„Samsung Galaxy S20 FE” apžvalga: vykusi plastiko fiesta

Iki koronaviruso pandemijos išmaniųjų telefonų rinka kuo toliau, tuo labiau priminė savotišką pamišėlį. Aukščiausios klasės įrenginių segmente kainos augo taip stipriai, jog kažkada tūkstančio eurų etikete pasipuošęs ir tuo prieš keletą metų visiems siaubą varęs „iPhone X” pradėjo atrodyti kaip mažių mažiausiai adekvatus ir netgi geras pasiūlymas.

Visgi šią „keliatūkstantinę” beprotybę nutraukė priverstinis ekonomikos perkrovimas, nemenkai suploninęs daugelio vartotojų pinigines ir privertęs gamintojus iš esmės perkratyti savo strategiją. Taip į madą vėl grįžo vadinamieji „be 5 minučių flagmanai”, siūlantys puikias pagrindines charakteristikas, bet nukertantys kampus mažiau pastebimose vietose.

Vienas geriausių to pavyzdžių - „Samsung Galaxy S20 Fan Edition”, pasak kompanijos, turintis visas pagrindines metų pradžioje pristatytos „Galaxy S20” šeimos savybes, tačiau dėl kompromisų korpuse kainuojantis kur kas mažiau. Šioje apžvalgoje išsiaiškinsime, ar visa tai tik graži pasakėlė ar „Galaxy S20 FE” išties pateisina lūkesčius ir yra vertas atsidurti jūsų kišenėje.

Dizainas

„Samsung Galaxy S20 FE” yra vienas tų retų atvejų, kai gamintojas neslepia sutaupęs dizaine ir netgi tai pateikia kaip privalumą - neva geriau taupyti išvaizdoje nei techninėje dalyje. Juo labiau, kai iš pirmo žvilgsnio labai sunku pasakyti, jog „FE” kažkuo skiriasi nuo savo brangesnių brolių.

Telefono matmenys yra praktiškai identiški „S20+”, korpuso briaunas juosia tas pats aliuminio rėmas, o nugarėlėje į pasaulį žvelgia didelis stačiakampio formos kamerų modulis. Nepasakyčiau, kad esu šio dizaino fanas, bet viskas lyg ir neblogai. Na, bent jau iki tol, kol paimi prietaisą į ranką. Telefonas, net ir nepaisant nemažo 190g svorio, laikant delne dėl plastikinės nugarėlės nesijaučia toks tvirtas ir solidus, kaip stiklinius galus turintys įrenginiai.

Žinoma, lengva paguoda galima laikyti tai, kad „Samsung” čia panaudojo šiek tiek kokybiškesnį matinį, o ne tą blizgų butelinį plastiką, kurį matėme „Galaxy A” serijoje. Jis ne taip stipriai renka pirštų antspaudus ir atrodo ganėtinai neblogai, ypač mūsų turima tamsiai mėlynos spalvos versija. Be to, tai yra vienas iš nedaugelio pastarųjų metų telefonų, kurio net nesugalvočiau dėti į dėklą - jis neslysta iš rankų ir kažkodėl sukelia tokį įspūdį, jog atlaikytų net ir nemažą skrydį ant grindų. Prie atsparumo įspūdžio prisideda ir IP68 apsaugos nuo dulkių ir vandens sertifikatas.

Telefono ergonomiką vertinčiau teigiamai. Nors čia nėra to prabangos pojūčio, rėmo kraštai yra užapvalinti ir neįsirėžia į delno odą. Dešinėje išdėstyti įjungimo ir garso reguliavimo mygtukai yra kaip tik ten, kur tikiuosi juos rasti, o prisikabinti galima nebent tik prie didesnio korpuso storio, dėl kurio įrenginys nėra toks nuostabiai malonus laikyti delne.

Ekranas

Anot „Samsung”, jau kaip ir aptarėme „Galaxy S20 FE” kompromisų skiltį, tad pradedant ekranu viskas turėtų būti flagmaniška ir identiška „Galaxy S20”. Tačiau tai tėra klaidingas įspūdis, kurį kompanija bando sudaryti, nes taupymas jaučiamas ir ekrano srityje.

