Naršyklės privatumo nustatymai: pasakė, ką verta pakeisti, kad būtumėte saugesni internete

Paskelbė
4 min. skaitymo
Pagrindinė iliustracija

Dauguma populiarių naršyklių šiandien turi dešimtis privatumo ir sekimo nustatymų, tačiau nemažai žmonių jų beveik neliečia. Tai suprantama: meniu punktai neretai suformuluoti techniškai, o poveikis kasdieniam naršymui ne visada aiškus.

Vis dėlto, keli sąmoningi pakeitimai gali ženkliai sumažinti nereikalingą sekimą, reklaminį profiliavimą ir net sumažinti tikimybę paspausti ant apgaulingų iššokančių langų. Svarbiausia suprasti, kurie nustatymai iš tiesų turi praktinę reikšmę.

Slapukai: kuo skiriasi būtini ir reklaminiai

Slapukai yra maži duomenų failai, kuriuos svetainė išsaugo naršyklėje, kad atsimintų jūsų pasirinkimus ar prisijungimo būseną. Be jų dauguma prisijungimų, pirkinių krepšelių ar kalbos nustatymų tiesiog neveiktų taip, kaip tikimasi.

Problema prasideda tuomet, kai prie turinio prisideda trečiųjų šalių slapukai: reklamos tinklai, analizės ir sekimo priemonės. Jie renka informaciją apie naršymą skirtingose svetainėse, kad būtų galima kurti išsamius profilius ir rodyti tikslines reklamas.

Kaip protingai tvarkyti slapukų nustatymus

Naršyklėse paprastai galima pasirinkti, ar leisti trečiųjų šalių slapukus, ir kiek laiko laikyti senus duomenis. Konservatyvesnis pasirinkimas yra visiškai uždrausti trečiųjų šalių slapukus ir reguliariai išvalyti senus, o būtinus palikti tik pačioms svetainėms.

Kasdieniam naudojimui patogu pasirinkti, kad slapukai būtų valomi automatiškai uždarant naršyklę. Tokiu atveju kiekvieną kartą teks iš naujo prisijungti prie kai kurių paskyrų, tačiau sumažės ilgalaikis sekimas ir nebebus metų metais išliekančių reklamos profilių.

Sekimo apsauga ir apsaugos nuo piktavališko turinio nustatymai

Teminė iliustracija
Teminė iliustracija. Nuotrauka: Team Nocoloco / Unsplash.

Šiuolaikinėse naršyklėse atsirado papildomos sekimo apsaugos priemonės: jos blokuoja ne tik slapukus, bet ir vadinamuosius sekimo scenarijus ar pirštų atspaudų rinkimo metodus. Dažnai siūlomi keli režimai nuo „standartinio“ iki „griežto“.

Standartinis režimas dažniausiai suderina saugumą ir suderinamumą su svetainėmis, todėl tinka daugumai naudotojų. Griežtesnis nustatymas blokuoja daugiau elementų, bet gali sukelti nesklandumų kai kuriose svetainėse, pavyzdžiui, nepasikraus komentarų ar žemėlapių moduliai.

Lokacijos, mikrofono ir kameros leidimai

Kiekviena naršyklė leidžia valdyti, kurios svetainės turi teisę matyti jūsų buvimo vietą, naudoti mikrofoną ar kamerą. Jei šių nustatymų nepaisote, laikui bėgant sąraše gali atsirasti dešimtys nereikalingų leidimų, suteiktų skubant ar neatkreipus dėmesio.

Protinga praktika yra leisti prieigą tik tada, kai to realiai reikia, ir rinktis nustatymą „tik šį kartą“, jei naršyklė tokį siūlo. Kartą per kelis mėnesius verta peržvelgti leidimų sąrašą ir panaikinti tuos, kurių nebeatmenate arba kurie akivaizdžiai pertekliniai.

Privatus naršymas: ko jis iš tiesų neapsaugo

Teminė iliustracija
Teminė iliustracija. Nuotrauka: Firmbee.com / Pexels.

Privataus arba inkognito režimo langai dažnai suvokiami kaip visiškas anonimiškumas, nors realybė kitokia. Jie tiesiog neįrašo naršymo istorijos, laikinojų failų ir slapukų tame pačiame įrenginyje, tačiau nenaikina pėdsakų jūsų darbovietės tinkle ar pas interneto paslaugų teikėją.

Privačią sesiją verta naudoti jungiantis prie svetainių iš bendrų įrenginių, atliekant paieškas, kurių nenorite matyti savo ateities rekomendacijose, arba testuojant, kaip puslapis atrodo neprisijungusiam naudotojui. Tačiau tai nėra priemonė visiškai pasislėpti internete.

Automatiniai slaptažodžių saugyklų pasiūlymai

Dauguma naršyklių siūlo įrašyti ir automatiškai užpildyti slaptažodžius. Tai patogu, tačiau svarbu įsitikinti, kad slaptažodžių saugykla apsaugota pagrindiniu prisijungimu, o pats įrenginys turi patikimą ekrano užraktą. Priešingu atveju bet kas, nusėdęs prie jūsų kompiuterio, gali prisijungti prie paskyrų.

Naudinga įjungti perspėjimus apie galimai nutekėjusius slaptažodžius, jei naršyklė tokias funkcijas siūlo. Tuomet gavę pranešimą apie pažeidimą, galite laiku pasikeisti slaptažodžius svarbiausioms paskyroms, nelaukdami, kol kas nors tuo pasinaudos.

Norint būti mažiau sekamam internete nebūtina kasdien gilintis į visus techninius nustatymus. Užtenka kelių įpročių: riboti trečiųjų šalių slapukus, periodiškai valyti naršymo duomenis, atsargiai suteikti leidimus kamerai ir lokacijai, o privatu naršymą naudoti sąmoningai.

Skirdami keliolika minučių pradiniam naršyklės sukonfigūravimui ir kartą per kelis mėnesius atlikdami paprastą peržiūrą, sumažinsite nereikalingo sekimo mastą ir apsisaugosite nuo dalies socialinės inžinerijos atakų bei nepageidaujamo turinio.

Dalintis šiuo straipsniu
Rašau apie internetą, išmaniuosius namus ir skaitmeninius sprendimus, kurie padeda gyventi patogiau bei saugiau. Man svarbu technologijas paaiškinti paprastai – be sudėtingų terminų, bet su aiškia nauda skaitytojui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *