Patarimai tėvams: kaip užtikrinti, kad vaizdo žaidimai vaikams būtų saugus užsiėmimas?

Pranešimas spaudai

2022-11-30, 13:54

0 komentarų

Technologijos ir jų siūlomos pramogos šiandien supa nuo mažų dienų, o ilgais ir tamsiais žiemos vakarais prie kompiuterių ir kitų įrenginių ekranų vaikai dažnai praleidžia dar daugiau laiko. Vienas mėgstamiausių mažųjų laisvalaikio užsiėmimų dažnai yra kompiuteriniai žaidimai, tačiau jų turinys ne visada būna tinkamas nepilnamečiams. Dėl to tėvams svarbu domėtis, ką žaidžia jų vaikai, apsaugoti juos nuo žalingo turinio ir užtikrinti, kad kompiuteriniai žaidimai atžaloms būtų naudingi bei prisidėtų prie jų vystymosi.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Patarimai tėvams: kaip užtikrinti, kad vaizdo žaidimai vaikams būtų saugus užsiėmimas?

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun sako, kad svarbiausios taisyklės, susijusios su kompiuteriniais žaidimais, priklauso nuo vaikų amžiaus. Būtent jis turėtų tapti pagrindiniu kriterijumi, nulemiančiu žaidimų pobūdį ir tai, kiek daugiausiai laiko galima praleisti juos žaidžiant. Pavyzdžiui, patiems mažiausiems, į darželį einantiems, vaikams kompiuterinių žaidimų rekomenduojama visai nežaisti arba tai daryti tik dalyvaujant tėvams.

„Jei tokio amžiaus vaikai jau supažindinami su vaizdo žaidimais, svarbu, kad būtų žaidžiama ne tiek su įrenginiu, kiek su tėvais. Be to, tokio amžiaus vaikams žaisti žaidimus ar paprasčiausiai žiūrėti vaizdo įrašus ekspertai rekomenduoja ne ilgiau kaip 1,5 val. per dieną. Žinoma, svarbu ir žaidimų turinys. Nusprendus darželinukams leisti žaisti žaidimus, reikėtų rinktis tokius, kurie būtų orientuoti į vaiko ugdymą, susitelkimo lavinimą, pasaulio pažinimą“, – pataria I. Bimbirytė-Yun.

Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, verta jiems suteikti daugiau savarankiškumo, tačiau vis vien reikėtų stebėti, ar kompiuteriniai žaidimai neatima viso atžalų laiko ir netrukdo mokslams, kitoms pareigoms. Idealiu atveju prie ekrano tokio amžiaus vaikai per dieną turėtų praleisti ne daugiau kaip dvi valandas. Anot I. Bimbirytės-Yun, 8-12 metų vaikams žaidimus pagal jų interesus turėtų padėti išsirinkti tėvai. Dar vyresni vaikai paprastai nori sprendimus priimti patys, tačiau net ir tokiu atveju tėvams vertėtų bent šiek tiek pasidomėti, kokie žaidimai žaidžiami.

„Visais atvejais svarbu įvertinti, ar konkretus žaidimas atitinka vaiko amžių, o jo turinys yra saugus. Rekomendacijas pagal vaiko amžių, žaidimų turinį ir galimas rizikas nurodo PEGI reitingas, kurį galima patikrinti svetainėje www.pegi.info. Visgi reikia nepamiršti, kad joje pateikiami reitingai yra tik rekomendacinio požiūrio ir nebūtinai reiškia, kad konkretus žaidimas būtinai yra netinkamas metais ar dviem jaunesniam žaidėjui. Sprendimą, ar leisti žaisti tam tikrą žaidimą turi priimti patys tėvai“, – sako pašnekovė.

Ekspertė pateikia populiaraus žaidimo „Minecraft“ pavyzdį. Jį žaisti kūrybiniame režime su tėvų priežiūra yra saugu ir gali būti netgi naudinga. Tačiau tinklo režime žaidėjai buriasi į komandas ir gali bendrauti tarpusavyje. Tokios komunikacijos turinio niekas nekontroliuoja, todėl vaikui potencialiai gali būti daroma neigiama įtaka, jis gali susidurti su virtualiomis patyčiomis, būti apgautas. Dėl to vien patikrinti žaidimo reitingą nepakanka. Reikia pasigilinti, ką vaikas žaidžia, ar tai gali jam būti naudinga, o galbūt priešingai – žalinga.

„Tam pravartu prisiminti keturias pagrindines taisykles. Pirmoji yra bendravimas. Su atžalomis reikėtų pasikalbėti apie tai, ką jie žaidžia, kodėl jiems tai patinka, kokią reikšmę vaizdo žaidimai vaidina jų gyvenime. Antras svarbus dalykas – priminti vaikams, kad tėvai visuomet yra pasirengę jiems padėti, kad į juos galima kreiptis visais atvejais, įskaitant incidentus virtualioje erdvėje – patyčias, keiksmus, priekabiavimo atvejus ir pan.“, – teigia „Telia“ atstovė.

I. Bimbirytės-Yun teigimu, ne mažiau svarbu ir siekis padėti vaikui mokytis. Pavyzdžiui, pagelbėdami jaunesniems vaikams žaidime įveikti vieną ar kitą lygį, žaisdami kartu tėvai gali sustiprinti ryšį su vaiku ir padėti išmokti spręsti problemas. Galiausiai, būtina susitarti su vaikais, kad į kompiuterius, telefonus ir planšetes be tėvų žinios nebūtų diegiamos jokios programos ar žaidimai. Tėvai privalo būti šeimos kompiuterinės įrangos administratoriais. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis vaizdo žaidimai atžaloms gali būti saugia ir praturtinančia patirtimi.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Lietuvoje ir toliau sparčiai daugėja elektrinių automobilių: pateikiami kovo mėnesio duomenys, kurie rodo nuoseklų augimą

Pranešimas spaudai

2024-04-20, 17:14

0 komentarų

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 proc., nuo šių metų pradžios – 9,93 proc., o per dvylika mėnesių nuo 2023-ųjų balandžio 1 d. padidėjo 48,13 procento.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Lietuvoje ir toliau sparčiai daugėja elektrinių automobilių: pateikiami kovo mėnesio duomenys, kurie rodo nuoseklų augimą

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 proc., nuo šių metų pradžios – 9,93 proc., o per dvylika mėnesių nuo 2023-ųjų balandžio 1 d. padidėjo 48,13 procento.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiemet per kovo mėnesį įregistruoti iš viso 735 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, tai 404 – grynieji elektromobiliai ir 331 – iš išorės įkraunamas hibridas. Per vieną mėnesį įregistruota 13,06 proc. daugiau elektromobilių nei per vasarį, arba 46,12 proc. daugiau nei įregistruota per 2023 m. kovo mėnesį. Taip pat per šį kovą įregistruoti 9 lengvieji krovininiai grynieji elektromobiliai, t. y. tiek pat, kiek įregistruota per šį vasario mėnesį.

2024 m. balandžio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre iš viso buvo 20 906 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 12 381 – grynasis elektromobilis ir 8 525 – iš išorės įkraunami hibridai. Taip pat registre yra 447 lengvieji krovininiai elektromobiliai (N1 kategorija), iš jų 442 – grynieji elektromobiliai ir 5 – iš išorės įkraunami hibridai.

Per šių metų kovą elektromobilių užimama viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo iki 1,20 procento. Grynieji elektromobiliai užima 0,71 proc. šios kategorijos transporto priemonių parko, o iš išorės įkraunami hibridai – 0,49 procento.

Balandžio 1-ąją 4,14 proc. šalies lengvųjų keleivinių automobilių parke sudarė hibridinės transporto priemonės (HEV – hibridiniai automobiliai, išskyrus iš išorės įkraunamus hibridus). Didžiausia lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis teko dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kurios sudarė 65,63 proc. visų mūsų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių. Benzinu varomos transporto priemonės užėmė 22,71 proc. viso lengvųjų keleivinių automobilių parko.

Lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorija) parke balandžio 1-ąją elektromobiliai sudarė 0,57 procento (kovo 1 d. buvo 0,56 proc.). Dyzelinu varomos transporto priemonės užima 96 proc. viso šios kategorijos automobilių parko.

Nuo visų per kovo mėnesį naujai įregistruotų naujų lengvųjų keleivinių transporto priemonių skaičiaus automobiliai sudarė 15,45 procento. Kovą nauji lengvieji keleiviniai elektromobiliai užėmė 9,91 proc. naujų šios kategorijos automobilių pardavimo rinkos (vasarį buvo 10,35 proc.), iš jų 118, arba 5,17 proc., buvo grynieji elektromobiliai ir 108, arba 4,73 proc., – iš išorės įkraunami hibridai. Nauji elektromobiliai sudarė 30,75 proc. visų kovą naujai įregistruotų elektromobilių.

Didžiausią naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalį kovo mėnesį užėmė hibridiniai lengvieji keleiviniai automobiliai (HEV), kurie sudarė 43,62 proc. visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių (šiemet vasarį – 47,24 proc.). Per kovą įregistruoti 995 nauji hibridiniai (HEV) automobiliai (vasario mėn. – 949).

Benzinu varomos transporto priemonės kovo mėnesį užėmė 30,16 proc. naujų lengvųjų keleivinių automobilių rinkos, varomos dyzelinu – 14,38 proc. naujų automobilių rinkos.

Nauji elektromobiliai sudarė 55,56 proc. visų per kovą naujai įregistruotų lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių.

Naujų lengvųjų krovininių automobilių rinkos didžiausią dalį – 93,77 proc. – šiemet kovą užėmė dyzelinu varomi automobiliai (vasario mėn. – 86,6 proc.). Benzinu varomi automobiliai užėmė 4,40 proc., elektromobiliai – 1,83 proc. naujų lengvųjų krovininių automobilių rinkos.

Naudotų lengvųjų keleivinių automobilių rinkoje 2024 m. kovo mėnesį lengvieji keleiviniai elektromobiliai sudarė 3,80 proc. (vasarį buvo 3,84 proc.). Didžiausia naudotų automobilių rinkos dalis teko dyzelinu varomoms naudotoms transporto priemonėms. Tarp visų per mėnesį parduotų ir įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių (M1 kategorija) dyzelinės transporto priemonės sudarė 62,47 proc., benzinu varomos – 21,61 proc., hibridinės (HEV) transporto priemonės – 8,14 procento.

Naudotų lengvųjų krovininių automobilių rinkoje kovo mėnesį elektromobiliai užėmė 0,47 proc. naudotų N1 kategorijos automobilių rinkos, dyzelinu varomos transporto priemonės – 92,21 procento.

Per 2024 m. sausio-kovo mėnesius lengvųjų keleivinių elektromobilių (M1 kategorija) skaičius, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 4,91 proc. nuo visų įsigytų M1 kategorijos transporto priemonių, o vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones – 10,95 procento.

Lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių dalis, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 0,91 proc. nuo visų įsigytų N1 kategorijos transporto priemonių, o vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones, šis skaičius buvo 1,63 procento.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas