Godumas ar ekologija: kiek „Apple” sutaupė išimdama įkroviklį iš „iPhone 12 dėžutės?

Ignas Petrikonis

2021-01-10, 13:35 (atnaujinta 2022-11-30, 12:46)

0 komentarų
Godumas ar ekologija: kiek „Apple” sutaupė išimdama įkroviklį iš „iPhone 12 dėžutės?

Po praėjusių metų spalį vykusio „iPhone 12” pristatymo technologijų entuziastų bendruomenėje nusirito nepasitenkinimo banga - kompanija nusprendė telefonų pakuotėse nebekomplektuoti įkroviklio ir ausinių. Nors oficialus motyvas yra siekis prisidėti prie CO2 emisijų ir elektronikos atliekų mažinimo , skeptikai tokį žingsnį motyvuoja elementariausiu godumu. Taigi, analitikai nusprendė paskaičiuoti, kiek tiksliai sutaupė „Apple”, palengvindama savo išmaniųjų dėžutes.

Neseniai paskelbtoje ataskaitoje „Counterpoint Research” rinkos tyrimų specialistai apskaičiavo įvairių „iPhone 12” komponentų kainą ir priėjo prie išvados, kad pakuotė ir jos turinys šįkart yra pigesnis maždaug 4,2 JAV dolerio, lyginant su pilną komplektaciją turėjusiu „iPhone 11”.

4,2 dolerio neskamba kaip labai didelė suma, todėl iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad „Apple” iš tiesų nusprendė pasiaukoti dėl gamtos, tačiau neskubėkime. Analitikai skaičiuoja, kad vien iki 2020 metų pabaigos pasaulyje buvo parduota net 63 milijonai „iPhone 12” vienetų, kas reiškia, jog bendrovė atsisakiusi įkroviklio ir ausinių uždirbo beveik 265 milijonus dolerių. Maža to, labai tikėtina, kad nemaža dalis naujųjų telefonų pirkėjų nusprendė įkroviklį įsigyti iš pačios „Apple”, todėl galutinė suma gali būti dar didesnė.

Kitaip tariant, net jeigu bendrovė ir siekia sumažinti aplinkai daromą žalą, tokį kontraversišką žingsnį nemaža dalimi paskatino ir nemažos papildomos pajamos.

Įkroviklio pašalinimas - tik pradžia: kitąmet „iPhone” dėžutėse nerasime jokių priedų

Internete neseniai buvo paviešinta „Apple” parengta „iPhone 12” pirkėjams skirta internetinės apklausa, kurioje klausiama, kokius pakuotėje pridedamus aksesuarus vartotojai labiausiai naudoja. Klausiama buvo apie kiekvieną priedą iki vieno, nepamirštant nei laido, nei SIM adatėlės ir netgi lipdukų su „Apple” logotipu. Visa tai technologijų bendruomenėje pasėjo nerimą, kad kitąmet naujųjų „iPhone” dėžutėse rasime tik patį telefoną ir daugiau nieko.

Tai labai tikėtina, kadangi bendrovė pernai vykdė labai panašią „iPhone 11” vartotojų apklausą, kurioje buvo klausiama apie tai, kaip dažnai naudojamas įkrovimo blokelis bei ausinės. Kaip žinome, šiemet šie abu priedai buvo pašalinti, tad būgštavimai turi pagrindo. Beveik neabejojama, jog „Apple” tokį žingsnį motyvuos ekologija ir taršos mažinimu.

Įdomu, kad apklausoje taip pat klausiama, ar vartotojai patenkinti „FaceID” atrakinimo sistemos, paremtos veido atpažinimu, veikimu. Visa tai paskatino spekuliacijas, jog Kupertino gigantė galimai planuoja „iPhone 13” serijoje vėl pradėti montuoti pirštų antspaudų skenerį, kuris itin naudingas pandemijos metu, kai atrakinimas veidu yra negalimas dėl kaukių dėvėjimo. Gali būti, jog skaitiklis bus įdiegtas įjungimo mygtuke, panašiai, kaip neseniai pristatytame „iPad Air” modelyje.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Situacija Lietuvoje artėja prie kritinės ribos: lietuviai vis dažniau nukenčia nuo sukčių, esamų kovos priemonių jau nebepakanka

RRT

Pranešimas spaudai

2024-04-20, 10:54

0 komentarų

Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Situacija Lietuvoje artėja prie kritinės ribos: lietuviai vis dažniau nukenčia nuo sukčių, esamų kovos priemonių jau nebepakanka

Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skaičiuoja, kad žala vien IV ketvirtį padaryta vartotojams apibendrinant visų kategorijų sukčiavimus elektroninėje erdvėje yra per 4,7 mln. Eur. Jų duomenimis, 2023 metais fiksuota virš 5 tūkst. fišingo atvejų, 2022 m. – 3,5 tūkst. Nors atvejų skaičius augo, pernai mažėjo patiriami realūs nuostoliai: nuo 1,9 mln. Eur – 2022 m. iki 1,6 mln. – 2023 m. Vidutinė išviliojama suma per metus sumažėjo nuo 542 Eur iki 300 Eur.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenys rodo, kad, jei palygintume paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir pirmus tris šių metų mėnesius, nuorodų į žalingus interneto resursus blokavimo per dieną apimtis išaugo nuo 7 tūkst. iki daugiau nei 12 tūkst. Visgi nors laiku blokuojamų žalingų nuorodų skaičius išaugo, iššūkių stabdant kibernetinius sukčius netrūksta.

RRT apvaliojo stalo diskusijoje dalyvavo Lietuvos pašto, siuntų pristatymo įmonių, Lietuvos banko, kai kurių komercinių bankų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir mobiliojo ryšio operatorių atstovai.

Daugėja sukčių skambučių

Pasak renginyje dalyvavusių operatorių atstovų, pastaruoju metu sukčiavimo metodai kinta didinant skambučių skaičių.

„Tokiu būdu sukčiai tikisi, kad nors dalis skambučių pasieks vartotojus. Ir šiuo atveju labai svarbu, jei norime rezultatų, kad policija maksimaliai įsitrauktų užkardant tokią veiklą. Itin reikšmingas yra ir tarptautines teisėsaugos bendradarbiavimas, nes sukčiai į Lietuvos vartotojus kėsinasi iš viso pasaulio“, – sako Darius Kuliešius, RRT tarybos narys.

Tuo metu Lietuvos pašto atstovai pastebėjo, kad įsigalėjo ir nauja sukčiavimo tendencija – apsimestinės žinutės siunčiamos remiantis Android ir iOS telefonų funkcionalumu, kai RCS ir iMessage žinutės siunčiamos šifruotais duomenų kanalais ir tampa „nematomos“ operatoriams. Norint jas užkardyti, būtinas kompanijų „Google“ ir „Apple“ įsitraukimas.

Operatorius „Telia Lietuva“ pateikė statistiką, kad vien jų tinkle per 2024 metų pirmą ketvirtį buvo užblokuota 2,5 mln. skambučių iš užsienio su galimai suklastotais numeriais, taip pat blokuota 36,9 tūkst. SMS žinučių, kurios neatitiko su turinio siuntėju suderintų identifikacinių požymių. „Bitė Lietuva“ skelbia, kad per 14 pastarųjų dienų blokavo beveik 70 tūkst. sukčių iš viso pasaulio skambučių, prisidengusių lietuviškais numeriais.

„Tai įrodo, kad mūsų priimtos priemonės dėl skambučių blokavimo su galimai suklastotais numeriais yra veiksmingos, tačiau jas dar galima tobulinti priimant išplėstinį variantą, kad operatoriai matytų ne tik savo, bet ir visus vartotojus, kurie užsienyje naudojasi mobiliojo ryšio paslaugomis. Tokiu būdu dar labiau sustiprintume apsaugą nuo apsimestinių mobiliojo ryšio skambučių iš užsienio“, – pabrėžia D. Kuliešius, RRT tarybos narys.

2023 m. RRT įpareigojo mobiliojo ryšio operatorius blokuoti trumpąsias žinutes su nuorodomis į žalingus interneto resursus bei persiųsti tik tokias vardines trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius. Dar vienas įpareigojimas – blokuoti Lietuvos fiksuotojo ryšio numerius, jei fiksuoto ryšio numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje taip pat blokuoti Lietuvos mobiliojo ryšio numerius, jei operatorius nustato, kad šiais numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje, o abonentai tuo metu nėra išvykęs iš Lietuvos.

Operatoriai privalo blokuoti ir nesiųsti tranzitu skambučių, inicijuotų iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio numerių ar paslaugų ryšio numerių, jeigu dėl naudojamų numerių RRT nėra išdavusi leidimų ir numeriai nėra priskirti konkretiems paslaugų tiekėjams. Operatoriai taip pat privalo blokuoti tarptautinio tarptinklinio ryšio skambučius, inicijuotus iš operatoriaus savo abonentams suteiktų numerių, kai abonentai nėra išvykę iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar nesinaudoja tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugomis.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas