Degalus taupanti „Mercedes-Benz“ sistema: kiek degalų ji sutaupo ir kaip ji veikia?

Lukas Snarskis

2020-07-24, 13:05 (atnaujinta 2021-04-27, 00:37)

0 komentarų
Degalus taupanti „Mercedes-Benz“ sistema: kiek degalų ji sutaupo ir kaip ji veikia?

Viena pagrindinių priežasčių, užtikrinusi dar mažesnes sunkvežimių degalų sąnaudas, yra greičio palaikymo sistemos, transmisijos ir variklio valdymo optimizavimas, kurį leido pasiekti dar labiau patobulinta PPC (angl. „Predictive Powertrain Control“). Kaip veikia ši išmanioji į „Mercedes-Benz“ sunkvežimius diegiama sistema ir kokią ji turi įtaką ekonomiškumui?

„Mercedes-Benz“ tolimųjų reisų sunkvežimių degalų sąnaudos buvo nuolatos mažinamos. Pavyzdžiui, naujas „Actros“, važiuodamas magistraliniais keliais ir greitkeliais, naudoja iki trijų procentų mažiau dyzelino, o vietinės reikšmės keliuose degalų sąnaudos gali būti net iki penkių procentų mažesnės. Plačiau apie šią sistemą pasakoja prof. dr. Uwe Baake, „Mercedes-Benz Trucks“ produktų vystymo padalinio vadovas.

Kam sukurta PPC sistema?

PPC sistemos tikslas yra užtikrinti, kad sunkvežimis taupytų kuo daugiau degalų ir padėtų vairuotojui kelyje. Sistema atsižvelgia į topografinius duomenis, maršruto kelius ir ženklus. Tai reiškia, kad galima išvengti nereikalingo stabdymo, įsibėgėjimo ir pavarų perjungimo, tai leidžia dar labiau sumažinti degalų suvartojimą. Dėl PPC degalų sąnaudos dažniausiai yra mažesnės nei gali pasiekti profesionalus vairuotojas, net jei jis ir labai gerai žino maršrutą ir sunkvežimio galimybes.

Kiek degalų galima sutaupyti su PPC sistema?

Išmanioji greičio palaikymo ir transmisijos kontrolės sistema vidutiniškai leidžia sutaupyti iki penkių procentų degalų, palyginti su automobiliais, neturinčiais PPC sistemos.

Dar labiau patobulinta sistema buvo įdiegta į naująjį „Actros“. Ji turi du akivaizdžius privalumus. Pirmiausia, net ir vietinės reikšmės ir priemiesčių keliuose PPC sistema užtikrina iki penkių procentų mažesnes degalų sąnaudas. Antra, sistema dar geriau veikia greitkeliuose ir pagrindiniuose keliuose. Nauja PPC, palyginti su senąja, leidžia papildomai sutaupyti iki 1,5 proc. degalų.

Iš kur PPC gauna duomenis?

Sistema žino daugiau kaip 95 procentus visų Europos vietinės reikšmės ir magistralinių kelių. Ji susieja GPS palydovinės navigacijos duomenis, tikslią sunkvežimio vietą ir įrašytus skaitmeninius trimačius kelių žemėlapius ir apskaičiuoja virtualų maršrutą, pagal kurį automatiškai parenkamas važiavimo režimas. PPC apskaičiuoja kelio kryptį ir topografinius duomenis, iš anksto numatydama pavaras ir jų perjungimo laiką, taip pat nustato automatinį greičio palaikymą.

Tuo pačiu metu sistema nuolat gauna duomenis iš pagalbinės atstumo kontrolės sistemos „Proximity Control Assist“ (PCA), kad įvertintų priekyje judančius automobilius ir optimizuotų degalų sąnaudas.

Kaip PPC sistema veikia greitkeliuose ir pagrindiniuose keliuose?

Naudodama ne vieną išmanų metodą PPC sistema mažina degalų sąnaudas greitkeliuose ir pagrindiniuose keliuose, pavyzdžiui, ji nuolat optimizuoja automatinės transmisijos „EcoRoll“ režimą, efektyviausiai išnaudodama automobilio inerciją. Sistema nutraukia bėgėjimąsi, jei automobilis artėja prie nustatyto greičio vien tik riedėdamas.

Taip pat išmani greičio palaikymo sistema ir transmisijos kontrolė išnaudoja automobilio inerciją nuokalnėse, automatiškai parinkdamos greitį. Sistema iki 40 sekundžių gali viršyti greičio palaikymo sistemos nustatytą greitį, kad vėliau išnaudotų sunkvežimio inerciją važiuojant į artėjančią įkalnę.

Taip pat prieš nuokalnę PPC sistema parenka pavarą, kuri užtikrina optimalų lėtėjimą mažiau naudojant pagrindinius stabdžius – tai ypač juntamas privalumas dideliems sunkvežimiams, kai važiuoja nuokalne. Prieš įkalnę sistema pati nustato, ar reikia perjungti į žemesnę pavarą. Kalno viršūnėje greitis nustatomas iš naujo, kadangi PPC sistema dar prieš pasiekiant aukščiausią kalno tašką apskaičiuoja, ar sunkvežimiui pakanka greičio perriedėti viršūnę. Jei taip, ji tuo metu gali palaikyti mažesnį greitį nei nustatyta greičio palaikymo sistemos.

Kaip PPC sistema veikia kartu su atstumo kontrolės pagalba?

Dėl naujo, išankstinio atstumo nustatymo PPC optimizuoja automobilio savybes, kai aktyvuojama autonominė išmani greičio palaikymo sistema. Ji stebi eismą ir įvertina situaciją, nustatydama tolesnius riedėjimo etapus. Tai reiškia, kad PPC gali optimaliai suplanuoti pavarų perjungimą ir greitėjimą, geriausiai išnaudodama automobilio inerciją. Pavyzdžiui, sistema užtikrina, kad sunkvežimis iš anksto sumažina greitį, jei dėl priekyje esančio automobilio reikės stabdyti.

Kaip PPC veikia vietinės reikšmės keliuose?

Sumanūs PPC veikimo algoritmai su naujo „Actros“ pristatymu dabar gali veikti ne tik greitkeliuose ir magistraliniuose keliuose, bet ir vietinės reikšmės keliuose. Be to, sistema ne tik įvertina įkalnes, kalnų viršūnes ir nuokalnes, bet ir posūkius, greičio apribojimus ir važiavimo pirmumą sankryžose.

Iki šiol vietinės reikšmės keliuose buvo nerekomenduojama naudoti greičio palaikymo sistemos, kadangi čia yra per daug skirtingų eismo situacijų, kuriose vairuotojui reikėdavo perimti valdymą. O nuo šiol patobulinta PPC sistema leidžia vairuotojams naudoti ją ir šiuose keliuose – tai didina važiavimo komfortą, mažina įtampą ir degalų sąnaudas iki penkių procentų.

Dėl itin tikslių žemėlapių PPC žino apie priekyje esančius greičio apribojimus ir tokias atkarpas kaip posūkiai, žiedinės ir įprastos sankryžos, taip pat atsižvelgia į sustojimo ir pirmumo ženklus. Netgi kai vairuotojas dar nemato šių ženklų ar vietų, sistema leidžia automobiliui riedėti, taip taupydama degalus, arba iš anksto parenka greitį ir pavarą, užtikrindama maksimalų degalų taupymą.

Kaip atvaizduojamas PPC sistemos veikimas?

Kai tik vairuotojas aktyvuoja įprastą ar prisitaikančią greičio palaikymo sistemą mygtuku ant vairo, o sunkvežimis pasiekia 15 km/val. greitį, PPC aktyvuojama automatiškai ir baltas veikiančios sistemos simbolis rodomas ekrane. Jei sistema perima variklio valdymą, simbolis pradeda šviesti žaliai. Taip pat ekrane pranešama apie artėjančius maršruto etapus kaip posūkiai, žiedinės ir įprastos sankryžos, taip pat greičio apribojimai.

Kaip PPC sistema valdoma?

PPC pradeda veikti automatiškai, kai tik vairuotojas aktyvuoja įprastą ar prisitaikančią greičio palaikymo sistemą. Jis gali nustatyti maksimalų toleruojamą greičio viršijimą nuo 2 iki 15 km/val. pagal pasirinktą važiavimo programą. Apatinė tolerancijos riba gali būti pasirinkta nuo –1 iki –10 km/val. Taip pat vairuotojas gali pasirinkti greitį, nuo kurio PPC sistema pradės reguliuoti greitį prieš posūkį, ir nustatyti, kiek laiko riedama iki sustojimo ar važiavimo pirmumo ženklo.

PPC sistemai taip pat svarbu ir atstumo palaikymo asistento nustatymai – pajudėjus automatiškai parenkamas vidutinės distancijos palaikymas. Vairuotojas gali pats nustatyti penkių distancijų atstumą, bet visada turi užtikrinti, kad sunkvežimis išlaikytų minimalų privalomą atstumą iki priekyje esančio automobilio.

Kaip vairuotojas gali sustabdyti PPC sistemos veikimą?

PPC sistema aktyvuojama be atskiro vairuotojo įspėjimo, kai tik įjungiamas greičio palaikymas. Jei vairuotojui netinka PPC parinktas greitis, jis visada gali važiuoti norimu greičiu ar išjungti sistemą.

Kokiems automobiliams galima PPC sistema?

PPC sistema galima daugumai „Actros“ ir „Arocs“ komplektacijų. Naujausi automobiliai, kuriems ji siūloma, yra iki 120 tonų svorio tolimojo vežimo sunkvežimiai, modeliai su visų ratų pavara, pagalbine hidrauline HAD (angl. „Hydraulic Auxiliary Drive“) pavara arba TRC (angl. „Turbo Retarder Clutch“) lėtintuvu.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Situacija Lietuvoje artėja prie kritinės ribos: lietuviai vis dažniau nukenčia nuo sukčių, esamų kovos priemonių jau nebepakanka

RRT

Pranešimas spaudai

2024-04-20, 10:54

0 komentarų

Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Situacija Lietuvoje artėja prie kritinės ribos: lietuviai vis dažniau nukenčia nuo sukčių, esamų kovos priemonių jau nebepakanka

Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skaičiuoja, kad žala vien IV ketvirtį padaryta vartotojams apibendrinant visų kategorijų sukčiavimus elektroninėje erdvėje yra per 4,7 mln. Eur. Jų duomenimis, 2023 metais fiksuota virš 5 tūkst. fišingo atvejų, 2022 m. – 3,5 tūkst. Nors atvejų skaičius augo, pernai mažėjo patiriami realūs nuostoliai: nuo 1,9 mln. Eur – 2022 m. iki 1,6 mln. – 2023 m. Vidutinė išviliojama suma per metus sumažėjo nuo 542 Eur iki 300 Eur.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenys rodo, kad, jei palygintume paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir pirmus tris šių metų mėnesius, nuorodų į žalingus interneto resursus blokavimo per dieną apimtis išaugo nuo 7 tūkst. iki daugiau nei 12 tūkst. Visgi nors laiku blokuojamų žalingų nuorodų skaičius išaugo, iššūkių stabdant kibernetinius sukčius netrūksta.

RRT apvaliojo stalo diskusijoje dalyvavo Lietuvos pašto, siuntų pristatymo įmonių, Lietuvos banko, kai kurių komercinių bankų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir mobiliojo ryšio operatorių atstovai.

Daugėja sukčių skambučių

Pasak renginyje dalyvavusių operatorių atstovų, pastaruoju metu sukčiavimo metodai kinta didinant skambučių skaičių.

„Tokiu būdu sukčiai tikisi, kad nors dalis skambučių pasieks vartotojus. Ir šiuo atveju labai svarbu, jei norime rezultatų, kad policija maksimaliai įsitrauktų užkardant tokią veiklą. Itin reikšmingas yra ir tarptautines teisėsaugos bendradarbiavimas, nes sukčiai į Lietuvos vartotojus kėsinasi iš viso pasaulio“, – sako Darius Kuliešius, RRT tarybos narys.

Tuo metu Lietuvos pašto atstovai pastebėjo, kad įsigalėjo ir nauja sukčiavimo tendencija – apsimestinės žinutės siunčiamos remiantis Android ir iOS telefonų funkcionalumu, kai RCS ir iMessage žinutės siunčiamos šifruotais duomenų kanalais ir tampa „nematomos“ operatoriams. Norint jas užkardyti, būtinas kompanijų „Google“ ir „Apple“ įsitraukimas.

Operatorius „Telia Lietuva“ pateikė statistiką, kad vien jų tinkle per 2024 metų pirmą ketvirtį buvo užblokuota 2,5 mln. skambučių iš užsienio su galimai suklastotais numeriais, taip pat blokuota 36,9 tūkst. SMS žinučių, kurios neatitiko su turinio siuntėju suderintų identifikacinių požymių. „Bitė Lietuva“ skelbia, kad per 14 pastarųjų dienų blokavo beveik 70 tūkst. sukčių iš viso pasaulio skambučių, prisidengusių lietuviškais numeriais.

„Tai įrodo, kad mūsų priimtos priemonės dėl skambučių blokavimo su galimai suklastotais numeriais yra veiksmingos, tačiau jas dar galima tobulinti priimant išplėstinį variantą, kad operatoriai matytų ne tik savo, bet ir visus vartotojus, kurie užsienyje naudojasi mobiliojo ryšio paslaugomis. Tokiu būdu dar labiau sustiprintume apsaugą nuo apsimestinių mobiliojo ryšio skambučių iš užsienio“, – pabrėžia D. Kuliešius, RRT tarybos narys.

2023 m. RRT įpareigojo mobiliojo ryšio operatorius blokuoti trumpąsias žinutes su nuorodomis į žalingus interneto resursus bei persiųsti tik tokias vardines trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius. Dar vienas įpareigojimas – blokuoti Lietuvos fiksuotojo ryšio numerius, jei fiksuoto ryšio numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje taip pat blokuoti Lietuvos mobiliojo ryšio numerius, jei operatorius nustato, kad šiais numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje, o abonentai tuo metu nėra išvykęs iš Lietuvos.

Operatoriai privalo blokuoti ir nesiųsti tranzitu skambučių, inicijuotų iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio numerių ar paslaugų ryšio numerių, jeigu dėl naudojamų numerių RRT nėra išdavusi leidimų ir numeriai nėra priskirti konkretiems paslaugų tiekėjams. Operatoriai taip pat privalo blokuoti tarptautinio tarptinklinio ryšio skambučius, inicijuotus iš operatoriaus savo abonentams suteiktų numerių, kai abonentai nėra išvykę iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar nesinaudoja tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugomis.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas