Savo skaitytojus jau informavome, kad kol „Huawei” nepasieks susitarimo su JAV vyriausybe, negalės savo telefonuose diegti Android operacinės sistemos ir privalės ieškotis kito partnerio, kurio architektūrą galės naudoti savo gamybos „Kirin” procesoriuose po to, kai tai daryti atsisakė „ARM”. Kai atrodė, kad kinų kompanijai blogiau jau nebus, amerikiečiai šovė kontrolinį šūvi į „Huawei” galvą, jeigu taip galima sakyti.
Gegužės 24 d. pasklido informacija, jog „Bluetooth SIG”, pelno nesiekianti organizacija, įsikūrusi Vašingtono valstijoje, nebeleis „Huawei” diegti Bluetooth ryšio savo gaminamuose prietaisuose. Kadangi „Bluetooth SIG” priklauso teisės į Bluetooth prekinį ženklą, kiekviena kompanija, norinti gaminti įrenginį su šiuo ryšiu, privalo apie tai informuoti šią organizaciją ir gauti iš jos leidimą. To nepadarius, kyla grėsmė būti paduotam į teismą ir privalėti išimti nesertifikuotus prietaisus iš prekybos.
Teoriškai „Huawei” Kinijoje galėtų bandyti gaminti telefonus be Bluetooth licencijos, mat šioje šalyje jai negresia „Bluetooth SIG” teisinės atakos, bet bet kurioje kitoje pasaulio šalyje tokie telefonai labai greitai būtų pašalinti iš rinkos. Taigi, kinų milžinei tai būtų didžiulis smūgis, nes jokia alternatyva Bluetooth technologijai neegzistuoja ir pasaulyje vargu ar atsirastų vartotojų, kurie norėtų atsisakyti patogaus telefono prijungimo prie belaidžių ausinių, garsiakalbių, išmaniųjų laikrodžių ir net automobilio laisvų rankų įrangos.
Kitas dūris - su „Huawei” nustojo bendradarbiauti „Wi-Fi Alliance”(analogiška organizacija „Bluetooth SIG”, tik šiuo atveju sertifikuojanti Wi-Fi produktus). Tai reiškia viena - „Huawei” nebegalės savo gaminiuose naudoti Wi-Fi ryšio. Jeigu be Bluetooth išmanųjį telefoną dar galima įsivaizduoti, tai be belaidžio interneto praktiškai neįmanoma.
Jeigu manote, jog, pasak posakio, gulinčio niekas nemuša, tai „Huawei” ir JAV kare tokia išmintis negalioja. Kalifornijoje įsikūrusi „SD Association”, licencijuojanti microSD atminties kortelių naudojimą, pasekė kitų panašių organizacijų pavyzdžiu ir nutraukė santykius su kinų kompanija. Palyginus su Bluetooth ir Wi-Fi, tai kur kas mažesnis praradimas, nes dauguma šiuolaikinių telefonų po truputį atsisako tokios technologijos naudojimo ( juo labiau, kai pati „Huawei” savo flagmanuose naudoja pačios sukurtą „NM card” atminties kortelių standartą), bet kita vertus, tai reiškia, kad ateityje pigesnių ir mažai vidinės atminties turinčių „Huawei” telefonų savininkai nebegalės naudoti itin plačiai paplitusių ir vis labiau pingančių microSD kortelių.
Deja, tai dar ne viskas. Kiekvienas šiuolaikinis išmanusis neapsieina be microUSB arba naujosios „USB-C” jungties, reikalingos baterijos įkrovimui bei informacijos perkėlimui į kompiuterį. Panašu, kad ryšius su „Huawei” nutraukė ir teises į šias jungtis turinti „USB-IF” organizacija, tad kinų telefonai turėtų prarasti ir šį gyvybiškai svarbų komponentą.
Taigi, kad ir kaip žvelgtume į situaciją, tampa aišku, jog „Huawei” atsidūrė itin nepavydėtinoje padėtyje. Galbūt kinų gamintojas ir yra pakankamai stiprus, kad sukurtų nuosavą operacinę sistemą, bet išmanusis be Bluetooth, Wi-Fi ir plačiai paplitusios USB jungties yra beveik utopinis ir sunkiai įsivaizduojamas net ir tėvynės Kinijos rinkoje. Bent jau šiuo metu „Huawei” turi vienintelį kelią iš aklavietės - siekti susitarimo su JAV, o kadangi Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas švelnina retoriką ir net užsiminė apie galimybę padaryti išimtį - leisti Amerikos kompanijoms turėti prekybinių ryšių su „Huawei”- yra labai didelė tikimybė, jog šis susitarimas jau ne už kalnų.