ESO dalinasi stulbinančiais pasiekimais: suskaičiuota milijoninė projekto nauda ir neturėjo reikšmingos įtakos elektros energijos skirstymo paslaugos didėjimui

Pagal projekto stebėsenos ir kontrolės sistemos taisykles parengtą ataskaitą išanalizavusi VERT pastabų neturėjo ir pažymėjo, kad pasiekta daugiau naudų nei ESO planavo.

Skaičiuojant pasiektas naudas ir patirtas žalas, buvo įvertinti scenarijai be išmaniosios apskaitos ir su ja (ataskaitinis laikotarpis: nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki 2022 m. pabaigos.). Vertindama scenarijų su išmaniaisiais elektros energijos skaitikliais, ESO į ataskaitą įtraukė užfiksuotus rezultatus, o vertindama scenarijų be jų, naudojo investiciniame projekte nurodytus duomenis.

Kitaip sakant, įvertinant gautas naudas ir žalas, faktinė nauda ir žala atitinkamai palyginta su projekte suskaičiuota nauda ir žala. Vertintos naudos ir žalos, sudarančios 96 proc. visų projekte numatytų naudų ir žalų, iš kurių 6 finansinės ir 3 socialinės-ekonominės.

Minėtu laikotarpiu buvo įdiegta daugiau nei 200 tūkst. išmaniųjų apskaitos prietaisų, o investicijos siekė 32 mln. eurų arba 22 proc. iš visų projektui numatytų 147 mln. eurų.

Kadangi bendrovei duomenys apie klientų suvartojimą perduodami automatiškai, gerokai sumažėjo ESO atliekamų skaitiklių nuskaitymo (sutaupyta 4,7 mln. eurų) sąnaudos. Taip pat ESO darbuotojams nebereikia vykti į vietą apžiūrėti skaitiklių, nes šiuos darbus galima atlikti per atstumą (sutaupyta 4 mln. eurų), kaip ir sumažėjo senojo tipo skaitiklių metrologinių patikrų (sutaupyta 7,9 mln. eurų).

Pradėjus diegti išmaniuosius elektros energijos skaitiklius sumažėjo ir vagysčių bei elektros energijos skaitiklių gedimų, o tai lėmė mažesnius elektros energijos nuostolius (mažėjo 1,3 mln. eurų).

Įrengiant išmaniąją apskaitą 2022 m. pasiekta viena pagrindinių socialinių-ekonominių naudų - dėl galimybės vartotojams savitarnoje stebėti savo elektros energijos suvartojimą ir pagal tai identifikuoti daugiausiai elektros energijos sunaudojančius prietaisus, juos keisti į energetiškai aukštesnės klasės įrangą arba keisti savo vartojimo įpročius, mažėjo elektros energijos vartojimo sąnaudos (0,5 mln. eurų).

Jau dabar kasdien apdorojama 700 GB duomenų, kurie padeda priimti klientams taupyti padedančius sprendimus ir tai sąlygoja didesnes duomenų perdavimo sąnaudas. Taip pat išmanieji skaitikliai savo veikimui naudoja daugiau elektros energijos nei įprasti skaitikliai, tačiau jų didėjimas prognozuojamas vėlesniais projekto metais, įdiegus didžiąją dalį išmaniųjų skaitiklių.

Iš viso minėti pokyčiai lėmė daugiau nei 10 mln. eurų vertinamą projekto naudą ir neturėjo reikšmingos įtakos elektros energijos skirstymo paslaugos didėjimui.

„Įrengus išmaniąją apskaitą itin dideli sutaupymai galimi ir pasirenkant automatiškai krauti elektromobilį ar naudoti daug elektros energijos reikalaujančius įrenginius tuomet, kai elektros energijos kaina yra mažiausia. Taip pat išmanieji elektros energijos skaitikliai naudingi gaminantiems vartotojams, nes jie gali gauti išsamius duomenis apie suvartotos ir į tinklą atiduotos energijos kiekius. Tuo metu išmanioji apskaita ESO padeda efektyviau valdyti tinklą ir šalinti jo gedimus, o verslui suteikia postūmį kurti skaitmeninių technologijų ir programinę įrangą bei diegti naujas paslaugas“, – papildomas naudas akcentuoja Aurelija Židickytė-Orvydė, ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento vadovė.

ESO primena, kad išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimo metu gautos naudos ir patiriamos žalos analizuojamos kasmet. Galutiniai projekto rezultatai bus vertinami praėjus 18 metų, juos skaičiuojant nuo projekto pradžios.

Šiuo metu jau įdiegta daugiau nei 800 tūkst. iš I diegimo etape, kai išmanioji apskaita įrengiama daugiau nei 1000 kWh elektros energijos per metus suvartojantiems klientams, numatomų įdiegti daugiau nei 1,1 mln. išmaniųjų elektros energijos skaitiklių.