Vairavimas tamsiuoju paros metu daugeliui kelia įtampą, ypač užmiestyje ar lyjant. Matomumą riboja ne tik prasta kelio danga ar silpnas apšvietimas, bet ir neteisingas pačių vairuotojų žibintų naudojimas. Dažnai to net nepastebint, keliama grėsmė sau ir kitiems eismo dalyviams.
Tinkamai sureguliuoti ir naudojami žibintai yra viena svarbiausių saugaus vairavimo naktį sąlygų. Nuo to priklauso, kiek anksti pastebėsite kliūtis ir ar neakinsite priešpriešinio eismo. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius principus, kurie padės jaustis užtikrinčiau ir sumažinti riziką.
Pagrindinė taisyklė paprasta: ilgosios šviesos naudojamos tada, kai nekliudo kitiems eismo dalyviams. Tai reiškia, kad prieš privažiuojant kitą transporto priemonę, jas būtina perjungti į trumpąsias. Vėluojant tai padaryti, kitas vairuotojas gali kelioms sekundėms prarasti regėjimo aštrumą.
Užmiestyje ilgosios šviesos leidžia laiku pastebėti laukinius gyvūnus, pėsčiuosius ar nereguliuojamas sankryžas.
Vis dėlto, jos neturėtų būti naudojamos, jei važiuojate iš paskos kitam automobiliui ir apšviečiate jo galinį stiklą bei veidrodėlius. Tokiu atveju vairuotojas taip pat bus akinamas, nors automobilis ir ne iš priešpriešos.
Žibintų reguliavimas ir techninė būklė
Net ir brangiausi žibintai neduos naudos, jei jų spindulys nukreiptas per aukštai arba per žemai. Daugelyje automobilių yra žibintų aukščio reguliavimo ratukas, kuris skirtas kompensuoti automobilio pasvyrimą priklausomai nuo apkrovos.
Kraunant bagažinę arba vežant keleivius gale, žibintų šviesa kyla aukštyn ir gali akinti kitus vairuotojus.
Reguliariai tikrinkite, ar abu žibintai šviečia vienodai, ar nėra išdegusių lempučių, ar stiklas nenusimatėjęs ir nesusibraižęs. Matinis, gelsvas žibinto stiklas ženkliai mažina šviesos ryškumą. Tokiu atveju verta pagalvoti apie žibintų poliravimą arba restauravimą, o ne vien lempučių keitimą.
LED, ksenonas ir halogenai
Moderniuose automobiliuose vis dažniau sutinkami LED žibintai. Jie dažniausiai šviečia ryškiau ir tolygiau, bet kartu labiau akina net ir trumpųjų šviesų režimu, jei yra neteisingai sureguliuoti.
Todėl keičiant žibintus ar montuojant neoriginalias LED lemputes būtina laikytis gamintojo reikalavimų ir techninių reglamentų.
Ksenoniniai ir halogeniniai žibintai taip pat turi savo ypatybių. Ksenonai paprastai suteikia ryškesnę šviesą, tačiau jų keitimas brangesnis, o halogenai pigesni, bet laikui bėgant praranda dalį ryškumo.
Svarbiausia, kad bet kokie pakeitimai atitiktų techninius reikalavimus ir nebūtų savavališkai „patobulinti“ be profesionalios reguliavimo įrangos.
Net tinkamai naudojant savo žibintus, akinimo iš kitų transporto priemonių išvengti nepavyks. Svarbu mokėti su tuo tvarkytis. Akinant nepulkite žiūrėti tiesiai į priešais atvažiuojantį šviesos šaltinį. Vietoj to, nukreipkite žvilgsnį į dešinę kelkraščio liniją ir sekite ją periferiniu regėjimu.
Dar viena praktinė priemonė yra naktinis galinio vaizdo veidrodėlio režimas. Daugelis automobilių turi mechaninį svirtelės perjungimą arba automatinį užtamsinimą. Jis sumažina už nugaros važiuojančių automobilių šviesų intensyvumą ir apsaugo nuo nuolatinio akių nuovargio, ypač važiuojant magistralėmis.
Stiklai, valytuvai ir salonas
Purvinas priekinis stiklas, net jei tai plona dulkės ar riebalų plėvelė, naktį labai sustiprina akinimą. Šviesos atsispindi ir išsisklaido, susidaro „žvaigždžių“ efektas aplink žibintus, dėl kurio sunkiau įvertinti atstumą ir kliūčių kontūrus. Todėl stiklą verta nuvalyti ne tik iš lauko, bet ir iš vidaus.
Susidėvėję valytuvai palieka vandens ruožus ir dryžius, kurie atspindi šviesą. Tai ypač pavojinga lyjant, kai kelio žibintai ir priešpriešinio srauto šviesos susilieja į vieną neryškią šviesų sieną. Laiku keiskite valytuvų gumeles ir naudokite tinkamą langų plovimo skystį, o ant šoninių veidrodėlių ir stiklų per daug nenuklokite papildomų aksesuarų.
Net ir puikiai veikiant žibintams, stabdymo kelias naktį išlieka toks pat fizinis, kaip ir dieną. Problema ta, kad objektus pastebime vėliau. Todėl tamsiuoju paros metu verta kiek sumažinti greitį ir padidinti atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, ypač jei kelias šlapias ar slidus.
Praktinė taisyklė: stenkitės važiuoti taip, kad stabdymo kelias tilptų į jūsų žibintų nušviestą zoną. Jei jaučiate, kad važiuojate greičiau, nei matote, metas lėtinti.
Tai ypač aktualu užmiesčio keliuose su staigiais posūkiais ir ribotu matomumu, kur net ir trumpos akimirkos aklumas gali turėti skaudžių pasekmių.
Naktį organizmas natūraliai linkęs miegoti, todėl reakcijos laikas ilgesnis, o dėmesys išsiblaškęs. Žibintų akinimas ir monotoniškas tamsus kelias šį efektą dar labiau sustiprina. Jei pajuntate, kad akys „stringa“, dažnai mirkčiojate ar sunkiai sekate kelio linijas, vadinasi, jau esate pavargę.
Tokiu atveju neverta stengtis „įveikti“ nuovargį stipresne muzika ar didesniu lango pravėrimu. Geriau sustoti saugioje vietoje, trumpai pasivaikščioti, o jei kelionė ilga, suplanuoti bent vieną trumpą poilsio pertrauką. Naktinis vairavimas reikalauja daugiau dėmesio nei dieną, todėl ir pasiruošimas turėtų būti atsakingesnis.
