Lietuvos įmonių gyvenimas persikėlė į socialinius tinklus: čia ieškoma ir klientų, ir darbuotojų

Lukas Snarskis

2020-12-21, 11:50 (atnaujinta 2021-04-27, 00:42)

0 komentarų
Lietuvos įmonių gyvenimas persikėlė į socialinius tinklus: čia ieškoma ir klientų, ir darbuotojų

Keturios iš penkių Lietuvos smulkiųjų ir vidutinio dydžio įmonių klientų bei darbuotojų paieškai naudoja būtent socialinius tinklus, tarp kurių populiariausias – feisbukas. Nors Lietuva gali pasigirti itin greitu bei kokybišku interneto ryšiu, maždaug penktadalis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) vis dar laikosi už skaitmeninio pasaulio ribų ir jo suteikiamomis galimybėmis nesinaudoja.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė daugiau kaip 200 Lietuvos SVV vadovų, kurie galėjo rinktis kelis atsakymo variantus. Nors daugiausiai, arba 55 proc., įmonių pripažino, kad klientų ir darbuotojų paieškai išnaudoja savo interneto svetainę, išvardinti socialiniai tinklai kartu surinko net 79 proc. bendrovių vadovų balsų.

„Interneto ir socialinių tinklų svarbą ypač išryškino COVID-19 pandemija, kuomet vienu rankos mostu gyvenimas persikėlė į virtualią erdvę. Neabejotinai laimėjo tie verslai, kurie ir iki tol buvo aktyvesni internete. Jiems nereikėjo ne tik kurti naujų įrankių: puslapių ar paskyrų, bet ir žaibiškai perprasti jų specifikos. Vis dėlto, pandemijai diktuojant kitas žaidimo taisykles, ir patys mažiausi verslai privalės išeiti iš skaitmeninio pasaulio užribio“, – sako apklausą inicijavusio Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

Lyderis – feisbukas

Feisbukas yra populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje, jį labiausiai mėgsta ir įmonės. 48 proc. jų tvirtina, kad ieškodamos naujų klientų ar darbuotojų naudojasi savo feisbuko paskyra.

„Dar 19 proc. verslo atstovų paminėjo kitus socialinius tinklus, 12 proc. – paskyrą linkedine. Bendras įmonių aktyvumas socialiniuose tinkluose yra tikrai aukštas. Tai rodo modernų verslo požiūrį bei didesnį konkurencingumą pandemijos kontekste. Verslas eina ten, kur jo klientas praleidžia daug laiko – tai yra teisinga strategija. Juo labiau, kad dėl pandemijos įvedamų ribojimų virtualūs pardavimai kartais lieka vienintele galimybe tęsti veiklą“, – pastebi J. Ivaška.

Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo smulkios ir vidutinio dydžio įmonės socialiniuose tinkluose yra gerokai aktyvesnės nei vietos kapitalo verslas. Tarp užsienio kapitalo bendrovių yra 65 proc. feisbuko ir 26 proc. linkedino vartotojų. Tuo tarpu tarp Lietuvos kapitalo įmonių tokių yra atitinkamai 10 proc. ir 46 proc.

Interneto svetainėms tenka daug pasitikėjimo

Kas antras SVV atstovas išskiria būtent įmonės interneto svetainės svarbą, ieškant klientų ar naujų komandos narių. J. Ivaškos teigimu, nuosava interneto svetainė yra tarsi moderni šių laikų vizitinė kortelė, padedanti geriau susipažinti su įmone ir jos veikla.

„Svarbu paminėti, kad savo interneto puslapio susikūrimas neturėtų būti traktuojamas kaip baigtinis veiksmas, antraip tokie virtualūs namai gali padaryti daugiau žalos negu naudos. Svetainė turėtų būti įdomi, patogi naršyti, įrašuose negali būti palikta rašybos ar stiliaus klaidų. Jei vartotojas čia užsuka, vadinasi, jis ieško aktualios informacijos, o ne „naujienos“ apie prieš dešimtmetį gautą apdovanojimą. Periodiškai atnaujinkite ir kontaktinius duomenis, darbo laiką – visa tai padės kurti profesionalų įvaizdį“, – pataria J. Ivaška.

Dar 15 proc. įmonių svarbiu skaitmeniniu kanalu laiko elektroninę parduotuvę. Tvarkinga, patraukli elektroninė parduotuvė verslui yra būtinybė, kadangi fizinių kontaktų dėl pandemijos priversti vengti klientai ir patys atranda beribes apsipirkimo internete galimybes.

Vis dėlto, didžiausią rūpestį kelia penktadalis Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių, kurios moderniais komunikavimo kanalais nesinaudoja. Pastaroji tendencija ypač ryški ne tik tarp fizines paslaugas teikiančių įmonių (28 proc.), bet ir tarp intelektualinių paslaugų teikėjų (24 proc.) bei prekybininkų (21 proc.).

„Moderniosios technologijos trina ribas tarp tų verslų, kurie negalėtų išgyventi be interneto ir tų, kuriems jo tarsi visai nereikia. Jei į skaitmeninę erdvę persikėlę klientai negali jūsų išgūglinti, vadinasi, jūsų nėra ir jie nežino, kokią prekę ar paslaugą galite pasiūlyti. Tuo atveju, jei asmeninį tinklapį pernelyg sudėtinga susikurti ar atrodo sudėtinga administruoti, naudokitės kitomis galimybėmis – eikite į socialinius tinklus, junkitės prie integruotų prekybos ar paslaugų platformų, kur jus galėtų nesudėtingai rasti klientai ar potencialūs darbuotojai“, – sako Medicinos banko komercijos departamento direktorius J. Ivaška.

„Spinter tyrimai“ tikslinę smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovų apklausą atliko šiemet rugsėjo 21 d. – spalio 9 d. Joje dalyvavo 203 respondentai.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Kinija turi rimtų priekaištų Europos Sąjungai: pažėrė aštrios kritikos dėl pradėto tyrimo elektromobilių rinkoje, kaltina neobjektyvumu

Arnas Balčiūnas

2024-04-19, 10:55

0 komentarų

Elektrinių automobilių populiarumas auga. Daugelis bendrovių gamina vis daugiau būtent tokiais varikliais aprūpintų transporto priemonių, o kai kuriose šalyse jų populiarumas – itin didelis. Niekam ne naujiena ir didėjantis Kinijos gamintojų populiarumas.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Kinija turi rimtų priekaištų Europos Sąjungai: pažėrė aštrios kritikos dėl pradėto tyrimo elektromobilių rinkoje, kaltina neobjektyvumu

Elektrinių automobilių populiarumas auga. Daugelis bendrovių gamina vis daugiau būtent tokiais varikliais aprūpintų transporto priemonių, o kai kuriose šalyse jų populiarumas – itin didelis. Niekam ne naujiena ir didėjantis Kinijos gamintojų populiarumas.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Kinijos pramonės institucija pranešė, kad Europos Sąjungos tyrimas dėl elektromobilių yra nukreiptas prieš Kinijos gamintojus, neskaidrus ir pažeidžiantis pasaulinės prekybos taisykles, net ir nežinant jo baigties.

Pernai rugsėjį Europos Komisija pradėjo tyrimą, ar nereikėtų įvesti baudžiamųjų muitų, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos gamintojus nuo pigesnių Kinijos elektromobilių importo, kurie, kaip teigiama, gauna naudos iš valstybės taikomo subsidijavimo.

Kinijos komercijos ir mašinų bei elektronikos produktų importo ir eksporto rūmų (CCCME) viceprezidentas Shi Yonghongas reiškė susirūpinimą, kad išvados bus „iškreiptos ir neobjektyvios“.

CCCME, kurie byloje atstovauja 12 Kinijos elektromobilių gamintojų, ketvirtadienį dalyvavo posėdyje su Europos Komisija ir teigė, kad didžiausią susirūpinimą jiems kelia ES vykdomosios valdžios pavyzdinių įmonių atranka.

Jos yra BYD, „Geely“ ir „SAIC MG“. Tačiau jos neapima pagrindinių Kinijos eksportuotojų į Europą, kurie 2023 metais, pasak kompanijų grupės „Transport & Environment“, buvo „Tesla“ ir „Renault Dacia“.

S. Yonghongas teigė, kad Komisija nukrypo nuo savo didžiausių eksportuotojų atrankos principų ir tikslingai atrinko tris Kinijai priklausančius gamintojus, kad nustatytų iš anksto žinomus subsidijavimo faktus.

„Ši šališka atranka suteršė visą tiriamąjį procesą“, penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė jis.

S. Yonghongas sakė, kad tyrimui taip pat trūko skaidrumo, nes ES gamintojams buvo užtikrintas anonimiškumas ir ES nepateikė pakankamai duomenų, pavyzdžiui, ES pramonei padarytos žalos vertinimo.

Jis sakė, kad Kinijos gamintojai nedaro žalos ES automobilių gamintojams. S. Yonghongo teigimu, jie yra sutelkę dėmesį į skirtingus rinkos segmentus, nei ES gamintojai, o ES pramonė išsaugojo didelę rinkos dalį, nes pagrindiniai importuotojai iš Kinijos ir buvo patys ES gamintojai.

Jis pridūrė, kad keli ES gamintojai išreiškė pasipriešinimą tyrimui. BYD teigė, kad tyrimas gali padaryti daugiau žalos, nei naudos.

S. Yonghongas taip pat sakė, kad šis atvejis buvo „tobulas ES dvigubų standartų pavyzdys“, nes ES nepradėjo jokių veiksmų prieš beveik 400 milijardų JAV dolerių subsidijas pagal JAV infliacijos mažinimo įstatymą ir patys nukreipė milijardus eurų į baterijų ir elektromobilių gamybą.

Europos Komisija teigė, kad tyrimas ir išvados visiškai atitiks ES ir tarptautinius įsipareigojimus.

„Europa vadovaujasi taisyklėmis tiek savo sienų ribose, tiek ir visame pasaulyje. Šis, prieš subsidijas nukreiptas tyrimas yra išsamus, sąžiningas ir pagrįstas faktais“, sakė atstovas.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas