Prieš keletą metų, jei kas nors būtų paklausęs, kurio prekės ženklo išmanusis niekada neatsidurs mano kelnių kišenėje, būčiau pernelyg negalvojęs ir atšovęs - „Huawei”. Keistas dizainas, spragų pilna programinė įranga ir silpnas procesorius - šiais bruožais pasižymėjo visi be išimties kinų milžinės telefonai. Tačiau 2018 metais įvyko teigiamas lūžis ir kompanija išleido kaip diena ir naktis nuo pirmtakų besiskiriantį „P20 Pro”. Žinoma, ir tada neapsieita be tam tikrų niuansų, bet tapo akivaizdu, jog konkurentai turi būti pasiruošę - ateityje jų laukia rimtas galvos skausmas. Taip ir nutiko - „Mate 20 Pro” ir vėliau pasirodęs „P30 Pro” įtvirtino bendrovės vietą Premium segmente.
Žinoma, įspūdingas „Huawei” skrydis ilgai nesitęsė - juos nutupdė JAV sankcijos, privertusios „Google” nutraukti bendradarbiavimą. Taip naujuose įmonės telefonuose nebeliko „Google Play” paslaugų paketo, kuris yra tarsi Android telefonų širdis ir raktas į pasaulį. Nors tai stipriai išmušė kinus iš vėžių, „Huawei” nuverkė posmelį, grįžo į laboratorijas ir su nauja programa grįžo užkariauti pasaulio su „P40” serija.
Be abejonės, tai nė kiek nesumažino mano skepsio, o kompanijos pastangos įtikinti, kad galima gyventi ir be „Google”, atrodė dar labiau apgailėtinai. Tačiau nusprendžiau atsiriboti nuo išankstinės nuomonės ir duoti keletą savaičių „Huawei P40 Pro” mane sužavėti bei, galimai, sugadinti teigiamą pirmą įspūdį.
Dizainas
Kol daugumos flagmanų gamintojai dizainą nusirašinėja nuo to paties sąsiuvinio, tik pakeisdami vieną ar kitą liniją, kad neatrodytų vienodai, „Huawei” pastaraisiais metais demonstruoja ypatingą imunitetą ir kuria tikrai originaliai atrodančius įrenginius. Galbūt ne visada apsieinama be tam tikrų spragų, bet bent jau kompanijos braižas išsiskiria iš minios.
Šiemet nemalonių siurprizų neįvyko, netgi atvirkščiai, „P40 Pro” demonstruoja dar didesnę „Huawei” dizaino autonomiją. Kai pirmą kartą paėmiau šį telefoną į rankas, apėmė keistas jausmas, nes neradau, su kuo jį galėčiau palyginti. Ekrano ir nugarėlės stiklus sutvirtinantis aliuminio rėmas masyvus, blizgus ir šiek tiek primena nerūdijantį plieną. Įdomu tai, kad jis ties ekrano kampais išplatėja ir juos apgaubia lyg koks dėklas.
Taip atsitiko, nes ekrano stiklas lenktas ne tik šonuose, bet ir viršuje bei apačioje. Nugarėlė taip pat lenkta, tačiau ne simetriška ekranui, kaip dabar madinga. Man šiek tiek užkliuvo tai, kad rėmas su ja nesueina visiškai tolygiai, todėl susidaro aštroka briauna, kuri reikalauja pripratimo. Vis dėlto vienas man labiausiai patikusių dizaino sprendimų - matinė sidabrinės spalvos galinės dalies danga. Ji sukuria sunkiai apibūdinamą šilko ir prabangos pojūtį, kurį sustiprina ir tai, kad nugarėlė nuolat išlieka švari pernelyg nenupirštuota. Į ją labai gražiai įsikomponuoja estetiškas, nors ir neproporcingai didelis kamerų modulis, kurį pavadinčiau pavyzdžiu kaitlentes telefonuose montuojantiems konkurentams.
Žvelgdamas iš ergonomikos perspektyvos, norėčiau pagirti „Huawei” už idealų svorio paskirstymą. 209 gramai yra pastebimai daugiau nei sveria konkurentai, tačiau korpuse elementai išdėstyti taip, kad tai praktiškai nejuntama. Dešiniame šone įrengtų garso reguliavimo ir įjungimo klavišų pozicijai priekaištų neturiu, tačiau tradiciškai susidūriau su telefono svyravimu ant stalo dėl iš korpuso daug išsikišančio kamerų modulio.
Apibendrinti „Huawei P40 Pro” dizainą galima analogija su „Mercedes-Benz S” klasės limuzinu - didelis, sunkus, tačiau itin solidus ir savo prabanga paliekantis konkurentus užnugaryje. Galbūt nuskambės banaliai ir nuvalkiotai, bet tokį masyvų ir elegantišką daiktą tiesiog nuodėmė dėti į dėklą.
Ekranas
Pristatymo metu kompanija daug laiko skyrė aptarinėdama „Huawei P40 Pro” ekrano formą. Jo lenkimas į visas puses buvo prilyginamas tarsi vandens paviršiaus įtempimui sklidinoje stiklinėje. Be to, tuo pat metu matant tuos įspūdingus reklaminius plakatus, kuriuose telefono ekranas atrodo tarsi berėmis, idėja atrodė ypač unikali ir išmani.
Deja, vos pradėjęs naudotis įrenginiu supratau, kad „Huawei” yra gudrūs šmikiai. Pasirodo, žiūrint į telefoną idealiai iš priekio, per rėmus einantis lenkimas padeda juos paslėpti, tačiau pakanka pakreipti telefoną į šoną ir mus pasitiks griozdiški juodi apribojimai. Gražiai sužaista, bet tai nekeičia fakto, kad bendrovė turi pradėti ieškoti sąžiningesnių būdų mažinti ekrano rėmelius. Kita vertus, šiame modelyje išlikę, tačiau konkurentų iš „Samsung” šiemet atsisakyti, lenkti ekrano krašteliai man paliko teigiamą įspūdį dėl savo suteikiamos prabangos, o atsitiktinių paspaudimų delno oda nepatyriau arba bent jau nepastebėjau.
Kitas kontraversiškas sprendimas - pupelės formos išpjova kairiajame viršutiniame kampe. Panašų sprendimą matėme ir pernai metų „Samsung Galaxy S10+”, bet šiuo atveju iškarpa didesnė ir labiau pastebima. Prisipažinsiu, jog man kur labiau būtų patikę, jei ji būtų centre - tada būtų išlaikytos simetriškos proporcijos. Laimė, esu iš tų žmonių, kuriems tokio tipo ekrano artefaktai niekada netrukdė, todėl ir šiuo atveju nesusidūriau su jokiu turinio uždengimu ar kitais nemaloniais pojūčiais.
Pereidamas prie šio 6,58 colio įstrižainės OLED ekrano kokybės, pabūsiu tiesmukiškas - šiek tiek anksčiau apžvelgtas „Galaxy S20+” už visus „P40 Pro” smūgius dizaino srityje, atsigriebia guldydamas „Huawei” flagmaną ant menčių, vos tik kalba pasisuka apie vaizdą. Visų pirma, Pietų Korėjos atstovas siūlo kur kas didesnę ekrano raišką (FHD+ prieš QHD+), antra - „Huawei” šviesumas kur kas mažesnis, todėl vaizdą ryškioje šviesoje sunkiau įžiūrėti. Spalvų tikslumas tikrai labai neblogas, ypač pasirinkus ne ryškų, o įprastą režimą. Be to, kalibracijos galimybės nustatymuose pakankamai plačios.
„Huawei P40 Pro” taip pat neatsilieka nuo tendencijų ir siūlo 90Hz atsinaujinimo dažnį, taip šiek tiek nusileisdamas 120Hz ribą siekiančiam „S20+”. Ar skirtumas juntamas? Sunkiai, vis tiek didelis atsinaujinimo dažnis labiausiai pastebimas naršant internete ar po meniu ir čia labiau pats efektas, kad slankiojimas ekrane atrodo kaip geriau suteptas tepalu, ir svarbiausia, kad būtų peržengtas standartinis 60Hz barjeras. Beje, 90Hz „Huawei” telefone įjungiamas išmaniai ir dėl to naudoja kur kas mažiau energijos (apie tai plačiau baterijos skiltyje). Pagirti norėčiau apsauginį ekrano stiklą - per 3 savaites naudojimo atsirado vos vienas įbrėžimas.
Gyvenimas be „Google”
Turbūt neperdėsiu pasakydamas, kad ši skiltis yra visos apžvalgos ašis. Juk kam rūpi, koks telefono ekranas, dizainas ar procesorius, jei jame negalėsime veikti to, ko esame įpratę? Čia ir slypi didžiausias mitas ir paviršutiniškumas - didžioji dauguma įvairių apžvalgų ir „Facebook” komentarų bando sufleruoti, kad „P40 Pro” yra neįgalus arba lyg iš garažo išvažiuoti negalintis superautomobilis.
Ir dalinai visi šie žmonės yra teisūs - jei bandysime telefoną naudoti taip, kaip „Galaxy S20” ar kokį kitą įrenginį su „Google” paslaugų paketu, tai yra, visas aplikacijas bandysime atsisiųsti iš vienos programėlių parduotuvės, liksime prie suskilusios geldos. „Huawei” nuosavoje „AppGallery” galima rasti lietuviškų programėlių ir dar šio bei to, bet tikrai ne tiek, kiek „Play Store”. Tačiau daryti galutines išvadas šioje fazėje būtų labai netikslu ir neprofesionalu.
Matote, susidiegti daugumą naudojamų aplikacijų galima, tiesiog tam reikės atlikti šiek tiek daugiau žingsnių. Visus juos bei tai, kas telefone veikia ir kas ne, detaliai aprašėme mūsų parengtame gide, kurį rasite paspaudę šią nuorodą. Mano mintis ta, kad galbūt pirmojo nustatymo metu reikės vienos kitos papildomos valandėlės, kad „P40 Pro” paruoštumėte naudojimui, bet po to gyvenimas tekės įprasta vaga. Galbūt įprasite siųstis aplikacijas iš kitos parduotuvės, galbūt vietoje atrasite keletą programėlių, kurios šiuo metu neveikia, tačiau tikrai nebus taip, kad „P40 Pro” teks įvynioti į maišelį ir dėti ant lentynos.
Tiesą sakant, netgi labai toli nuo to - nustebsite, kiek daug jūsų naudojamų dalykų funkcionuoja be „Google Play” paketo. Aš, save laikydamas pakankamai reikliu vartotoju, per visą testavimo laikotarpį pasigedau tik 4 dalykų - bekontakčių „Google Pay” mokėjimų, „SmartID” (pakeičiau e. Parašu), „Google Analytics” programėlės ir „Monese” kortelės appso. „SEB”, „Swedbank”, „Revolut”, socialiniai tinklai, „Waze”, „YouTube Vanced” ir dar daug kitų mano naudojamų specifinių programėlių puikiai veikė, o „AppGallery” per tą laikotarpį pasipildė dar keliomis lietuviškomis aplikacijomis. Žodžiu, viskas juda teigiama linkme ir kompanija skiria labai daug lėšų, kad visi vartotojų nepatogumai būtų išspręsti.
Per daug nesiplėsdami užsiminsime, kad „YouTube“ platformoje yra ne vienas vaizdo įrašas, kaip neoficialiu būdu įsidiegti „Google” paslaugas į „Huawei P40 Pro”, tačiau kadangi procesas ganėtinai ilgas ir po įdiegimo kol kas tenka taikstytis su įvairiais pranešimais apie tam tikras „Google Play” klaidas, jo pernelyg nereklamuojame ir nerekomenduojame. Bet taip, „Play Store” veikia ir galite siųstis absoliučiai ką norite, kaip ir „Samsung Galaxy S20”, „Xiaomi Mi 10” ar bet kokiame kitame Android telefone.
Veikimas
Esu pastebėjęs, kad didelę dalį teigiamo įspūdžio apie telefoną lemia nedideli dalykai. Pavyzdžiui, „Huawei P40 Pro” gali pasigirti idealiai veikiančiu po ekranu montuojamu pirštų antspaudų skeneriu. Jis ne koks nors įmantrus ultragarsinis, kaip „Galaxy S20” serijoje, o paprastas optinis. Visgi šiemet jo nuskaitymo plotas buvo padidintas trečdaliu, tad pirštą galima dėti praktiškai bet kaip - atsirakins visada. Dar geresnis dalykas - išpjovoje sumontuota IR spindulių kamera, įgalinanti saugų atrakinimą veidu tamsoje, telefonui esant ant stalo ir panašiai. Ši funkcija veikia itin patikimai ir sparčiai
Kadangi tokį sensorių rinkinį išnaudoti tik veido atpažinimui būtų prabanga, kompanija įdiegė ir papildomo funkcionalumo. Pirma - akių sekimas. Pavyzdžiui, jei skaitydami SMS žinutę staiga nusuksite žvilgsnį į ekraną, jis pritems, o kai vėl tęsite skaitymą - automatiškai, atpažinus akis, vėl įsijungs. Maloni smulkmena. Nustatymuose giliai paslėptas ir valdymas mojuojant delnu keliasdešimt centimetrų nuo ekrano, kas turėtų būti naudinga gaminant maistą, kai rankos nešvarios. Deja, tai veikia taip netiksliai, kad kol bus atpažintas gestas, spėsite ne tik rankas nusiplauti, bet ir pyragą iškepti.
„P40 Pro” veikimo spartą galėčiau vertinti aukščiausiu balu. Turbūt nenuostabu, kai telefone veikia naujausias „Kirin 990 5G” procesorius, 8GB operatyviosios ir 256GB vidinės atminties. Vis dėlto, mano manymu, dėl spartaus ir sklandaus veikimo galima kaltinti „EMUI 10.1” vartotojo sąsają, veikiančią Android 10 pagrindu. Pastaruoju metu pastebėjau, kad „Huawei” išmanieji dėl unikalios failų sistemos aplikacijas paleidžia kur kas greičiau nei konkurentai.
„Kirin” procesoriai, o tiksliau ribotos jų vaizdo plokštės, niekada negalėdavo suteikti aukščiausios kokybės žaidimų patirties, bet laikai keičiasi ir „Huawei P40 Pro” šioje srityje demonstruoja tiesiog nuostabius rezultatus. Net ir nustačius „Call of Duty: Mobile” aukščiausius grafikos nustatymus, išmanusis nė kiek nestabdydamas veikė ir po valandos žaidimo, o korpuso temperatūra pakilo gal tik pora laipsnių. Galbūt grafeno plėvelė korpuse išties efektyviai aušina, o ne tik skamba kaip dar vienas marketingo triukas?
Dėl to turbūt neverta stebėtis, kad ir mūsų tradicinis testas buvo išlaikytas be klaidų. „P40 Pro” vienu piršteliu atidarė socialinių tinklų („Instagram“, „Facebook“, „Messenger“ ir „WhatsApp“), naujienų portalų („DELFI“, „15min.lt“), „AnTuTu“, kameros ir „YouTube Vanced” programėles bei be sutrikimų aukščiausiais grafikos nustatymais patempė „Call of Duty: Mobile” ir „Asphalt 9” žaidimus. 8GB RAM, kaip ir tikėtasi, viską išlaikė fone.
Labai norėčiau pagirti „Huawei” inžinierius už puikius telefono ryšius. Wi-Fi antena kaip įsikibusi laikė tinklą kiekviename namų kampelyje, o Bluetooth ir GPS buvo ypač patikimi. Būsimiesiems pirkėjams aktualu ir tai, kad „P40 Pro” palaiko 5G. Galbūt dabar tai neatrodo kaip būtiniausia funkcija, tačiau tiek kainuojantys telefonai dažniausiai perkami keliems metams - kas čia žino, galbūt būsite tarp pirmųjų, kurie išbandys penktos kartos tinklą, vos tik jis bus paleistas Lietuvoje? Maloni smulkmena - IR siųstuvas, kuriuo galėsite valdyti televizorių kondicionierių ar net išmaniosios televizijos dėžutę.
Garsas
„Huawei” visada buvo ta kompanija, kurios telefonuose garsiakalbiai būdavo tik dėl pliusiuko. Dėl to nereikėdavo stebėtis, kad garsas net ir flagmanuose būdavo tarsi iš po žemių ir neatitikdavo išmaniojo klasės. Tačiau „Huawei” šiemet įsiklausė į vartotojų prašymus ir pabandė šią spragą užkamšyti.
Gaila, tačiau telefone vis dar neišvysime tikrų stereo garso šaltinių - plonėjant ekrano rėmeliams ir mažėjant išpjovoms gamintojams darosi sunku rasti jiems vietos. „P40 Pro” pasikliauja vieninteliu apatinėje briaunoje esančiu garsiakalbiu, kuris skamba daug geriau nei pirmtakuose. Garso lygis kur kas didesnis, diapazonas platesnis, o ir pati kokybė smarkiai geresnė, nei būtų galima tikėtis iš „Huawei” išmaniojo. Iškraipymai nėra labai dideli, bet trūksta žemųjų dažnių ir to garso pilnumo, kuriuo gali pagirti „iPhone 11 Pro”.
Pokalbių ausinė, kaip ir praėjusių metų modelyje, atsidūrė po ekranu ir jį išnaudoja kaip rezonatorių. Susikalbėti problemų nėra, tačiau nepratusiems, tai reikalaus tam tikro įpratimo laikotarpio - pašnekovo garsas girdimas tarsi iš visur. Užtat garso, kaip ir mikrofonų kokybe, skųstis sunku.
Kamera
Vos pamačius itin solidžiai atrodantį kamerų modulį nugarėlėje, nebekyla abejonių, kad „P40 Pro” pratęs pirmtako žygdarbius ir nepasišiukšlins prieš konkurentus. Nugarėlėje slepiasi net 4 jutikliai: pagrindinis 50MP f/1,9, itin plataus kampo 40MP f/1,8, priartinimui skirtas 12MP f/3,4 ir gylio („Time of Flight” tipo).
Kompanija lyg norėdama pateisinti geriausiųjų etiketę iškart žeria įspūdingus parametrus - didžiausias rinkoje pagrindinis 1/1,28 colio sensorius, rekordinė ISO 409,600 reikšmė, fokusuoti galintis kiekvienas pikselis, dirbtiniu intelektu paremtas baltos spalvos balansas.
Tačiau kaip visa tai atrodo iš skaičių ir kreivių pasaulio grįžus į realybę? Kaip ir tikėtasi, puikiai. Pagal nutylėjimą 50MP pagrindinė kamera fiksuoja 12,5MP nuotraukas - taupoma telefono atmintinė, sugaunama daugiau šviesos, o ir šiaip, 50MP režimas nesuteikia tiek papildomo detalumo, kiek būtų galima tikėtis iš matematinio skaičių palyginimo. Kas labiausiai kadruose krenta į akis - itin didelis detalumas. Matomi net mažiausi taškeliai ir linijos, smulkiausi tekstūros subtilumai. Vis dėlto kartais atrodo, lyg programinė įranga dirbtinai norėtų padidinti aštrumą, dėl ko nuotraukos atrodo lyg redaguotos mėgėjiška programėle. Tai nutinka retai, tačiau tendencija peraštrinti jaučiama praktiškai visada.
Kitas dėmesį atkreipiantis dalykas - šiek tiek geltonesnės ir šiltesnės, nei realybėje, spalvos. Viskas dėl panaudoto RYYB filtro, kuriame du žali pikseliai pakeisti geltonais, siekiant stipriai padidinti sugeriamos šviesos kiekį. Beje, kalbant apie fokusavimą - ne viskas rožėmis klota. Fotografuodamas mažus objektus iš nedidelio atstumo, ne kartą pastebėjau, kad nuotraukos iki galo nesufokusuotos.
Kita vertus, viską kompensuoja nuostabus dinaminis diapazonas ir sensoriaus dydis. „P40 Pro” kamera yra mažiausiai reikli fotografijos sąlygomis iš visų testuotų telefonų. Nesvarbu, geras apšvietimas, ar blogas, lyja, ar spigina saulė - tiesiog išsitraukiate šį įrenginį iš kišenės, nutaikote į objektą ir atmintinėje turite nuostabią nuotrauką, kurią ne gėda parodyti draugams. Anksčiau tą sugebėjo tik „Google Pixel” ir „iPhone”, o dabar prie jų prisijungė ir „Huawei P40 Pro”. Viskas ne tik dėl puikios optikos, bet ir dėl šiųmetės naujovės „XD Fusion” algoritmo. Prie to taip pat prisideda ir pagaliau gerai veikti pradėjęs dirbtinis intelektas - nuo šiol jis ne tik nebegadina nuotraukų, bet ir geba atpažinti atspindžius (pvz. muziejuje fotografuojant eksponatą po stiklu) bei juos panaikinti.
Automatinis režimas
Naktinis režimas
Automatinis režimas
Naktinis režimas
Automatinis režimas
Naktinis režimas
Kur „P40 Pro” tikrai blizga, yra naktinė fotografija. Praėjusiais metais matėme, kaip „P30 Pro” sugebėdavo naktį paversti diena, o jo įpėdinis tradiciją pratęsia ir pakelia viską dar laipteliu aukščiau. Dėl ypač didelio sensoriaus ir RYYB filtro kadruose dar daugiau šviesos, detalumo, dinaminis diapazonas platus kaip vandenynas, o ekspozicija šioje situacijoje neturi sau lygių. Naktinis režimas yra turbūt geriausias iš visų dabar rinkoje esančių išmaniųjų ir išdarinėja tokius dalykus, kad sunku patikėti savo akimis. Jis neįtikėtinai gerai sutvarko ekspoziciją, pagerina dinaminį diapazoną ir sukuria tiesiog magišką nuotrauką. Aišku, dėl to teks pasikankinti kelias sekundes tvirtai laikant telefoną, kol fiksuojamas kadras, ir paaukoti dalį detalumo, bet naktinį režimą išbandyti tiesiog būtina.
Didelį šuolį į priekį patyrė periskopinė kamera. Jei pirmtakas tikdavo būti naudojamas tik kaip 5 kartus optiškai didinantis žiūronas, „P40 Pro” siūlo kur kas geresnį detalumą ir dinaminį diapazoną, ir leidžia šiomis nuotraukomis be gėdos jausmo dalytis socialiniuose tinkluose. Tiesa, ekstremalaus hibridinio 50x artinimo praktiškai naudoti nerekomenduoju - nebent norite žiūrėti į pikseliuotą masę. Tuo metu 40MP itin plataus kampo kamera likau nusivylęs, nes jos kampas nėra toks platus kaip prieš tai testuoto „Galaxy S20+”. Tiesa, nuotraukų kokybė pagirtina. Paskutinis „ToF” jutiklis padeda pagrindinei kamerai fokusuoti bei sulieti foną už objekto ir savo darbą atlieka tiesiog nuostabiai. Portretai tikslūs ir patrauklūs.
Daug pagyrų nusipelno filmavimas - pagaliau „P40 Pro” buvo aprūpintas padoria vaizdo stabilizacija, kuri beveik idealiai panaikina ėjimo ar judėjimo metu atsirandančius drebėjimus. Vaizdo įrašai detalūs… Kol nenustatome šiemet atsiradusios, o pas priešininkus jau keletą metų buvusios, 4K 60fps parinkties. Ji atrodo tarsi nepabaigta iki galo ir stipriai atsilieka nuo tos vaizdo kokybės, ką gali pasiūlyti mažesnio kadrų dažnio režimai. Žinoma, lygiai kaip ir fotografuojant, „P40 Pro” praktiškai atsparus apšvietimo pokyčiams.
Kalbant apie 32MP asmenukių kamerą, kuriai talkina analogiškas „ToF” sensorius, labiausiai ir norėčiau pagirti portretus. Galbūt konkurentai ir gali kažką panašaus pasiūlyti programiškai suliedami foną, tačiau „Huawei” flagmanas tai atlieka geriau. Detalumo per akis ir su fotografuojant numatytuoju 8MP režimu, tačiau jei norite ypač pabrėžti veido odos tekstūrą, galite rinktis 32MP. Net ir man, kaip ne itin dideliam asmenukių fanui, smagu žiūrėti, kaip kiekvienais metais telefonų priekinės kameros vis labiau vejasi galines ir tampa visavertėmis.
Baterija
Kinų telekomunikacijų milžinė į baterijos talpą niekada nespjaudavo ir savo įrenginiuose montuodavo išties dosnaus dydžio akumuliatorius. Tačiau šiemet klausydamas „Huawei P40 Pro” pristatymo ir išgirdęs nuo pirmtako neūgtelėjusią 4200mAh celę, likau šiek tiek nusivylęs - juk net didžiausias bendrovės priešininkas „Samsung” šiemet nepagailėjo miliampervalandžių ir netgi pralenkė kinus.
5G, 90Hz ir kitos mažesnės naujovės tikrai neprisideda prie baterijos gerbūvio, todėl kilo abejonių, ar tikrai „P40 Pro” gebės susitvarkyti su visais mano jam teikiamais išbandymais. Vis dėlto kompanijos atstovo žodžiai, kad šiemet „Huawei” kaip niekad rimtai pasižiūrėjo į optimizaciją, nebuvo laužti iš piršto - išmanusis net ir intensyvesniu karantino naudojimosi režimu sugebėjo ištempti 8 įjungto ekrano valandas.
Įdomu tai, kad rezultatas pasiektas palikus įjungtą išmanų 90Hz ekrano atsinaujinimo dažnį. „P40 Pro” geba atpažinti, kada vartotojui iš tikrųjų reikia didesnio veikimo sklandumo, ir kada ne, todėl tai atsispindi ir baterijos pasiekimuose. Palyginimui, su analogišku naudojimosi scenarijumi „Galaxy S20+”, turintis tik nuolat įjungtą 120Hz režimą, ištverdavo perpus tiek. Paradoksalu, bet prie gero „P40 Pro” rezultato prisideda ne tik geras procesų valdymas, bet ir „Google” paslaugų nebuvimas - nesu matęs kito Android telefono, kurio įkrovos procentai nenaudojant stovėtų kaip įkalti taip, kaip šiųmečio „Huawei” flagmano.
Kalbant apie baterijos pildymą, situacija panaši kaip ir su baterijos talpa - greitojo laidinio įkrovimo galia siekia tuos pačius 40W kaip ir pirmtake, o išsekusį akumuliatorių iki 67% papildo per tas pačias 30 minučių. Kaip sakoma, jei pernai buvai vienu žingsniu priekyje prieš konkurentus, šiemet gali išeiti atostogų. Tačiau kompanija neišėjo, o paskyrė resursus belaidžio įkrovimo tobulinimui - „P40 Pro” su specialia stotele gali krautis net 27W pajėgumu. Klausimas, ar tikrai tokiai patogumo funkcijai reikėjo tokios didelės galios, bet man, kaip technologijų entuziastui, tai daro įspūdį.
Verdiktas
„Huawei P40 Pro” yra lyg be teismo nuteistas žmogus - turi daug argumentų, svarbių paslapčių ir netikėtų faktų, tačiau daugelis žmonių jam nuosprendį parašė dar jam gulint dėžutėje. Mano nuomone, „Google” paslaugų nebuvimas yra minusas, bet ne toks didelis, kad nubrauktų visas stipriąsias šio telefono puses.
Solidus korpusas, ypač sklandus veikimas, geriausia kamera rinkoje šiuo metu, puiki baterija ir visi 2020 metų flagmano žaisliukai - tai tikrai neskamba kaip derinys, kurį, rinkdamiesi naują išmanųjį, galėtumėte lengvai atmesti. Jeigu esate pasiruošęs šiek tiek pasikrapštyti prie telefono, „Huawei P40 Pro” patenkins visus jūsų lūkesčius. Tai vienas unikaliausių ir labiausiai išbaigtų įrenginių, kuriuos teko testuoti pastaruoju metu.