Prisimenate laikus, kai kiekvienas flagmanas turėjo po supaprastintą savo versiją Mini? Dabar šis segmentas vadinasi - Lite. Anksčiau Mini būdavo panašūs tik savo išvaizda ir toli gržu neprilygo savo didiesiems broliams, tačiau technologijos spartėja, pinga, o vartotojai darosi vis labiau lepūs (gamintojai patys dėl to kalti). Huawei P10 Lite yra puikus to pavyzdys.
Nors P10 Lite negali pasigirti tokia pačia žaisminga spalvų palete, kaip Huawei P10, tačiau metalo ir stiklo sintezė yra akivaizdus patobulėjimas palyginus su praeitų metų plastikiniu P9 Lite, be to naujasis telefonas turi dvigubai daugiau vidinės atminties, nei pernykštė versija. 2017 metais Huawei išleido ne tik šių metų flagmano P10 supaprastintą versiją, bet ir atnaujino P9 Lite, P8 Lite telefonus pridėdama skliausteliuose (2017), o pasidairius dar akyliau, rastume ir Honor Nova Lite bei P9 Lite mini. Tai tik rodo, kad „Lite“ segmentas yra labai svarbus kompanijai ir juo stengiamasi aprėpti kuo daugiau skirtingų rinkų bei vartotojų, tačiau tai kartu ir klaidina. Vis gi pakalbėkime apie mūsų rinkoje galingiausią šio segmento narį - P10 Lite.
Dydis ir pakuotės turinys
Čia ilgai neužtruksime, nes kam įdomūs parametrų palyginimai, juos išstudijuos atskirose palyginimų svetainėse. Verta paminėti, kad matmenys 146.5 x 72 x 7.2 mm ir 146 g svoris labai nedaug skiriasi nuo pirmtako P9 Lite. O va už flagmaną P10 jis šiek tiek platesnis ir storesnis, bei turi šiek tiek didesnį ekraną, bet apie tai kiek vėliau.
Įpakavimas tikrai įdomus ir originalus, dėžutėje telefonas patalpintas tarp dar dviejų dėžučių, kuriose rasite adatėlę, dokumentaciją, ausines, pakrovimo laidą su pakrovimo blokeliu. Išpakuojant apima lengvas žaidimo jausmas, tad pirmu įspūdžiu spalvinga dėžutė nuteikia gerai.
Dizainas
Paėmus į rankas Huawei P10 Lite, o prieš tai laikius praeitų metų pirmtaką ir šių metų flagmaną apima dvejopas jausmas - tai flagmanas ar biudžetinės klasės aparatas? Svoris beveik identiškas, naudojamos aukščiausio lygio ir kokybės medžiagos, bet iki flagmano trūksta. Nėra pigumo jausmo, primena solidžius aparatus, tad patobulėjimas ženklus. Telefonas iš priekio ir galo yra padengtas užapvalintų kraštų stiklu, o matinis aliumininis rėmas nėra slidus, vos įžiūrimos jame paslėptos ryšio antenų zonos (nežinant galima pagalvoti, kad tai vizualaus dizaino elementai). Galinėje viršutinėje dalyje, kameros ir blykstės zonoje matoma tamsesnė juosta, kuri sufleruoja apie flagmano dizaino elementus. Korpuso kampai taip pat paimti iš P10, jie grakščiai apvalūs ir ne tokie smailėjantys, kaip P9 Lite.
Surinkimo kokybė aukščiausiame lygyje, o dizainas sėkmingai pasiskolintas iš flagmano, tačiau šiame modelyje stiklo panaudojimas turi savų niuansų. Nei priekinės, nei galinės dalies stiklas neturi jokios apsaugos ir yra labai jautrūs įvairiems įbrėžimas bei devėjimuisi. Gaila, bet užuot panaudojus Gorilla Glass, kad ir seniausios kartos stiklą, Huawei nuoširdžiai padengė jį oleofobine danga. Korpuso rėmas matinis ir dėl to rankoje laikosi tvirtai, tačiau vos tik padėjus telefoną and menkiausio pasvyrimo, net ir ant lygaus paviršiaus - jis smunka žemyn. P10 Lite slysta nuo džinsų, pagalvės, medinio, plostmasinio stalo, akmens, medžio, plytos - jis labai slidus. Dar nėra tekę matyti tokio slidaus telefono, tad dar prieš įsigyjant jį iš karto galvokite apie dėkliuko ar specialaus lipduko, bei apsauginės plėvelės ar apsauginio stiklo pirkimą.
Aišku, kaip ir kiekvienas blizgus ir ypač oleofobine danga padengtas paviršius, Huwei stiklas yra begalo teplus ir pirštų antspaudų magnetas. Tad be minėtų būtinų apsaugų nusiteikite dažnai valyti savo telefoną. Lietuvos parduotuvėse galima rinktis iš kelių spalvų - Midnight Black, Sapphire Blue, Platinum Gold ir Pearl White. Auksinė ir balta spalva puikiai paslėps nutepliotus pirštų antspaudais paviršius, tačiau mėlyna atrodo žaismingiau, o juoda - juoda yra klasika ir ji visada atrodo solidžiai.
Įjungimo/išjungimo ir garso reguliavimo mygtukai išsidėstę dešinėje pusėje, nekliba ir spaudžiasi maloniai bei tiksliai. Tamsoje ar neregiams bus lengviau apčiuopti ir atskirti įjungimo/išjungimo mygtuką, nes jis specialiai išgraviruotas, o už tokią mažą, bet labai naudingą smulkmeną, verta padėkoti Huawei, bent jau mintyse. Kairėje pusėje rasite nano-SIM kortelės hibridinį stalčiuką, į jį galima įdėti dvi ryšio operatoriaus korteles arba vieną ryšio kortelę ir microSD atminties kortelę. Beje, vis dar daug kas klausia ar galima kalbėti vienu metu iš abiejų kortelių. Ne. Pamirškite tuos „laukinių vakarų“ laikus, tai uždrausta Europos Sąjungoje, dėl jūsų pačių sveikatos, kad negautumėte per didelės elektromagnetinės spinduliuotės. Abi kortelės budi vienu metu, bet atsiliepus ar surinkus numerį vienoje kortelėje, antra tuo metu jūs negalėsite skambinti ar priimti skambučių. Apačioje rasite mikrofono skylutę, microUSB jungtį ir išorinį garsiakalbį, kuris patalpintas dešinėje pusėje, tad pasiėmus telefoną gulsčiai (žiūrėti video ar žaisti žaidimą) jo neuždengsite delnu. Viršuje rasite dar vieną mikrofoną ir 3.5 mm audio jungtį. Gale patalpintas pirštų antspaudų skaitytuvas, 12 MP kamera ir vieno LED blykstė. Priekinėje dalyje karaliauja ekranas, jo viršuje 8 MP selfie kamera, įvairūs davikliai ir pokalbių garsiakalbis.
Ekranas
Apie jį labai nesiplėsiu, tačiau jis vertas atskiro įvertinimo. Huawei P10 Lite naudojamas užapvalintais kraštais 5.2 colio LTPS IPS LCD tipo ekranas. Jis geresnis nei buvo naudojamas prieš metus ir vienu coliu didesnis už flagmano P10 ekraną. Rezoliucija tokia pati FHD, kaip ir P10, tik pikselių tankis vos vos mažesnis - 424 ppi palyginus su 432 ppi. Nors LCD ekranai anksčiau negalėjo pasigirti sodria juoda spalva, šis vidutiniokas labai maloniai nustebino. Pirmą kartą pažvelgus net suabejojau ir pagalvojau, kad naudojamas AMOLED ekranas, nes juoda atrodo gili, spalvos ryškios, o įžiūrimumas saulės spinduliuose puikus (užkėlus ryškumą iki maksimumo). Puikiai padengtas oleofobine danga. Ar ji ilgalaikė? Sunku pasakyti, bet pirštai slysta netrukdomi, o teplumas nusivalo lengvai.
Tačiau šis LCD ekranas turi ir trūkumų, pavyzdžiui, baltą spalvą. Ji šiek tiek pilkšva, nueinanti link šaltų tonų, tačiau ekrano nustatymuose galima pasikoreguoti spalvų balansą link šiltų tonų, taip kaip tinka kiekvienam asmeniškai. Dar vienas trūkumas – naudojamas paprastas, ne Gorilla Glass stiklas, tad norint išlaikyti telefoną kuo ilgiau nesubraižytą, būtina užklijuoti apsauginę plėvelę.
Baterija
Beveik visuose 2017 m. telefonuose naudojamos nekeičiamos (savarankiškai nekeičiamos, bet techniniuose servisuose meistrai gali pakeisti) baterijos. P10 Lite įstatytas 3000 mAh talpos akumuliatorius, kurio, aktyviai naudojant, užtenka nuo ryto iki vėlaus vakaro. Tačiau jei naudosite telefoną tik skambučiams, sms ir Facebook tikrinimui, realu jog energijos užteks ir trims dienoms
Daugelis apžvalgininkų pateikia vis skirtingus baterijos įkrovimo laikus. Telefonas palaiko greito pakrovimo (angl. fast charge) technologiją, tad gal kai kurie jų krovė greituoju būdu, kiti atjungę greitą krovimą, nežinau. Nepasitikėdamas nei vienu atlikau savo testą, kuris mane labai maloniai nustebino. Greito krovimo neatjunginėjau ir išsikrovus telefonui iš karto padėjau jį krauti (neįjungiant pačio telefono). Štai, kokius rezultatus gavau (tai ne suapvalintos minutės ir procentai, tai realūs mano bandymo skaičiai):
15min - 25%
30min - 50%
60min - 85%
90min - 100%
Ryšys ir sensoriai
Šis aparatas turi visus mūsų rinkoje reikalingus 2G, 3G ir 4G palaikomus dažnius. Tačiau, jei naudosite 2 SIM korteles, antroji kortelė dirbs tik 2G dažniuose. Būkite atidūs pasirinkdami, kuri kortelė naudojama mobiliam internetui. Huawei įmonė visada garsėjo savo ryšio priemonių ir modemų gamyba, tad net mažesniame flagmano brolyje naudojamas Cat. 6 LTE standartas, dviguba Wi-Fi antena palaikanti 5GHz dažnį, NFC, Bluetooth 4.1 – visa tai dirba užtikrintai ir žaibiškai, net ne visi kitų įmonių flagmanai gali pasigirti tokiu nepriekaištingu ryšiu.
(Pateikti 4G, 3G, 2G ryšio stiprumo rezultatai. Kad būtų įdomiau, toje pačioje vietoje atlikti analogiški Samsung Galaxy S7 Edge ryšio testai parodė šiek tiek prastesnius rezultatus)
Naudojami sensoriai ir GPS imtuvai gana standartiniai: vietos nustatymui naudojami A-GPS ir GLONASS, kompasas (apie jį užsiminsiu kiek vėliau), už tinkamą aparato darbą atsakingi - giroskopas, atstumo jutiklis, šviesos jutiklis, o galinėje dalyje įtaisytas pirštų antspaudų skaitytuvas. Tai dar vienas išskirtinis ir vertas atskiro pagyrimo daiktas šiame telefone. Jis žaibiškai greitas ir tikslus, jis suveikia net neprisilietus pirštui ir jo nereikia „pažadinti“, jis suveikia net išjungus telefono ekraną. Beje, apie platesnes jo galimybes papasakosiu taip pat kiek vėliau.
Dar pagyrimo žodžiai keliauja už FM radiją ir 3.5 mm audio jungtį. Nors šiais laikais atpratome naudotis radio imtuvais (pats jo nenaudoju), tačiau, mano nuomone, jie turėtų būti kiekviename telefone, nes nutikus stichinei nelaimei ar politiniam konfliktui labai tikėtina, kad kurį laiką neturėtume elektros bei mobilaus ryšio, tad FM, o dar geriau ir AM radijas būtų vienintelė žinių priėmimo priemonė.
Pakrovimui ir pasijungimui prie kompiuterio ar kokio kito įrenginio čia naudojama microUSB jungtis. Gal jau kitais metais P11 Lite įdės universalesnę Type-C jungtį.
Galia
Huawei P10 Lite širdis yra pačios Huawei sukurtas Kirin 658 ir pagalbinis i5 co-procesorius. Tai pagal 16nm technologiją pagamntas aštuonių branduolių procesorius: keturi su sunkiomis užduotimis tvarkosi 2.1GHz dažniu, kiti keturi įsijungia 1.7GHz, kai užduotys paprastesnės. Už vizualų atvaizdavimą atsakingas dviejų branduolių Mali-T830 MP2 grafinis procesorius. Priklausomai nuo rinkos jame įdėta 3GB arba 4GB RAM atminties, o pastovioji ROM atmintis padvigubėjo, palyginus su praeitų metų „Lite“ modeliu iki 32GB (laisvai naudojamos lieka apie 22GB).
Tai vidutinės klasės telefonas ir didelių vilčių į jį nedėjau, būtų naivu tikėtis žaibiškos spartos. Jie puikiai oprimizavo operacinės sistemos ir procesorių darbą, tad net reikliausi žaidimai veikė nepriekaištingai ant aukščiausių nustatymų. „Kankinau“ šį vidutinioką kiek galėjau, vis užkraudamas galingesnį ir didesnį žaidimą – susitvarkydavo. Tik keliose vietose pasijautė nežymus pastrigimas. Maloniausia tai, kad kad ir kiek jam užkrautum užduočių, jis tik vos vos įšils, net neįkais, o tiesiog įšils ir tai, tik prie labai didelių apkrovų. Redaguojant didelius video failus ar atsidarius daugiau resursų reikalaujančią grafinio apdirbimo programą gali sutrukdyti ne tobulas Mali-T830 grafinis procesorius. Tai vidutinės klasės telefonas ir ne tokiems tikslams jis skirtas, o tam kam skirtas, jis susitvarko su labai solidžiu rezervu.
Kontrolinis AnTuTu testo rezultatas maždaug Sony Xperia XA1 ir Samsung Galaxy A5 (2017) lygyje.
Garsas
Išorinis garsiakalbis patalpintas apačioje, jis vienas, tačiau jo pilnai užtenka. Jis velniškai garsus, dažnai tekdavo atsiprašinėti aplinkinių ir pritildyti, net tada kai gaudavau sms. Tačiau garsumas neiškraipo kokybės, sklindantis garsas švarus ir aiškus.
Pasijungus ausines apėmė dvejopas jausmas. Atkuriamas garsas nuostabus, jis ryškus, švarus tarsi krištolas, žemi dažniai neuždengia kitų garsų, bet taip pat ir nepradingsta. Po Samsung Galaxy S7 Edge muzika skambėjo tarsi naujai girdima. Tačiau vienas dalykas neleido pamiršti, kad rankose laikau vidutinioka – garso lygis, jis per mažas. Nežinau kodėl Huawei uždėjo tokį didelį „saugaus“ garso limitą. Gal jie mano, kad su nuostabiai skambančia muzika susigadinsime klausą? Nežinau, bet mėgstantiems garsią muziką ausinėse, teks mėgautis tik jos švarumu.
Vartotojo aplinka ir programos
P10 Lite, kaip ir 2017 m. Huawei flagmanai sąveikauja su mumis Emotion UI, sutrumpintai EMUI 5.1 vartotojo aplinka. Labiausiai džiugina, tai, jog net vidutinės klasės įrenginyje galima naudotis tomis pačiomis funkcijomis, kaip ir aukštesnės klasės Huawei telefonuose. Na, beveik visomis. Vis gi yra šiokių tokių apkarpymų, bet jie labiau susiję techninėmis aparato galimybėmis.
Anksčiau tie, kam teko naudotis Huawei telefonais, skundėsi nepatogia, negražia ir painia vartotojo aplinka. Kompanija įsiklausė ir su naująja EMUI 5.1 versija pateikė daugybę patobulinimų ir naujovių. Daugumai šie atnaujinimai neužklius, bet seniems Huawei fanams, jie bus tarsi atgaiva.
Didelis dėmesys buvo skirtas geresniam vidinių procesų ir atminties valdymui, procesoriaus ir grafinio lusto prisitaikymui prie vartotojo naudojimo įpročių (pirmosios dirbtinio intelekto kibirkštys? Baikit, nemanau, tai tik paprasta matematika). Taip pat patobulintas lietimo procesų algoritmas, atpažįstami netyčiniai prisilietimai, geriau suprantamas diktuojamas tekstas, daug dėmesio skirta nuotraukų organizavimui.
Pagaliau galima pilnavertiškai, temų pagalba pasikeisti visos aplinkos išvaizdą. Galima keisti viską kartu arba tik ikonėlių išvaizdą, garsus arba foninį paveiksliuką. Taip, dauguma pagrindinių ikonėlių temų stilizuotos vis kažką kopijuojant (Apple, Samsung, kt.), bet kažką malonaus akiai susikomplektuoti galima.
Įdomus ir mielas užrakto fonas, jis su kiekvienu atrakinimu vis kitoks. Beje, užrakto lange galima neatrakinat telefono toliau įsijungti žibintuvėlį, kalkuliatorių ar diktofoną ir kt., tereikia perbraukti apatinę ekrano briauną į viršų ir atsiranda pagalbinė įrankių juosta.
[gallery link="file" ids="2047,2048,2041,2042,2043,2044"]
Atrakinus telefoną pilnai galima pasirinkti, kaip bus išdėstytos visos programėlės, t.y. viskas bus keliama tiesiai į pagrindinį ekraną arba, kaip įprasta, viskas bus pasiekiama per atskirą programų sąrašą (app drawer). Išslenkama pranešimų juosta pakoreguota nežymiai, labai panaši į standartinę Google telefonų juostą. Naujiena EMUI 5.1 ta, kad čia įdėta ekrano šviesumo reguliavimo juosta. Auto šviesumo reguliavimas labai jautrus ir netikslus. Tačiau, jei jūs pripratę reguliuoti rankiniu būdu - to net nepastebėsite.
Nors Huawei gyrėsi geresniu procesų valdymu, sistemai galima padėti ir patiems. Galima atskirai valdyti kiekvienos programėlės nustatymus, t.y. leisti arba uždrausti skelbti pranešimus, jungtis prie interneto pagal nutylėjimą ar ne. Per atskirą energijos valdymo aplikaciją galima atjungti visas fone veikiančias programas, išvalyti laikiną atmintį, išvalyti pastovią atmintį nuo nereikalingų failų, patikrinti ar yra virusų, o kai baterija jau arti išsieikvojimo, bet nėra galimybės pasikrauti – įjungti vieną iš dviejų taupymo režimų.
Galima būtų pasakoti apie kiekvieną naujieną detaliai, bet tektų rašyti dar vieną, atskirą apžvalgą, nes daugelis gamintojų stengiasi sukurti ir ištobulinti savo unikalią vartotojo aplinką. Tad toliau paminėsiu tik vertus dėmesio aspektus ir programėles.
Kaip ir flagmanai, šis Huawei vidutiniokų atstovas pirmas gavo „krumplių funkciją". Sunku suprasti šį principą, tai suveikia tik su sulenkto piršto krumpliu. Perbraukus per ekraną horizontaliai su sulenktu piršto krumpliu padalina ekraną į dvi atskiras nepriklausomas dalis ir galima naudotis dviem programėlėmis vienu metu, o bakstėlėjus du kartus per ekraną padaroma jo vaizdo nuotrauka. Gestų, kombinacijų ir komandų yra įvairiausių, galima susikurti ir savo, bet yra vienas Bet. Jei flagmanuose ši funkcija dirba beveik nepriekaištingai, tai P10 Lite ji labai stabdo. Telefonas ne visada supranta kad liečiasi piršto sąnarys, beje nagas ar tiesus pirštas neveikia, ne visada suveikia iki galo norima užduotis (iš 3 ar 4 karto). Tad pirmam pažaidimui įdomu, tačiau praktinės naudos iš to šis vidutiniokas neišgauna.
Huawei Health – tai sporto, sveikatos ir aktyvumo sekimo programėlė, kuri skaičiuoja nueitą atstumą, žingsnius, kaip aukštai užlipote, kiek sudeginote kalorijų. Paskaičiavimai ganėtinai artimi realybei.
Prieš tai buvau užsiminęs apie kompasą, jis vertas dėmsio. Rodomos ne tik pasaulio šalių kryptys, bet ir vertikalus nuokrypis. O įdomiausia jo dalis, tai AR (angl. augmentet reality - papildyta realybė). Įsijungia kamera ir realiu laiku, realioje vietoje rodomos pasaulio šalių kryptys ir koordinatės.
Turintiems ką slėpti arba besirūpinantiems savo duomenų saugumu yra Safe (angl. saugu) funkcija, kurios pagalba galima užrakinti ne tik atskiras programas, bet ir atskirus failus, katalogus ar pavienes nuotraukas. O atidaryti galima pirštų antspaudų pagalba, PIN kodu arba slaptažodžiu.
Nuotraukų galerijoje, kol telefono ekranas išjungtas, fone veikia GoPro Quik algoritmai. O jei suprantamai kalbant, tai telefonas analizuoja nuotraukas, ieško panašių veidų nuotraukose, ryškių ir jums patikusių gamtos vietų, ir visą tai suklijuoja į trumpą video prisiminimą, gali net priskirti muzikėlę.
Na, o video, muzikos grotuvai ir radija niekuo neišsiskiria, jie tiesiog veikia. Tiesa, tam, kad radija veiktų, reikia įkišti ausines, jos yra naudojamos, kaip antena, o pačią radiją galima klausyti per pagrindinį garsiakalbį arba per tas pačias ausines.
Kamera
Huawei P10 Lite galinė kamera yra 12MP, diafragma f/2.2 dydžio (kuo skaičius mažesnis, tuo geriau, pvz Huawei Mate 10 diafragma f/1.6), o piksleių dydis 1.25µm (čia atvirkščiai, kuo jie didesni, tuo geriau). Kamera turi Auto fokusą, HDR, panoramos funkciją, veidų ir šypsenos atpažinimą, vienos spalvos LED blykstę. Priekinė kamera (angl. selfie camera) yra 8MP, diafragma f/2.0, taip pat turi Auto fokusą, kas yra privalumas, taip veido bruožai nebus tokie išplaukę. Pagrindinė kamera turi greito įjungimo galimybę – tai dviejų kartų greitas garso tildymo mygtuko paspaudimas (veikia net „miegant“ telefonui).
Kameros valdymas beveik toks pats, kaip ir flagmanuose P10 ar P9 – Auto, Pro režimai, HDR, Panorama, Pilnas fokusas, Šviesų tapyba ir kt. Maloni smulkmena, kad Huawei nešykšti vidutiniokams flagmano detalių, tačiau prie tokio valdymo reikia priprasti, jis nėra pats patogiausias. Norint įjungti HDR režimą, reikia pasirinkti jį atskirai, paslenkant ekraną į šoną, o ne jau pradėjus forografuoti kažkuriuo iš anksto pasirinktu režimu. Pro režime viskas gana paprasta ir intuityvu, galima reguliuoti fotografavimo greitį, fokusavimą, ISO ir kt. Tačiau užkliuvo vienas netikslumas – pavertus telefoną fotografuoti gulsčiai, ne visi meniu užrašai pasiverčia paskui, o tiksliau, nepasisuka būtent rankinio nustatymo pasirinktys ir tai yra šiek tiek nepatogu.
Dienos metu, kai geras apšvietimas, nuotraukų kokybė stebėtinai gera. Įžiūrimos net toli ęsančio detalės, spalvų dinamiškas diapozonas ganėtinai platus, tad dažnai nereikia net koreguoti spalvinės gamos. Tačiau įjungus HDR režimą ne visada gaunamas geresnis vaizdas. Šešėliuose esančios detalės išryškėja, tačiau kartu paryškinamos ir šviesoje esančios tam tikros spalvos ir tonai (pateiktame pvz. žalia žolė užfiksuota salotine). Tai nutinka, nes pakeliamas bendras nuotraukos ryškumas (angl. highlight), o ne pašviesinami šešėliai atskirai.
(1 ir 3 nuotraukos darytos Auto režimu, 2 ir 4 nuotraukos darytos HDR režimu)
Ganėtinai gerai veikia pilno fokuso režimas. Paspaudus fotografuoti yra padaromos trys 6MP nuotraukos (santykis 16:9) ir sujungiamos į vieną. Tačiau po to ją atsidarius galima koreguoti fokusavimą. Pastebėjau, kad perkėlus tokią nuotrauką į kompiuterį ar kitą įrenginį užfiksuotas vaizdas pagal savo spalvas yra beveik realybę atitinkantis.
Makro režimas nėra stipriausia šio vidutinioko pusė. Fokusuojamas atstumas ganėtinai tolimas, užfiksuojamos detalės nėra ryškios, o ir pats fokusas kartais nusimuša. Įjungta blykstė nors ir padeda užfiksuoti daugiau detalių, tačiau vienos spalvos LED diodas išblukina spalvas ir jos užfiksuojamos jau ne tokios natūralios.
Vos tik pritemus nuotraukų kokybė suprastėja, o naktį reikia labai pasistengti, kad nuotrauka išeitų kokybiška. Nors tai ne aukščiausio lygio telefonas, bet vis gi nustebinti gali. Tereikia turėti stovą arba nepajudinamai įtvirtinti telefoną ir galima užfiksuoti įdomius gatvės vaizdus. Šviesos paišymo režimas - fotografuojama su išlaikymu pravažiuojančių mašinų šviesos, taip gaunami šviesos rėžiai ir sujungiama su viena nuotrauka be išlaikymo.
Fotografuojant naktį Auto režimu automatiškai užkeliamas iki maksimumo ISO parametras, tad ganėtinai sunku gauti nuotrauką be triukšmų. Tačiau pasirinkus Pro režimą, šį parametrą galima sumažinti ir gaunamas kadras jau kur kas malonesnis akiai.
Jau anksčiau šiek tiek buvau užsiminęs apie priekinę kamerą (angl. selfie), kad ji turi veido pagražinimo funkcijas. Pridėsiu tik perspėjimą, neverta jungti visų šių „gražinimo“ funkcijų iki maksimumo, nes gaunama nuotrauka ne pagražinama, o labiau juokingai išdarkoma, tačiau įgudus galima sėkmingai tai panaudoti.
Daugiau nuotraukų pavyzdžių:
Huawei P10 Lite nefilmuoja 4K ar FHD 60fps kokybe, o 1080p 30fps fiksuojami video nėra ryškiausi, tačiau pilnai tiks įamžinti kasdienes akimirkas. Autofokusas labai lėtas ir kartais netikslus (Pvz.1), tad geriau fokusuoti rankiniu būdu – bakstelint ekrane į norimą vietą. Gaila, kad kamera neturi jokio vaizdo stabilizavimo, tad net ir labai stengiantis nejudinti telefono, vaikštant vaizdas nemaloniai dreba (Pvz.2). Labiausiai nustebino įrašomas garsas. Jį telefonas įrašinėja 192Kbps (48kHz) stereo kokybe. Net labai triukšmingoje aplinkoje, kurioje nuo žemų dažnių dreba net vidaus organai, telefonas įrašo kokybišką, be trigdžių ir perkrovų garsą (Pvz.3).
PVZ.1
PVZ.2
PVZ.3
Išvados
Huawei P10 Lite – tai maloniai stebinanti supaprastinta Huawei P10 telefono versija. Per pusę pigesnis išmanusis telefonas suteikia kur kas daugiau nei pusę flagmano galimybių. Šioje apžvalgoje apie kai ką nepapasakojau, nes tai nei sužavėjo, nei nuliūdino, o tiesiog veikė gerai (pvz. telefono vibracija, skambinimo programėlė ir kt.). Tad dabar išsakysiu savo asmeninę nuomonę, kas patiko, o kas ne. Kai kurie aspektai sukėlė dvigubą nuomonę, nenustebkite, kai apie tą patį dalyką skaitysite ir teigiamą, ir neigiamą atsiliepimą.
Patiko:
- matinis metalinis rėmas ir nepriekaištinga stiklo ir metalo surinkimo kokybė;
- vaizdas ekrane aiškus ir ryškus, juoda spalva gili, puikus spalvų kontrastas;
- gerai laikanti baterija, tinkamai subalansuoti vidiniai procesai neeikvoja daug energijos, yra greito pakrovimo funkcija;
- Kirin 658 susitvarko beveik su visomis užduotimis, o daug resursų reikalaujantys procesai sėkmingai valdomi, dėl to korpusas tik vos įšyla;
- jaučiasi, jog ties EMUI 5.1 vartotojo aplinka padirbėta iš paties, ji patogesnė, turinti įvairių nustatymų ir papildomų naudingų programėlių;
- labai garsus ir kokybiškas išorinis garsiakalbis, o garsas ausinėse labai švarus;
- pukiai įrašomas aplinkos garsas;
- žaibiškai greitas ir tikslus pirštų antspaudų skaitytuvas;
- nuotraukos dienos šviesoje aiškios, o spalvos labai arti natūraliai matomų;
- greitas kameros paleidimas.
Nepatiko:
- oleofobinė galinio ir priekinio stiklo danga. Ne, ji puiki, bet ji per daug puiki – telefonas LABAI slidus;
- gale naudojamas stiklas tik dėl grožio, solidumo jausmo, nors dauguma gamintojų naudoja stiklą dėl bevielio krovimo, kurio čia nėra;
- priekinis ekrano ir galinis dangtelio stiklas pagaminti ne iš Gorilla Glass stiklo, tad nėra atsparūs įbrėžimams;
- EMUI 5.1 vis dar vietomis paini ir vietomis ne pakankamai intuityvi;
- garsas ausinėse tylus;
- fotoaparato programėlė ne iki galo išdirbta;
- nuotraukos HDR ir tamsoje ne visada tikslios ir kokybiškos;
- priekinė kamera vidutinio lygio, o „pagražinimo“ funkcijos kartais sugadina vaizdą;
- video Auto fokusas labai lėtas;
- nėra vaizdo stabilizavimo.
Jei jums reikia kokybiško ir patikimo ryšio, kalbate internetu, peržiūrinėjate vaizdo įrašus bei nuotraukas, padarytų nuotraukų kokybė svarbi, tačiau ji nebūtinai turi būti nepriekaištingai ideali, kartais neatsispiriate išbandyti kokį nors žaidimą – tai vienas iš galimų jūsų pasirinkimų. Jei nutarsite įsigyti šį telefoną, nuoširdžiai patariu dar prieš perkant pasirūpinti ekrano apsaugine plėvele/stiklu ir telefono dėklu, kitu atveju džiaugsitės sveiku telefonu ganėtinai neilgai. Smagių ir nepriekaištingų akimirkų su Huawei P10 Lite.