Kuo Lietuva traukia Fintech startuolius?

Kuo Lietuva traukia Fintech startuolius?

Technologiškai pažangūs vietos verslininkai ar užsienio investuotojai noriai naudojasi galimybe kurti elektroninių pinigų institucijas, Fintech startuolius, ir siūlyti rinkai naujoviškų finansinių produktų ir paslaugų. Kuriami naujoviški bankai – neobankai – nuo tradicinių skiriasi savo lankstumu, paslaugos paprastumu ir patogumu klientui. Tokių verslų plėtrai pasitelkiama duomenų analizė ir dirbtinis intelektas – tai leidžia verslininkams sparčiai atliepti rinkos ir vartotojų poreikius naudojant pažangias debesijos technologijas.

Nuo ko pradėti?

Įkurti neobanką trunka vos keletą mėnesių. Pradedantiesiems rekomenduojama bendradarbiauti su „Investuok Lietuvoje“ agentūra – čia gaunama vertingų įžvalgų, rinkos analizių. Planuojamas teikti finansines paslaugas reikia suderinti su Lietuvos Banko reguliuojamos veiklos sąrašu (internetinė nuoroda: https://www.lb.lt/lt/payments#ex-1-2). Lietuvos Bankas reglamentuoja įstaigas, teikiančias reguliuojamas paslaugas, įskaitant vartojimo kreditus, mokėjimo paslaugas, elektroninius pinigus, skolinimo, draudimo ir investicines paslaugas. Lietuvos Bankui teikiama paraiška pradėti verslą. Tai galima padaryti ir internetu. Paraišką parengti gali padėti ir ekspertai - pvz. „Walless“, „Cobalt“, „TGS Baltic“, „Deloitte“, „KPMG“, „EY“, „Sorainen“, „Ellex“, CEE advokatai ar „PwC“. Jie įvertina verslo planą ir pataria, kaip atitikti norminius reikalavimus, padeda pateikti paraiškos dokumentus.

Svarbu įvertinti kapitalą. Jei norite Lietuvoje teikti elektroninių pinigų paslaugas - tokias kaip išankstinio mokėjimo kortelės ar elektroninė piniginė - minimalus nuosavas kapitalas yra 350 000 EUR, o licencijavimas trunka tik 3 mėnesius. Specializuoto banko licencijai gauti reikalingas 1 milijonas eurų nuosavo kapitalo, o licencijavimo laikotarpis - maždaug 12 mėnesių.

Na ir vienas iš svarbiausių žingsnių – pasirinkti tinkamą technologiją, bankinę platformą. Pasirinkus debesijos pagrindu paremtą technologiją, įgyjama lankstumo kurti novatoriškus sprendimus be didelių išankstinių investicijų. Tai ypač aktualu startuoliams.

Kodėl Lietuva?

Lietuva yra kone palankiausia šalis Europoje planuojantiems kurti Elektroninių Paslaugų Instituciją, EPI. Šiuo metu Lietuvoje yra virš 200 veikiančių fintech kompanijų, yra išduota 102 EPI licencijos. Lietuva yra viena didžiausių fintech centrų Europoje – ją lenkia tik Jungtinė Karalystė.

Lietuva, palyginti su daugeliu kitų šalių, turi vieną aiškų pranašumą: vyriausybę, kuri kelia aiškius strateginius tikslus fintech pramonei, bei sukūrė supaprastintą EPI licencijavimo procesą. Lietuvos Bankas sukūrė specialią programą „Naujokas“, kuri veikia vieno langelio principu teikiant patarimus ir palaikymą, testavimo aplinką, bei priėjimą prie mokėjimų sistemos.

Lietuvos licencija pripažinta visose ES šalyse.. Tai atveria potencialią galimybę aptarnauti 500 milijonų žmonių su viena licencija.

Be to, Lietuvoje pelno mokesčio tarifas (0–15 proc.) yra trečias žemiausias ES, o gyventojų pajamų mokesčio tarifas (15 proc.) yra antras pagal mažumą.

Technologijų svarba

Modernios technologijos yra fintech startuolių pagrindas. Verta susipažinti su „komponuojamos bankininkystės“ koncepcija. Tai yra priešingybė terminui „modulinis“. Modulinė bankinė sistema yra panaši į dėlionę, o komponuojama – į lego kaladėles. Dėlionės atveju, detales galima sudėti tik į joms tinkančias iš anksto nustatytas vietas, o lego kaladėlėmis galima sukonstruoti bet kokius statinius. Kitaip sakant - tai yra lankstus nepriklausomų sistemų surinkimas „debesyje“.

Tai siūlo vokiečių kompanija „Mambu“, bendradarbiaujanti su „fintech“ vienaragiais, bankais, paskolų organizacijomis, „EPI“ ir telekomunikacijų įmonėmis: „Rebellion“, „N26”, “Wallet engine”, Folkefinans, Monedo ir kt. Vienas iš naujausių pavyzdžių, kaip tradicinis bankas technologijų pagalba transformuotis į Specializuotą Banką yra General Financing, kurie plėsdami verslą prisijungė prie mokėjimo sistemos „CENTROlink“, kuri suteikia prieigą prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA). O „Mambu“ internetinė debesijos bankininkystės platforma suteikia jiems lankstumo galimybę, norint patenkinti besikeičiančius augančios klientų bazės poreikius.

Eelco-jan Boonstra, Mambu Vykdantysis direktorius EMEA regionui, teigia, jog „Mambu“ gali sutrumpinti pateikimo į Lietuvos rinką laiką dėka specifinių integracijų su „Centrolink“, VMI, PLAIS ir FNTT.

0 komentarų

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas