P40 Pro” esantis 12MP 5x periskopas bent jau man atrodo kaip ne toks įspūdingas, bet praktiškesnis sprendimas - gauname ir adekvačią kokybę, ir universalų didinimą, o nugarėlėje apsieiname tik su viena kamera.

Pagrindinė kamera

Likę 3 objektyvai - mano jau apžvelgti „P40 Pro”. Pagrindiniu smuiku griežia didžiausias rinkoje pagrindinis 50MP 1/1,28 colio sensorius, galintis pasigirti rekordine ISO 409,600 reikšme. Pagal nutylėjimą fiksuojamos 12,5MP nuotraukos - taupoma telefono atmintinė, sugaunama daugiau šviesos, o ir šiaip, 50MP režimas nesuteikia tiek papildomo detalumo, kiek būtų galima tikėtis iš matematinio skaičių palyginimo. Kas labiausiai kadruose krenta į akis - itin didelis detalumas. Matomi net mažiausi taškeliai ir linijos, smulkiausi tekstūros subtilumai. Vis dėlto kartais atrodo, lyg programinė įranga dirbtinai norėtų padidinti aštrumą, dėl ko nuotraukos atrodo lyg redaguotos mėgėjiška programėle. 

Kitas dėmesį atkreipiantis dalykas - šiek tiek geltonesnės ir šiltesnės, nei realybėje, spalvos. Viskas dėl panaudoto RYYB filtro, kuriame du žali pikseliai pakeisti geltonais, siekiant stipriai padidinti sugeriamos šviesos kiekį. Beje, kalbant apie fokusavimą, ne viskas rožėmis klota. Didžiausia problema - 10-15cm atstumas, kai objektas atrodo išsiliejęs. Tokiuose scenarijuose į vienus vartus laimi „Samsung Galaxy S20+” ir „iPhone 11 Pro” su 12MP sensoriais. Galbūt šitoje situacijoje galima naudoti minėtąjį 3x objektyvą, tačiau tada kentės kokybė ir teks žengti porą žingsnių atgal.

Automatinis režimas
Naktinis režimas

Kur „P40 Pro+” tikrai blizga, yra naktinė fotografija. Dėl ypač didelio sensoriaus ir RYYB filtro kadruose dar daugiau šviesos, detalumo, dinaminis diapazonas platus kaip vandenynas, o ekspozicija šioje situacijoje neturi sau lygių. Naktinis režimas net ir 2020 metų flagmanų kontekste yra geriausias iš išmaniųjų ir išdarinėja tokius dalykus, kad sunku patikėti savo akimis. Jis neįtikėtinai gerai sutvarko ekspoziciją, pagerina dinaminį diapazoną ir sukuria tiesiog magišką nuotrauką. Aišku, dėl to teks pasikankinti kelias sekundes tvirtai laikant telefoną, kol fiksuojamas kadras, ir paaukoti dalį detalumo, bet naktinį režimą išbandyti tiesiog būtina. Tuo metu 40MP itin plataus kampo kamera likau nusivylęs, nes jos kampas nėra toks platus kaip prieš tai testuoto „Galaxy S20+”. Tiesa, nuotraukų kokybė pagirtina, nes programinė įranga labai gerai ištaiso šonuose atsirandančius iškraipymus. Paskutinis „ToF” jutiklis padeda pagrindinei kamerai fokusuoti bei sulieti foną už objekto ir savo darbą atlieka tiesiog nuostabiai. Portretai tikslūs ir patrauklūs.

Plataus kampo kamera
Plataus kampo kamera
Portreto režimas (stipriai suglaudinta nuotrauka)

Daug pagyrų nusipelno filmavimas - pagaliau „P40 Pro+” buvo aprūpintas padoria vaizdo stabilizacija, kuri beveik idealiai panaikina ėjimo ar judėjimo metu atsirandančius drebėjimus. Vaizdo įrašai detalūs… Kol nenustatome šiemet atsiradusios, o pas priešininkus jau keletą metų buvusios,  4K 60fps parinkties. Ji atrodo tarsi nepabaigta iki galo ir stipriai atsilieka nuo tos vaizdo kokybės, ką gali pasiūlyti mažesnio kadrų dažnio režimai. Žinoma, lygiai kaip ir fotografuojant, „P40 Pro+” praktiškai atsparus apšvietimo pokyčiams.

Kalbant apie 32MP asmenukių kamerą, labiausiai ir norėčiau pagirti portretus. Galbūt konkurentai ir gali kažką panašaus, tačiau „Huawei” flagmanas tai atlieka geriau. Detalumo per akis ir fotografuojant numatytuoju 8MP režimu, tačiau jei norite ypač pabrėžti veido odos tekstūrą, galite rinktis 32MP. Net ir man, kaip ne itin dideliam asmenukių fanui, smagu žiūrėti, kaip kiekvienais metais telefonų priekinės kameros vis labiau vejasi galines ir tampa visavertėmis.

Apibendrinant Pliuso kamerų patobulinimai yra iš tos pačios serijos kaip ir 512GB vidinė atmintis ar keraminė nugarėlė - labiau statuso ir maksimalizmo poreikių tenkinimas, nei praktiškas dalykas.

Baterija

Prabangesnis telefonas = didesnė baterija? „Huawei” taip tikrai nemano ir į „Pro+” nepasivargindama sukrovė tą pačią 4200mAh talpyklą, kaip ir „P40 Pro”. Žvelgiant į skaičius lyg ir norėtųsi kabintis, nes juk „Galaxy S20 Ultra” viduje slepia nemenkai didesnį 5000mAh akumuliatorių, tačiau realybėje ne viskas taip paprasta.

Jau ką „Huawei” moka, tai sutvarkyti procesų valdymą. Galbūt kartais erzina pranešimai, kad koks nors „Facebook” fone naudoja energija, bet programinės įrangos darbštumas tiesiogiai atsiliepia įkrovos procentams. Net ir su instaliuotomis „Google” paslaugomis „P40 Pro+” vidutiniškai aktyviai naudojant, bet neišjungiant svarbiausių ryšių atlaikydavo 7-8h įjungto ekrano valandas. Ir šis rezultatas su nuolat įjungtu išmaniu 90Hz ekrano atsinaujinimo dažniu. Palyginimui, su analogišku naudojimosi scenarijumi „Galaxy S20+”, turintis tik nuolat įjungtą 120Hz režimą, ištveria perpus tiek, „OnePlus 8 Pro” - daugių daugiausiai 6h. Žinoma, mane labiausiai džiugina faktas, kad nenaudojant baterijos procentai nekrenta taip sparčiai kaip kituose Android telefonuose ir labai primena „iPhone” elgesį.

Na, kad jau neįdėjo talpesnės baterijos, „Huawei” Proplius aprūpino kur kas galingesniu energijos papildymu. 40W galios laidinis įkrovimas čia virto net 65W, o ir daugumą konkurentų už nugaros paliekantis 27W belaidis įkrovimas sustiprėjo iki sunkiai suvokiamų 40W. Žinoma, norint pastaruoju privalumu pasinaudoti, reikės nusipirkti specialią „Huawei” belaidžio įkrovimo stotelę, turinčią viduje besisukantį aušintuvą ir atkeliaujančią su 65W blokeliu („P40 Pro+ komplektacijoje yra standartinis 40W įkroviklis, identiškas „P40 Pro”). Telefono testavimo metu kaip tik gavau progą ją išbandyti ir prisipažinsiu, jog šis daiktas man paliko didelį įspūdį - sunkiai galėjau priprasti prie fakto, kad švystelėjęs išmanųjį ant kažkokio stovelio, po keliasdešimties minučių rasiu visiškai pilną bateriją. 

Aišku, vargu ar tokią stotelę pirkčiau už savus pinigus, kai laidinis energijos pildymas dar greitesnis, o laido įkišimas į jungtį tetrunka sekunde ilgiau, bet progresas ir patogumas visada žavi. Beje, apčiuopiamo greičio skirtumo tarp 65W ir 40W galios nepajutau, o daugiau vatų tikrai neprideda ilgaamžiškumo telefono akumuliatoriui.

Verdiktas

Parašyti nuosprendį „Huawei P40 Pro+” yra ganėtinai sunki užduotis. Viena vertus, džiugina, kad dėl keramikos jį galima kuo ramiausiai naudoti be dėklo, nebijant įbrėžimų, jo ekranas malonesnis akiai ir yra toks, koks, mano galva, turėjo atsirasti ir „P40 Pro”, o galingesnis žiūronas nugarėlėje ar 40W belaidis įkrovimas yra vieni tų dalykų, kurie tiesiog negali nesukelti gerų emocijų. 

Tačiau kita vertus, manau, kad tai yra brangūs ir nebūtini priedai, o gamintojas, kurdamas Pliusą, prarado progą stipriau paspausti greičio pedalą svarbiose srityse. Juk galėjo įmontuoti didesnės raiškos ekraną su daugiau hercų ar bent jau padidinti jo įstrižainę ir prietaiso bateriją, kad ieškant skirtumų nuo „P40 Pro” nereikėtų su padidinamuoju stiklu nagrinėti specifikacijų lapo ir vartotojas už savo pinigus gautų dar daugiau papildomos vertės.

Ar „Huawei P40 Pro+” vertas jūsų dėmesio? Jei ieškote absoliučiai geriausio telefono rinkoje, jis tikrai turi būti sąrašo viršuje. Tačiau visas kortas sumaišo faktas, kad jau šiek tiek atpigti spėjęs „P40 Pro” yra iš esmės tą patį charakterį siūlantis įrenginys, kuris pagrindinėse srityse nenusileidžia Pliusui. Mano galva, „Huawei P40 Pro+” reikėtų rezervuoti banko sąskaitose nuliukus iš dešinės į kairę skaičiuojantiems verslininkams ar norintiems tokiais pasijausti, o visiems kitiems pirkėjams kur kas geresnis pasirinkimas yra „Huawei P40 Pro”, kurio apžvalgą rasite čia.


Parašyti komentarą


Geriausios kainos

Huawei P40 Pro+

Aliexpress

Įvertinimas 9.5

Dizainas 10
Ekranas 9
Veikimas 10
Garsas 8
Kamera 10
Baterija 10

Privalumai

  • Geresnis ekranas nei „P40 Pro”
  • Prabangus dizainas ir įbrėžimams atspari nugarėlė
  • Gerai optimizuota programinė įranga ir sklandus veikimas
  • Puikus kamerų komplektas su įspūdingu didinimu
  • Ištverminga baterija ir žaibiškas įkrovimas

Trūkumai

  • Prastas garsiakalbis
  • Pagrindinė kamera prastai fokusuoja artimus objektus
  • Ekrano raiška galėtų būti didesnė
  • Sunkus ir slidus
  • Situacija su „Google” paslaugomis