Fizikas, kompiuterių mokslininkas ir antrepreneris Alexanderis Wissner-Grossas tikina, kad svarbiausi dirbtinio intelekto lūžiai laukia ne po 200 metų, o per artimiausią dešimtmetį.
Jo vizijoje ši technologija ne tik pakeis ekonomiką, bet ir radikaliai pratęs žmonių gyvenimą bei išplės civilizacijos ribas už Žemės.
GPT lūžis ir duomenų svarba
Wissner-Grossas įsitikinęs, kad vienas svarbiausių XXI amžiaus įvykių jau įvyko – didžiųjų kalbos modelių atsiradimas. Pasak jo, momentu, kai tapo aišku, kad pakanka suspausti milžiniškus žmonijos žinių kiekius ir mokyti sistemas prognozuoti kitą žodį tekste, žmonija faktiškai perprato kelią į superintelektą.
Jis teigia, kad didžioji dalis ankstesnių proveržių – nuo šachmatų ir „Jeopardy“ iki mašininio vertimo ir kalbos atpažinimo – buvo ne algoritmų, o duomenų rinkinių problema. Esminiu akseleratoriumi jis vadina kruopščiai sukurtus duomenų rinkinius ir aiškius matavimo etalonus.
Wissner-Grosso nuomone, jei tokia strategija būtų buvusi suprasta dar praėjusio amžiaus viduryje, dabartinio lygio dirbtinį intelektą ir robotiką būtume pasiekę 20–30 metų anksčiau.
Ar laukia nauja DI žiema?
iskutuojant apie vadinamąsias DI „pavasario“ ir „žiemos“ bangas, jis pripažįsta, kad trumpalaikis sulėtėjimas tikėtinas. Galimas scenarijus – kai milžiniškos investicijos į duomenų centrus trumpam viršys realias pajamas, o tai primins telekomunikacijų krizę du tūkstantųjų pradžioje.
Vis dėlto Wissner-Grossas mano, kad tokia „žiema“ būtų trumpa ir nepalyginama su praėjusio amžiaus aštuntojo ir devintojo dešimtmečių stagnacija. Esminė priežastis – jau įsibėgėjusi savęs tobulinančio dirbtinio intelekto raida ir nuolatinis mastelio didinimas.
Matematikos, mokslo ir medicinos proveržiai
Ekspertas prognozuoja, kad per artimiausius 10 metų dirbtinis intelektas iš esmės pakeis matematiką, o vėliau – ir fiziką, chemiją bei biologiją. Jis kalba apie „masinį“ sunkių uždavinių sprendimą, kai papildomas skaičiavimo galingumas leis patikimai rasti sprendinius vis plačiau klasei problemų.
Pasak jo, tai tiesiogiai atsispindės medicinoje. Kuriant skaitmeninius ląstelių, audinių ir viso organizmo dvynius, taps įmanoma „pergreitinti“ vaistų kūrimą ir gydymo metodų paiešką. Tikslas – ne pavienės naujos terapijos, o sistemingas tūkstančių ligų sprendimas.
Kelias į superintelektą ir kosmosą
Wissner-Grossas save apibūdina kaip pažangos šalininką ir teigia, kad vienas svarbiausių tikslų – sumažinti kasdien mirštančių apie 150 000 žmonių skaičių. Jo manymu, pakankamai pažangus dirbtinis intelektas yra vienas iš nedaugelio realių būdų radikaliai prailginti žmogaus gyvenimą.
Jis prognozuoja, kad per 5–10 metų žmonija galės kurti savireplikuojančias zondų flotiles, keliaujančias reliatyvistiniais greičiais, ir turės pažangią nanotechnologiją. Tokiu atveju, jei galaktikoje egzistuoja kita protinga gyvybė, ji, pasak Wissner-Grosso, turėtų „pasirodyti“ būtent dėl savisaugos.
Kalbėdamas apie sąmonę, jis tvirtina, kad bent jau siauroje mokslo bendruomenėje per dešimtmetį gali atsirasti aiškesnė, empiriniais įrodymais paremta jos samprata. Tuo pat metu tikimasi didelės pažangos žmogaus kognityviniame sustiprinime, smegenų ir kompiuterio sąsajose bei galimose smegenų emuliacijos technologijose.
Wissner-Grosso vizijoje, po šimto ir daugiau metų didžioji dalis Saulės sistemos intelekto jau gali būti ne biologinė, o kilusi iš žmonių proto skaitmeninių kopijų ir superintelekto sistemų. Dabartinis dešimtmetis tuomet bus vertinamas kaip lūžio taškas, kai žmonija apsisprendė paspartinti šį perėjimą.