Aišku, bendrovė pasirūpino, kad „S20 FE” specifikacijų lapas to neišduotų. Nelenkti kraštai, 6,5 colio įstrižainė, AMOLED technologija ir madingasis 120Hz atsinaujinimo dažnis atrodo patraukliai, tačiau yra vienas kabliukas - telefono raiška siekia tik FHD+ standartą, o ne „QHD+” kaip brangesniuose broliuose. To tikrai nevadinčiau dideliu trūkumu, kadangi visi kiti esdvidešimtukai, nustačius 120Hz dažnį, taip pat gali veikti tik FHD+ rezoliucija, o dauguma vartotojų nemato skirtumo tarp FHD+ ir QHD+.

Beje, 120Hz dažnis, suteikiantis tą malonų slinkimo jausmą ekrane ir didelės telefono veikimo spartos pojūtį, kitaip nei konkurentų telefonuose, nėra dinaminis ir neprisitaiko prie turinio, todėl jis veiks nuolatos ir siurbs bateriją. Vėlgi - situacija analogiška kaip ir „S20” serijoje.

Kur pradeda pasimatyti taupymas, yra skylutės formos kameros išpjova. Ji „FE” modelyje kažkodėl yra blizgi ir atrodo tarsi šiek tiek iškilusi iš ekrano. Analogišką sprendimą mačiau ir metų pradžioje testuotame „Galaxy A51”, kas leidžia daryti prielaidą, jog kompanija pasitelkė pigesnius komponentus. Šiuo atveju, ne tragedija, bet iškarpa dėl to savo blizgėjimo akį traukia labiau nei esu įpratęs.

Vaizdo kokybe tikrai negalėčiau skųstis, kadangi čia randame tą tradicinį „Samsung” ekranų skiriamąjį ženklą - didelį kontrastą ir labai gilią juodą spalvą. Tačiau lygindamas ant stalo gulintį „Samsung Galaxy S20+” su „S20 FE”, pastebėjau, kad tiek „Natūralaus”, tiek „Ryškaus” vaizdo parinktyse pastarajame spalvos blankesnės, ne taip gerai sukalibruotos ir pati kokybė vos vos nusileidžia brangesniam modeliui. Nežinau, ar čia tiesiog mano egzemplioriaus ypatybė, ir kiek žmonių iš viso pastebėtų skirtumą, bet jis tikrai yra. Gerai, jog bent jau matricos šviesumas yra identiškai didelis ir nekelia problemų įskaitant tekstą saulės šviesoje.

Kaip ten bebūtų, „Samsung” lyderystė AMOLED ekranų gamyboje lemia tai, jog, net ir turint visus taupymus galvoje, „Galaxy S20 FE” ekranas atrodo geriau praktiškai už bet kokio kito telefono šioje kainos kategorijoje. Galbūt tik patarčiau įsigyti ekrano apsaugą, nes „S20 FE” aiškiai panaudotas ne „Gorilla Glass 6”, o kažkokia pigesnė alternatyva - ekranas per porą savaičių naudojimo susibraižė kur kas labiau nei esu įpratęs.

Veikimas

Didžiausias „Galaxy S20 FE” privalumas yra tai, jog gamintojas nesukčiavo ir perkėlė visas mikroschemas iš savo flagmanų. Tai reiškia, jog Lietuvoje ir dar keliose Europos šalyse gauname kontraversiškąjį „Exynos 990” lustą, o ne integruotą 5G modemą turintį ir galingesnį „Snapdragon 865”, kuriuo džiaugėsi „S20” serijos atstovų savininkai JAV ir P.Korėjoje.

Tačiau, kitaip nei metų pradžioje, kai internete liejosi nusivylimas dėl naujų „Exynos 990” turinčių naujųjų „Samsung” flagmanų lėtumo ir kaitimo, „Galaxy S20 FE” jokių panašių problemų nepatyriau. Taip atsitiko todėl, nes Pietų Korėjos elektronikos milžinė labai smarkiai optimizavo programinę įrangą tą patį „Exynos 990” turinčiam rugpjūtį pasirodžiusiam „Note20 Ultra”, o vėliau atnaujinimus išsiuntė ir senesniems modeliams.

Telefonas sparčiai atveria aplikacijas, suteikia sklandų perėjimą tarp skirtingų langų ir gerai pasirodo žaidimuose, ypač, kai nustatytas 120Hz atsinaujinimo dažnis. Jeigu atvirai, jei nežinočiau, koks procesorius slepiasi telefone, lengvai galėčiau jį supainioti „Snapdragon 865”. Kažkokius skirtumus įžvelgs tik labiausiai užkietėję žaidėjai, bet ir tai tik po daugiau nei valandą trunkančios žaidimo sesijos, kai šiek tiek labiau nukris kadrų per sekundę greitis. Kalbant apie kaitimą, jis „FE” modelyje dėl geriau šilumą sulaikančios plastikinės nugarėlės yra mažiau jaučiamas nei „S20+”.

Vienintelis dalykas, prie kurio galėčiau prisikabinti, yra „OneUI” vartotojo sąsaja. Jos dizainas pamažu pradeda atrodyti senstelėjęs, o ilgos animacijos neprisideda prie greičio ir spartos pojūčio. Žinoma, mainais vartotojas gauna didelį funkcionalumą, puikią integraciją su „Windows” kompiuteriais ir dažnus atnaujinimus, po kurių labai dažnai galima pastebėti daug ištaisytų klaidų ir įvairių patobulinimų.

Paminėti vertėtų ir tai, kad standartiškai telefonas turi 6GB operatyviosios atminties, kas šiame kainų segmente yra priimtina, bet ne idealu. Labai reiklūs vartotojai, mano nuomone, tikrai sugebėtų pajusti papildomų 2GB suteikiamą pranašumą. Tiesa, 128GB vidinės talpyklos man visiškai užteko, o kam reikės daugiau gigabaitų, ją lengvai išplės atminties kortele.

Ryšių departamente anomalijų nepastebėjau - tiek mobilusis internetas, tiek Wi-Fi ir GPS veikia lygiai kaip ir bet kokiame flagmane, o trūkumu laikyti galime nebent 5G nepalaikymą. Na, bet kadangi naujos kartos tinklo Lietuvoje neišvysime mažiausiai dar metus, tai nėra problema. Lygiai taip pat prisikabinti negaliu ir prie po ekranu sumontuoto optinio pirštų antspaudų sensoriaus - jis ne tik greitas, bet ir yra labai patikimas.

Garsas

„Samsung” parinkdami „S20 FE” garsiakalbius tikrai nepasižymėjo dosnumu. Teoriškai čia randame stereo išdėstymą, kai apatinėje briaunoje esančiam garsiakalbiui talkina po ekranu montuojama pokalbių ausinė. Tiesa, stereo apibūdinimas labiau teorinis, nes kokius 95% garso suteikia garsiakalbis, o pridėjęs ausį prie ausinės labiau jauti, kad „kažkas ten su ja vyksta”, bet apčiuopiamos naudos iš jos nėra.

Šios garso sistemos kokybė tikrai nėra pavyzdinė ir kartais, ypač padidinus garsą, netgi galima išgirsti iškraipymų, kurie tradiciškai būdingi pigesniems telefonams. Be to, klausantis muzikos neretai jaučiamas mažos kolonėlės efektas ir norisi užsidėti ausines. Beje, garsumas, lyginant su „S20+”, juntamai mažesnis, nors nepasakyčiau, kad jo labai pasigedau. Kaip ten bebūtų, senieji „Galaxy S10” šioje srityje yra kur kas pranašesni.

Kaip ir buvo galima tikėtis po „Note10“ pristatymo, „Samsung“ oficialiai įstojo į ausinių jungties atsisakiusiųjų klubą ir nuo to laiko visus aukštesnės klasės telefonus gamina be jos. Pakuotėje netgi nepridedamas 3,5mm į USB-C adapteris, tad arba reikės jį įsigyti atskirai, arba naudotis dėžutėje pridedamomis laidinėmis „AKG“ ausinėmis. Beje, jų skleidžiamas garsas man paliko labai gerą įspūdį dėl pagerėjusio žemų dažnių atkūrimo ir išskirtinio švarumo. Taip pat labai rekomenduoju apsvarstyti visiškai belaidžių „Galaxy Buds+“ įsigijimo galimybę – džiaugsitės ir gera kokybe, ir labai patogiu susiejimu su telefonu

Kamera

Pigesnių išmaniųjų telefonų gamintojai praeityje nevengdavo pataupyti įrenginių kameroms, tačiau, pastaruoju metu šiam komponentui tapus vienu svarbiausių, tai vyksta daug rečiau. Ne išimtis ir „Galaxy S20 FE”, kuriame „Samsung” įmontavo šiek tiek kitokią, bet nebūtinai prastesnę objektyvų sistemą.

Kitaip nei kiniškuose išmaniuosiuose, bendrovė nebando lenktyniauti kamerų skaičiumi nugarėlėje įdiegė tik 3 svarbiausius jutiklius: iš „Galaxy S20+” pasiskolintą 12MP pagrindinį ir naujus 12MP itin plataus kampo bei 8MP 3 kartų optinio priartinimo.

Pagrindinis sensorius galbūt ir neturi tiek monstriškai daug megapikselių, kaip dabar madinga, bet fiksuoja nuostabiai gerus kadrus. Dieną kadrai labai šviesūs, pasižymi puikiu detalumu, geru dinaminiu diapazonu ir akiai maloniomis spalvomis. Paliko gerą įspūdį ir tai, kad fotografuojant artimus objektus jie labai tiksliai sufokusuojami. Žodžiu, tipiška „Samsung” flagmano kokybė - viskas sureguliuota taip, kad gerai atrodytų ir žmogui, nesidominčiam fotografija.

Nusileidus saulei reikalai drastiškai nesuprastėja. Nuotraukose neblogai subalansuojamas detalumas ir triukšmo slopinimas. Naktinis režimas gerai susitvarko su gatvės žibintais ir šiek tiek pašviesina kadrą, bet nėra toks įspūdingas kaip „Huawei P40” serijoje. Beje, spalvos vis dar šiek tiek iškraipomos ir krypsta į geltonumą. Galbūt aukščiausioje klasėje už tokį pasirodymą jau būtų galima tikėtis ekspertų antausio, bet 600 eurų kainos segmente konkurentai demonstruoja ne ką geresnius rezultatus, na, išskyrus „Xiaomi Mi 10”.

8MP priartinimui skirtas jutiklis savo raiška 8 kartus nusileidžia tam pačiam tikslui skirtam „Galaxy S20+” sensoriui, tačiau savo nuotraukų kokybe praktiškai prilygsta. Triskart priartinti kadrai netgi šviesesni ir juose mažiau matomas optinis triukšmas, nors spalvų atkūrimas ir dinaminis diapazonas nėra pavyzdiniai. Tačiau priartinimo galimybės pravers bokštelyje įsitaisiusiems medžiotojams arba paskutinėje auditorijos eilėje sėdintiems studentams, bandantiems užfiksuoti dėstytojo ant lentos rašomą tekstą.

12MP itin plataus kampo kamera tikrai atidirba už savo pavadinimą - vienoje nuotraukoje sutalpinama labai daug vaizdo, o su tokio tipo objektyvams būdingais iškraipymais šonuose programinė įranga susitvarko labai neblogai. Džiugina, kad išlaikomas panašus spalvų profilis, kaip ir pagrindinėje kameroje, bet, lyginant su ja, vis tiek galima įžvelgti prastesnį detalumą.

Kadangi „S20 FE” neturi Pliuse montuojamo „ToF” jutiklio, priartinimo objektyvas turi ir kitą funkciją - padeda pagrindinei kamerai fiksuoti sulieto fono nuotraukas. „S20+” dėl minėto jutiklio vienas tiksliausiai rinkoje nuskaito objekto briaunas ir aplink jį sulieja foną, todėl jį dažniausiai naudojame apžvelgiamų telefonų fotografijoms, bet „S20 FE” tuo pasigirti negali. Priartinus portretinį kadrą neretai galima pastebėti šiokių tokių klaidelių ir per klaidą sulietų vietų, ypač jei fotografuojame garbanotus plaukus turinčius žmones ar daiktus sudėtingame fone.

Asmenukėms parinkta 32MP kamera savo rezoliucija kažkodėl pralenkė 10MP jutiklį turinčius kitus „S20” atstovus - nepasakyčiau, jog minėtuose modeliuose būčiau pasigedęs detalumo. Įdomu tai, jog ir pagal nutylėjimą nuotraukos fiksuojamos 10MP, o ne 32MP raiška, taip siekiant taupyti vietą telefone. Gerai tai, jog nuotraukos atrodo labai profesionaliai ir patraukliai, ypač, kai suveikia HDR ir yra išjungtas „Sklandumo” režimas, išlyginantis veido netobulumus. Papildomi megapikseliai greičiausiai padeda prasto apšvietimo sąlygomis, juos jungiant į kelis didesnius, kur tikrai matoma pažanga. Neabejotinai viena geriausių asmenukių kamerų rinkoje.

Filmavime staigmenų nedaug, nebent tai, kad telefonas kažkodėl negali filmuoti 8K raiška kaip jo brangesni broliai. Vaizdas stabilizuojamas pavyzdingai, vaizdo įrašai ryškių spalvų, plataus dinaminio diapazono ir pakankamai detalūs. Norintiems itin sklandaus ir nedrebančio įrašo skirtas specialus „Itin stabilus” režimas. Tiesą sakant, „Galaxy S20 FE” siūlo bene geriausią filmavimo kokybę už savo kainą, jei atmestume senesnius „iPhone”.

Baterija

„Samsung Galaxy S20 FE” baterijos srityje yra praktiškai identiškas „S20+” ir turbūt tai yra vienintelė sritis, kur tai yra blogas dalykas.

Nustačius 120Hz ekrano atsinaujinimo dažnį, kuris šiame telefone nėra prisitaikantis prie turinio ir veikia nuolat, 4500mAh talpos baterija senka tiesiog akyse. Naudojantis vidutiniškai aktyviai (socialiniai tinklai, el.paštas, naršymas internete, dokumentų redagavimas, muzikos klausymas, fotografavimas ir „YouTube” žiūrėjimas) baterijos pakanka tik maždaug 4h įjungto ekrano laiko arba iki darbo dienos popietės. Prastas rezultatas, sunku neigti. Tačiau viskas smarkiai pagerėja pasirinkus 60Hz dažnį - akumuliatoriaus ištvermė padidėja mažiausiai 2-3h papildomomis valandomis ir to visiškai pakanka intensyviai darbo dienai. Tiesą sakant, nors taip paaukojamas papildomas sklandumo pojūtis, nustatęs 60Hz, dėl komfortiškesnio baterijos tarnavimo taip ir negrįžau prie 120Hz.

Labai gera žinia, „Samsung” atsispyrė pagundai ir šiame telefone nusprendė netaupyti belaidžio bei atvirkštinio belaidžio įkrovimo sąskaita, tad telefoną bus galima patogiai krauti ant naktinio staliuko padėtos stotelės, o ant įrenginio nugarėlės papildyti „Samsung” belaidžių ausinių ar išmaniojo laikrodžio bateriją.

Visgi nemalonus siurprizas slepiasi išmaniojo dėžutėje. Nors „FE”, kaip ir „S20” serija, palaiko maksimalų 25W galios laidinį įkrovimas, gamintojas nusprendė sutaupyti porą eurų saldainiams ir pridėjo vos 15W įkroviklį. Kaip ir galima tikėtis, didelė baterijos talpa ir toks lėtas įkrovimas yra labai prastas kokteilis, tad rekomenduoju ilgesnėje naudojimo perspektyvoje įsigyti galingesnį - skirtumas tikrai pastebimas.

Verdiktas

„Samsung” su „Galaxy S20 FE” pataikė kaip į dešimtuką - pigaus dizaino ir prabangių vidurių formulė tiesiog idealiai tinkama dabartiniam laikotarpiui, kai žmonės mielai atsisako prabangos dėl didesnio funkcionalumo. Žinoma, kompromisų tradiciškai yra daugiau nei gamintojas norėtų, kad jūs žinotumėte - prastesnis ekranas, 5G nebuvimas, mažiau atminties ir prastesni garsiakalbiai tikrai nelieka nepastebėti, tačiau tuo pat metu nė vienas iš šių trūkumų nėra toks svarbus, kad neleistų rekomenduoti šio telefono.

Tai kam skirtas „Galaxy S20 FE”? Mano galva, tiems žmonėms, kurie dėl suprastėjusios ekonominės situacijos pradėjo dairytis į tokius prekės ženklus, kaip „Xiaomi” ar „OnePlus”, nors daug mieliau liktų prie „Samsung”. Taip pat senesnių kompanijos flagmanų savininkams. Jei turite „Galaxy S9” ar netgi „S10”, už palyginus nedidelę priemoką, ypač pasinaudojus gamintojo „Seną į naują” akcija, galite gauti tokias madingas technologijas, kaip 120Hz ekranas, ar tiesiog džiaugtis greitesniu veikimu ir geresnėmis kameromis.