Kibernetinių atakų skaičius išaugo per pusę: ar saugiomis programėlėmis naudojatės?

Lukas Snarskis

2020-07-22, 15:15 (atnaujinta 2021-04-27, 00:37)

0 komentarų
Kibernetinių atakų skaičius išaugo per pusę: ar saugiomis programėlėmis naudojatės?

Prieš išmaniuosius telefonus ir kitus mobiliuosius įrenginius nukreiptų kibernetinių atakų skaičius pirmąjį 2019-ųjų pusmetį, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu 2018-aisiais, išaugo net 50 proc. Tokius duomenis savo ataskaitoje pateikė kibernetinio saugumo vertintojai „Check Point“. Programišiams nesnaudžiant, to daryti neturėtų ir išmaniųjų įrenginių naudotojai. Technologijų gamintojų teigimu, kruopščiai pasirūpinti savo saugumu turėtume kiekvienas, o kibernetinių atakų prevencija prasideda nuo išmaniųjų aplikacijų naudojimo.

Todėl ekspertai pataria prieš parsisiunčiant mobiliąsias programėles pasidomėti tiek jų turiniu, tiek ir sklaidos šaltiniais, o įsidiegus stebėti, ar produktai nekenkia asmeniniam saugumui.

Rūpintis prevencija privalu patiems

Nuo kibernetinių atakų apsisaugoti galima: esminių saugumo rekomendacijų laikymasis yra patikimas būdas užbėgti potencialiai rizikai už akių. Nors savo įrenginiuose saugome vis daugiau informacijos, o įsilaužėlių technologijos tobulėja kiekvieną akimirką, keletas patarimų užtikrins saugą, privatumą ir, svarbiausia, ramybę.

„Pirmiausia, atkreipčiau dėmesį į būtinybę nuolatos tikrinti leidimus, suteikiamus įdiegtoms išmaniosioms aplikacijoms. Jei programėlė prašo prieigos prie duomenų, nebūtinų jos funkcionalumui, tai jau yra pirmasis grėsmės ženklas. Todėl patartina ne tik skaityti privatumo nustatymo taisykles, atkreipti dėmesį į prašomus duomenis, bet ir vadovautis sąmoningumu, nes asmeninė logika yra viena pagrindinių prevencijos priemonių“, – pastebi „Huawei Mobile Services“ (HMS) ekosistemos verslo plėtros vadovas Voicechas Orševskis.

Ekspertas priduria – svarbu ir sekti savo išmanųjį įrenginį po programėlės įdiegimo: jei telefonas ima keistai elgtis, pavyzdžiui, baterija pradeda išsikrauti greičiau nei įprasta, derėtų sunerimti. Todėl pašnekovas rekomenduoja nuolatos atnaujinti išmaniojo programinę įrangą.

„Tai vadinama savotiška vakcina telefono imuniteto stiprinimui: įrenginys turėtų neatsilikti nuo nuolatos tobulėjančių įsilaužėlių technologijų. Kitas svarbus žingsnis – riboti asmeninę informaciją socialiniuose tinkluose. Tokie duomenys gali tapti ir programišių, ir reklamos taikiniu, todėl saugumui grėsmė kyla nuolatos. Ekspertai sunerimę, jog šiuo metu socialinių tinklų aplikacijos geba prisijungti ir prie įrenginio mikrofono, taip ypač pažeisdamos privatumą“, – tikina V. Orševskis.

Kita svarbi kibernetinių atakų prevencijos priemonė – turimų duomenų apsauga itin patikimu slaptažodžiu. „Atsitiktinė raidžių, skaičių ir simbolių seka ypač sumažina įsilaužimo į įrenginį galimybes. Tokiam slaptažodžiui sukurti labai parankios jų generavimo mobiliosios aplikacijos, pastaruosius užkoduojančios bei saugančios vienoje vietoje. Tačiau svarbu skirtingoms paskyroms naudoti nevienodus slaptažodžius: taip bus garantuojamas didesnis saugumas“, – priduria ekspertas.

Spragos – netoleruotinos

Paklaustas, kokia galėtų būti pagrindinė kibernetinių atakų prevencijos priemonė, V. Orševskis akcentuoja, jog mobiliųjų programėlių parduotuvės patikimumas yra ypatingai svarbus saugos rodiklis. Ne veltui technologijų gamintojas „Huawei“, 2018-ųjų balandį pristatęs tik savo įrenginiams skirtą alternatyviąją aplikacijų platformą „AppGallery“, kruopščiam jos vystymui skyrė milžiniškas investicijas. Anot V. Orševskio, tapusi viena iš trijų pagrindinių programėlių parduotuvių ir metusi drąsų iššūkį didiesiems rinkos žaidėjams, ji netruko pelnyti itin patikimos ir saugios mobiliosios ekosistemos reputacijos.

„Šiandien 170 šalių prieinamoje platformoje galima rasti daugiau nei 60 tūkst. aplikacijų, šių metų kovo duomenimis, per mėnesį ji vienijo daugiau nei 420 mln. vartotojų, vien pernai atsisiuntusių 210 mlrd. produktų. „AppGallery“ suteikė nauja galimybę turėti visas paslaugas, teiktas įprastiems telefonams su „Android“ operacine sistema. Gamintojas pristatė alternatyvas tradicinei naršyklei, paieškų varikliui, navigacinei sistemai, elektroniniam paštui. Beveik per dešimtmetį išvystyta „AppGallery“, kartu su „Huawei Mobile Services“ (HMS) platforma, pakeitė įprastas rinkoje teikiamas paslaugas, o dalį jų netgi patobulino. HMS buvo pristatyta kaip įrankių rinkinys aplikacijų kūrėjams – pastarųjų šioje ekosistemoje dabar yra beveik 1,5 mln. ir šis skaičius nuo 2019-ųjų išaugo 150 proc.“, – sako V. Orševskis.

Toks augimas, pašnekovo teigimu, rodo ir platformos potencialą, ir žymi joje siūlomų produktų kokybę. Tačiau V. Orševskis pabrėžia – šie kriterijai nebuvo vieninteliai „AppGallery“ vystytojų prioritetai. Kurdamas platformą, gamintojas ypač atsakingai bei preciziškai pažiūrėjo ir į saugumą, nepalikdamas jokių galimybių rastis spragoms.

Bekompromisis požiūris

Vardindamas „AppGallery“ galimybes užbėgti bet kokiai potencialiai rizikai už akių, V. Orševskis kalba apie platformoje įdiegtą itin griežtą peržiūros mechanizmą, paremtą 4 žingsnių patikros programa.

„Ši technologija nustato kenkėjišką veiklą ir privatumo pažeidimus, nuolat skenuoją ekosistemą bei ieško pažeidžiamiausių vietų, atskirai identifikuoja kiekvieno programėlės kūrėjo tapatybę. Šie griežti saugumo patikrinimo algoritmai atmeta net 37 proc. visų programėlių, kurias norima patalpinti „AppGallery“. Be to, platformos naudotojai suskirstyti į penkias atskiras amžiaus grupes, siekiant kiekvieną jų atskirai apsaugoti“, – apie bekompromisius sprendimus kalba V. Orševskis.

Pašnekovas priduria: daugelyje programėlių yra įdiegta „chip-device-cloud“ technologija, kuri užtikrina, jog visa asmeninė ir aplikacijos informacija, pavyzdžiui, asmens biometriniai duomenys, yra griežtai saugomi bei apdorojami tik telefone, neiškeliaudami į debesiją. Verta pabrėžti, kad „AppGallery“ naudoja ir įspėjimus, kai pastebi rizikingą programėlių veiklą, kurią iškart blokuoja, jei bandoma prisijungti prie vartotojo kameros ar mikrofono be leidimo.

„Gamintojo taikomi saugumo standartai ir aplikacijoms bei paslaugoms keliami saugos reikalavimai yra kur kas griežtesni, nei įprasta Europoje. Tai ypač svarbu žinant, jog Senajame žemyne galiojantis asmens duomenų apsaugos reglamentas yra vienas moderniausių ir griežčiausių pasaulyje. Pažymėtina ir tai, kad visi Europos vartotojų asmeniniai duomenys – čia pat ir saugomi. Jie atsiduria Airijoje esančiuose duomenų centruose, kur yra prižiūrimi griežtai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų“, – pabrėžia V. Orševskis.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Situacija Lietuvoje artėja prie kritinės ribos: lietuviai vis dažniau nukenčia nuo sukčių, esamų kovos priemonių jau nebepakanka

RRT

Pranešimas spaudai

2024-04-20, 10:54

0 komentarų

Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Situacija Lietuvoje artėja prie kritinės ribos: lietuviai vis dažniau nukenčia nuo sukčių, esamų kovos priemonių jau nebepakanka

Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skaičiuoja, kad žala vien IV ketvirtį padaryta vartotojams apibendrinant visų kategorijų sukčiavimus elektroninėje erdvėje yra per 4,7 mln. Eur. Jų duomenimis, 2023 metais fiksuota virš 5 tūkst. fišingo atvejų, 2022 m. – 3,5 tūkst. Nors atvejų skaičius augo, pernai mažėjo patiriami realūs nuostoliai: nuo 1,9 mln. Eur – 2022 m. iki 1,6 mln. – 2023 m. Vidutinė išviliojama suma per metus sumažėjo nuo 542 Eur iki 300 Eur.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenys rodo, kad, jei palygintume paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir pirmus tris šių metų mėnesius, nuorodų į žalingus interneto resursus blokavimo per dieną apimtis išaugo nuo 7 tūkst. iki daugiau nei 12 tūkst. Visgi nors laiku blokuojamų žalingų nuorodų skaičius išaugo, iššūkių stabdant kibernetinius sukčius netrūksta.

RRT apvaliojo stalo diskusijoje dalyvavo Lietuvos pašto, siuntų pristatymo įmonių, Lietuvos banko, kai kurių komercinių bankų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir mobiliojo ryšio operatorių atstovai.

Daugėja sukčių skambučių

Pasak renginyje dalyvavusių operatorių atstovų, pastaruoju metu sukčiavimo metodai kinta didinant skambučių skaičių.

„Tokiu būdu sukčiai tikisi, kad nors dalis skambučių pasieks vartotojus. Ir šiuo atveju labai svarbu, jei norime rezultatų, kad policija maksimaliai įsitrauktų užkardant tokią veiklą. Itin reikšmingas yra ir tarptautines teisėsaugos bendradarbiavimas, nes sukčiai į Lietuvos vartotojus kėsinasi iš viso pasaulio“, – sako Darius Kuliešius, RRT tarybos narys.

Tuo metu Lietuvos pašto atstovai pastebėjo, kad įsigalėjo ir nauja sukčiavimo tendencija – apsimestinės žinutės siunčiamos remiantis Android ir iOS telefonų funkcionalumu, kai RCS ir iMessage žinutės siunčiamos šifruotais duomenų kanalais ir tampa „nematomos“ operatoriams. Norint jas užkardyti, būtinas kompanijų „Google“ ir „Apple“ įsitraukimas.

Operatorius „Telia Lietuva“ pateikė statistiką, kad vien jų tinkle per 2024 metų pirmą ketvirtį buvo užblokuota 2,5 mln. skambučių iš užsienio su galimai suklastotais numeriais, taip pat blokuota 36,9 tūkst. SMS žinučių, kurios neatitiko su turinio siuntėju suderintų identifikacinių požymių. „Bitė Lietuva“ skelbia, kad per 14 pastarųjų dienų blokavo beveik 70 tūkst. sukčių iš viso pasaulio skambučių, prisidengusių lietuviškais numeriais.

„Tai įrodo, kad mūsų priimtos priemonės dėl skambučių blokavimo su galimai suklastotais numeriais yra veiksmingos, tačiau jas dar galima tobulinti priimant išplėstinį variantą, kad operatoriai matytų ne tik savo, bet ir visus vartotojus, kurie užsienyje naudojasi mobiliojo ryšio paslaugomis. Tokiu būdu dar labiau sustiprintume apsaugą nuo apsimestinių mobiliojo ryšio skambučių iš užsienio“, – pabrėžia D. Kuliešius, RRT tarybos narys.

2023 m. RRT įpareigojo mobiliojo ryšio operatorius blokuoti trumpąsias žinutes su nuorodomis į žalingus interneto resursus bei persiųsti tik tokias vardines trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius. Dar vienas įpareigojimas – blokuoti Lietuvos fiksuotojo ryšio numerius, jei fiksuoto ryšio numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje taip pat blokuoti Lietuvos mobiliojo ryšio numerius, jei operatorius nustato, kad šiais numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje, o abonentai tuo metu nėra išvykęs iš Lietuvos.

Operatoriai privalo blokuoti ir nesiųsti tranzitu skambučių, inicijuotų iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio numerių ar paslaugų ryšio numerių, jeigu dėl naudojamų numerių RRT nėra išdavusi leidimų ir numeriai nėra priskirti konkretiems paslaugų tiekėjams. Operatoriai taip pat privalo blokuoti tarptautinio tarptinklinio ryšio skambučius, inicijuotus iš operatoriaus savo abonentams suteiktų numerių, kai abonentai nėra išvykę iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar nesinaudoja tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugomis.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas