Lietuvoje vis dažniau susiduriama su įvairiausiais sukčiais, kurie siekia pasisavinti ne tik jūsų duomenis, bet ir bando gauti prieigą prie jūsų banko sąskaitų. Pavykus tai padaryti – galite turėti didžiulių finansinių nuostolių.
Prasidėjo mega „Aliexpress“ išpardavimai – sutaupykite net iki 70 proc.
Sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip išvilioti norimą informaciją iš savo aukų. Kai kuriais atvejais naudojamos net ir itin sudėtingos sukčiavimo schemos, į kurias įpainiojami iškart bent keli gyventojai. Iš vieno asmens pirmiausia išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys, po to – mokėjimo kortelė.
Tačiau Lietuvos gyventojai dažnai susiduria ir su daug paprastesnėmis sukčių gudrybėmis, kurios vis dar yra pakankamai efektyvios. „Swedbank“ ekspertai pažymi, kad tarp tokių metodų yra bandymai prisidengti žinomų prekės ženklų ar bankų vardu, siūlymai investuoti, netikri laimėjimai ir pan.
Sukčių naudojamos technikos
Apgavystėms sukčiai pasitelkia tam tikras technikas. Viena jų – psichologinė manipuliacija. Bendraudami su Jumis, sukčiai pasitelkia įvairias manipuliavimo technikas: jie jus giria, bara, skubina, spaudžia priimti sprendimą.
T. y., stengiasi Jus išmušti iš vėžių ir supainioti, kad atliktumėte sau nenaudingus veiksmus arba skubiai veikti nekreipiant dėmesio į saugumo rekomendacijas.
Verta pastebėti ir tai, jog sukčiai meistriškai moka įtraukti aukas į savo vykdomas apgaulės schemas. Jie gali mėginti „užkalbėti dantį“, užversti Jus dideliu kiekiu informacijos, gąsdinti pasekmėmis ar pabrėžti Jūsų žinių trūkumą. Tokiu atveju svarbiausia yra nepasiduoti emocijoms ir reaguoti šaltai.
Sukčiai gali itin įtikinamai apsimesti bet kokiu asmeniu, įmone arba institucija, jie gali labai profesionaliai bendrauti su Jumis telefonu, žinutėmis, laiškais ir kitais būdais – klastojami elektroniniai laiškai, dokumentai, naudojamos fiktyvios įmonės, melagingos reklamos, sukuriamos patikimų interneto svetainių fiktyvios kopijos, į asmeninį kompiuterį įdiegiami virusai ir kitos kenksmingos programos.
Todėl visuomet patariame būti šiek tiek skeptikais, ypač kai kalba eina apie neįtikėtinai viliojančius pasiūlymus. „Swedbank“ specialistai taip pat pateikia svarbiausius aspektus, kurie padės apsisaugoti nuo sukčių bandymų pasisavinti jūsų finansus.
Kaip apsaugoti savo pinigus nuo sukčių
Visų pirma, niekada niekam neatskleiskite savo naudotojo ID, PIN kodų ar mokėjimo kortelės informacijos. Ypač budrūs bukite tuomet, jei banko darbuotoju prisistatantis asmuo prašo šių duomenų, nors Jūs patys bankui neskambinote ir neketinote vykdyti jokių operacijų – nei prisijungimo, nei pervedimų tvirtinimo.
Nespauskite jokių e. paštu, pokalbių programėlėse ar SMS žinutėse gautų nuorodų, nevykdykite prašymų suvesti arba padiktuoti prisijungimo prie interneto banko ar kortelės duomenis; atidžiai įvertinkite savo telefono ekrane matomą prašymą įvesti turimos prisijungimo priemonės slaptažodį, jei neturite su kuo sulyginti kontrolinio kodo ar jis nesutampa.
Jei kyla nors mažiausia abejonė, neskubėkite ir nedelsiant nutraukite veiksmus. Neskubėkite vesti slaptažodžių išsamiai nesusipažinę su turimos priemonės ekrane matoma informacija. Slaptažodžio įvedimui turite pakankamai laiko – daugiau nei 15 sekundžių, tad neskubėkite ir būkite budrūs.
Ką nedelsiant galite padaryti patys, jei nukentėjote nuo sukčių?
Pirmiausia, ką jums reikėtų padaryti, užblokuokite kortelę – tai atliksite „Swedbank“ programėlėje arba interneto banke. Prisijungę prie programėlės, pasirinkite skiltį „Kortelės“, spustelėkite kortelę, kurią norite užblokuoti, o tuomet – brūkštelėkite slankiklį „Užblokuoti kortelę“.
Prisijungę prie interneto banko, pasirinkite skiltį „Kortelės“, po to „Kortelių valdymas“ ir „Mano kortelės“. Pasirinkite norimą blokuoti kortelę ir brūkštelėkite slankiklį „Blokuoti kortelę“.
Praneškite apie saugumo spragas – jei naudodamiesi e. bankininkyste pastebėjote kažką įtartino ir įtariate, jog tai gali būti saugumo spraga, praneškite banko atstovams.