„Meta“ šią savaitę pristatė dirbtinio intelekto (DI) vaizdų generatorių „Muse Image“ ir iškart papiktino vartotojus. Paaiškėjo, kad bendrovė automatiškai ir be jokio perspėjimo savinasi viešas pilnamečių „Instagram“ vartotojų nuotraukas. Jas naudoja tam, kad generuotų naujus DI vaizdus. Kibernetinio saugumo ekspertai įspėja neignoruoti šių pokyčių ir nedelsiant keisti paskyrų nustatymus.
Antradienį išleistas „Muse Image“ įrankis leidžia „Meta AI“ programėlės vartotojams pažymėti bet kokią viešą „Instagram“ paskyrą. Tada pokalbių robotas pagal to žmogaus nuotraukas sukuria naujus vaizdus. Vadinasi, visiškai svetimas asmuo gali paimti dalį ar visas jūsų publikuotas nuotraukas ir iš jų sugeneruoti turinį.
„Meta“ šią funkciją įjungė automatiškai visiems pilnamečiams, kurie savo profilius laiko atvirus, tačiau vartotojai apie tai įspėti nebuvo. Tūkstančiai vartotojų socialiniuose tinkluose naujovę vadina privatumo spąstais ir dalinasi patarimais, kaip šį piktnaudžiavimą asmeniniais duomenimis sustabdyti.
„Įmonės naujus DI įrankius diegia nepaprastai greitai, o vartotojų duomenų apsauga dažnai lieka antrame plane. Platformos vis dažniau taiko automatinių sutikimų praktiką. Tai reiškia, kad be atsiklausimo žmonių turinį ir nuotraukas naudoja kaip žaliavą DI sistemoms treniruoti ar sukurti panašų į jūsų turinį. Žmonės atiduoda platformoms didelius kiekius asmeninės informacijos, o į privatumo nustatymus pasigilina retas“, – sako „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis.
Kilus pasipiktinimui, „Meta“ teisinosi, kad privačias paskyras turintys žmonės ir nepilnamečiai į šią sistemą nepateko. Paaugliai taip pat negali naudoti šios funkcijos ir kurti vaizdų iš kitų žmonių paskyrų.
Ar ši funkcija veikia Lietuvoje?
Nors šis skandalas pirmiausia sukrėtė Jungtinių Valstijų vartotojus, Europos Sąjungos ir Lietuvos gyventojams situacija šiek tiek skiriasi. Mūsų regione galioja griežtesni duomenų apsaugos reikalavimai. Jie neleidžia įmonėms savavališkai paimti asmens duomenų be aiškaus žmogaus sutikimo. Dėl šios priežasties „Meta“ Europoje naujus dirbtinio intelekto įrankius dažniausiai paleidžia vėliau arba privalo prašyti vartotojų atskirai patvirtinti naujas taisykles.
„Atsipalaiduoti tikrai nevertėtų. Įmonės nuolat keičia taisykles, todėl nauji nustatymai gali atsirasti bet kada. Be to, duomenų rinkimo mechanizmai gali lengvai suveikti, jei telefone naudojate VPN paslaugas, naršote keliaudami už Europos ribų. Todėl net ir Lietuvoje svarbu nelaukti ir patiems peržiūrėti savo paskyros nustatymus“, – įspėja D. Povilaitis.
Ką daryti ir kaip apsaugoti savo nuotraukas?
D. Povilaitis pabrėžia, kad apsaugoti savo asmeninę informaciją vis dar galite. Paprasčiausias būdas užkirsti keli, kad DI negalėtų naudoti jūsų turinio – savo paskyrą padaryti privačią. Jei vis dėlto norite palikti profilį viešą, nedelsiant pakeiskite programėlės nustatymus.
„Prieš keliant turinį į socialinius tinklus patariu pagalvoti, ar norėtumėte, kad ši nuotrauka ar informacija būtų prieinama ne tik jūsų draugams, bet ir įvairiems automatizuotiems įrankiams. Kuo mažiau asmeninio turinio viešiname, tuo mažiau galimybių jį panaudoti nepageidaujamais būdais“, – sako D. Povilaitis.
Nors nustatymuose galite paslėpti nuotraukas ir vaizdo įrašus, „Meta“ vis tiek toliau rinks jūsų tekstus bei komentarus. Bendrovė patvirtino, kad galimybės sustabdyti tekstų naudojimą DI įrankiams treniruoti nebus.
„Šis skandalas parodo, kaip skiriasi technologijų kompanijų požiūris į privatumą. Pavyzdžiui, kai „OpenAI“ išleido vaizdo generatorių „Sora“, jie taip pat neišvengė kritikos, tačiau laikėsi pozicijos, kad žmogaus atvaizdą naudojo tik gavę sutikimą. „Meta“ žengia priešingu keliu ir dirbtinį intelektą agresyviai stumia į „Facebook“, „WhatsApp“ bei „Threads“. Kadangi bendrovė netrukus planuoja paleisti ir naują vaizdo įrašų generatorių „Muse Video“, savo privatumu kiekvienas privalo pasirūpinti pats“, – apibendrina D. Povilaitis.
