Nuo kasečių iki „Spotify“: kaip keitėsi muzikos klausymosi įpročiai

2020-10-01, 11:50 (atnaujinta 2021-04-27, 00:40)

0 komentarų

Nuo kasečių iki „Spotify“: kaip keitėsi muzikos klausymosi įpročiai

Be muzikos – nė žingsnio: vieniems tai fonas bėgiojant ar pakeliui į darbą, kitiems ji padeda susikaupti dirbant, atsipalaiduoti ilsintis ar išsilieti vakarėlio metu. Keičiasi tik muzikos klausymosi įpročiai, būdai ir naudojami įrenginiai, o šiuo metu didžiausia kova verda tarp muzikos ir vaizdo įrašų transliavimo platformų.

Ketvirtadienį minint Pasaulinę muzikos dieną „Telia“ komercijos ir paslaugų vadovė Elina Dapkevičienė apžvelgia, kaip šiandien atrodo populiariausių muzikos klausymosi platformų ir įrenginių kraštovaizdis.

„Buvo laikai, kai muzikos žmonės klausėsi patefonais ir kasetiniais grotuvais. Juos nukonkuravo kompaktiniai diskai, o pastaruosius – skaitmeniniai MP3 įrašai. Ir nors pastarąjį dešimtmetį vinilinių plokštelių pardavimai vėl auga, tai yra ir liks tik smulki niša palyginus su įspūdingais tempais rinką okupuojančiomis muzikos transliavimo paslaugomis“, – sako „Telia“ ekspertė E. Dapkevičienė.

Pasaulyje per 400 milijonų žmonių muzikos klausosi naudodamiesi specialiomis transliavimo platformomis, rodo „Counterpoint Research“ duomenys. Šioje srityje dvi aiškios lyderės – „Spotify“ su 30 proc. ir „Apple Music“ su 25 proc. rinkos. Dar po maždaug dešimtadalį pyrago atriekia „Amazon Music“ ir „YouTube Music“, o likęs ketvirtadalis tenka smulkesniems žaidėjams, tokiems kaip „Pandora“, „Tidal“ ir kitiems.

Muziką žmonės... žiūri!

Tačiau tai – tik muzikos įrašų transliavimo platformos. Pasirodo, dar dažniau žmonės muzikos klausosi žiūrėdami muzikinius vaizdo klipus, pavyzdžiui, „YouTube“.

Naujausia Tarptautinės fonogramų pramonės federacijos IFPI apklausa, kurioje dalyvavo 34 tūkst. žmonių iš 21 šalies, rodo, kad vaizdo įrašų platformoms tenka net 47 proc. muzikos transliavimo laiko. Apskritai net 77 proc. apklausos dalyvių nurodė per pastarąjį mėnesį bent kartą klausęsi muzikos per „YouTube“.

Tyrimų bendrovė „Nielsen“ pateikia dar didesnį atotrūkį: anot jos, iš 5,1 trilijono 2019 metais transliuotų muzikos įrašų 66 proc. buvo žiūrimi vaizdo įrašų svetainėse ir tik likusių 33 proc. žmonės klausėsi muzikos platformose.

Mažiau vagia, bet mažiau ir perka

„Muzikos vaizdo įrašų populiarumui įtakos gali turėti tai, kad „YouTube“ išlieka visiškai nemokama, nereikalauja registracijos ir praktiškai neturi jokių apribojimų – išskyrus tai, kad joje rodomos reklamos. Bet juk kažkaip už muzikos klausymąsi susimokėti reikia“, – pastebi E. Dapkevičienė.

Ji priduria, kad nemokamos muzikos transliavimo alternatyvos svariai prisideda prie muzikos piratavimo mažinimo. IFPI duomenimis, 2019 metais maždaug kas ketvirtas (27 proc.) apklausos dalyvis prisipažino per pastarąjį mėnesį muzikos klausęsis nelegaliais būdais, nors metais anksčiau tokių buvo net 38 proc.

„Nielsen“ skaičiuoja, kad žemyn ritasi ir albumų pardavimai – fizinėse laikmenose įrašytų albumų pernai parduota 15 proc., skaitmeninių įrašų – 25 proc. mažiau nei 2018-aisiais. Tiesa, vinilinių plokštelių prekyba nežymiai atsigauna: tokių albumų pernai parduota beveik 10 proc. daugiau nei užpernai. Visgi tai išlieka smulki niša, mat per visus praėjusius metus pasaulyje parduota vos apie 8 mln. į vinilines plokšteles įrašytų albumų.

Išnaudoja ne visas galimybes

„Bendrai muzikos vartojimas pasaulyje atsigauna. Ir nors muzikos klausymosi platformų populiarumas auga itin sparčiai, anaiptol ne visi žino ir išnaudoja visas jų suteikiamas galimybes. Imkime kad ir tą patį „Spotify“ – dauguma žmonių pasitenkina tik bazinėmis funkcijomis, nors ši platforma siūlo kur kas daugiau“, – sako E. Dapkevičienė.

Netikite? „Telia“ ekspertė atrinko penkias retai naudojamas, bet kiekvienam klausytojui naudingas „Spotify“ funkcijas:

0 komentarų

Rašyti komentarą

Taip pat skaitykite

„Motorola“ pristatė „Edge 50 Ultra“ išmanųjį telefoną: pasiūlys naujausią „Qualcomm“ procesorių, puikias kameras ir išskirtinį dizainą

Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Atliktas tyrimas parodė: 9 iš 10 tėvų sutinka, kad jų vaiko telefonas turėtų būti kontroliuojamas

„Toyota“ pradėjo išankstinę naujojo „GR Yaris“ prekybą, pasiūlys reikšmingus atnaujinimus ir du įrangos lygius - paaiškėjo ir kaina Lietuvoje

„OnePlus“ ruošia išskirtinį „Ace 3 Pro“ modelį: aiškėja, jog išmanusis telefonas gali turėti visiškai kitokį dizainą nei ankstesni bendrovės įrenginiai

„Nothing“ pristatė „Ear“ ir „Ear (a)“ belaidžius ausinukus: atnaujinti ankstesnės kartos modeliai, kurie pasiūlys dar daugiau galimybių

Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Pranešimas spaudai

2024-04-19, 19:54

0 komentarų

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiuo metu už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė: asmenims – 100–300 eurų (už pakartotinį 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų (už pakartotinį 600–900 eurų).

Abiem teikiamais projektais siūloma fiziniams asmenims nustatytą atsakomybę už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, papildyti švelnesne nuobaudos rūšimi – įspėjimu.

„Įspėjimu siekiama, kad asmuo daugiau nenusižengtų ir galėtų pasitaisyti. Jis skiriamas, kai asmuo nusižengia pirmą kartą, supranta savo nusižengimo esmę, gailisi dėl savo padaryto teisės pažeidimo arba yra kitokių jo kaltę švelninančių aplinkybių ir yra netikslinga taikyti griežtesnę poveikio priemonę“, − pažymi projekto iniciatorius, Seimo narys A. Stončaitis aiškinamajame rašte.

Pasak jo, dažnu atveju transporto priemonės vairuotojas nežino, kad galimai daro pažeidimą, nes jo vairuojamas automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio davikliai nerodo galimo gedimo.

Alternatyvaus projekto rengėja, Seimo narė A. Gedvilienė, pristatydama iniciatyvą dėl įspėjimo įteisinimo, tikino, kad 48 valandos tikrai nėra patogus laikas žmogui susitvarkyti automobilį, užsiregistruoti ir atlikti techninę jo apžiūrą. „Mūsų misija šiandien sumažinti įtampas visuomenėje, kad nebūtų žmonės gąsdinami, kad nebijotų, kad jų automobilis bus konfiskuotas, nes niekada tokio dalyko ir nebuvo siūloma teisės aktuose“, − teigė politikė Seimo posėdyje.

Seimas nuo šių metų pradžios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams yra suteikęs teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, taip pat panaikinti motorinių transporto priemonių ir priekabų, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Pritarus projektams (Nr. XIVP-3626, Nr. XIVP-3628) po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 6 d.

0 komentarų

Rašyti komentarą