Žemi, klasikinės išvaizdos motociklai, vadinami kruizeriais, ilgus metus buvo kelių senų gamintojų teritorija, o jų technika kito vangiai. Pastaruoju metu ši rami klasė suaktyvėjo: į ją ateina naujokai, atsinešantys technologijų, kokių pradedantiesiems skirti motociklai iki šiol neturėjo, ir verčiantys senbuvius pasitempti.
Kruizeris – iš JAV kilusi motociklų klasė, kurios esmė – ne greitis, o rami kelionė. Nuo sportinių motociklų jį lengva atskirti iš pirmo žvilgsnio: sėdynė žema, vairas aukščiau, vairuotojas sėdi atsitiesęs, o ne gulėdamas ant bako. Variklis derinamas ne maksimaliems sūkiams, o tolygiai traukai esant žemiems ir vidutiniems sūkiams – motociklas noriai įsibėgėja iš lėtos eigos, ir to visiškai užtenka miestui bei užmiesčio keliams.
Dėl šių savybių kruizeris daugeliui tampa pirmuoju rimtu motociklu. Žema sėdynė leidžia tvirtai remtis abiem kojomis į žemę, žemas svorio centras padeda išlaikyti stabilumą važiuojant nedideliu greičiu – ten, kur pradedantieji klysta dažniausiai, – o nuolaidus variklio charakteris atleidžia klaidas.
Savo vaidmenį atlieka ir vairuotojo pažymėjimas. A2 kategorija, kurią Lietuvoje galima įgyti nuo 18 metų, leidžia vairuoti motociklus iki 35 kW (apie 47,6 AG) galios, kai galios ir svorio santykis neviršija 0,2 kW/kg. Į šiuos rėmus telpa 400–500 kub. cm klasės kruizeriai, o įgijus dvejų metų stažą, atsiveria kelias ir į neribotą A kategoriją – tad šios klasės motociklas dažnam tampa tarpine stotele.
Ramybė, ilgainiui virtusi sąstingiu
Dešimtmečius šis segmentas buvo bene ramiausias motociklų rinkos kampelis. Konkurencija vyko tarp kelių įsitvirtinusių prekės ženklų, o kai rimtų alternatyvų nėra, nėra ir paskatų atsinaujinti: kam keisti receptą, jei pirkėjas vis tiek ateis?
Kol klasėje nepasirodė naujokai, tokie kaip „CFMOTO“, tiek „Honda Rebel 500“, tiek „Kawasaki Eliminator“ galėjo ramiai remtis praėjusių dešimtmečių sprendimais – standartine teleskopine priekine šake, grandinine galinio rato pavara ir kukliu skystųjų kristalų ekranu.
Žinoma, senbuviai turi kuo atsikirsti – patikimumo reputacija, kurios nenuginčysi. Tačiau serviso tinklo argumentas Lietuvoje veikia jau nebe jų naudai: „CFMOTO“ įgaliotųjų atstovų ir servisų tinklas apima didžiuosius šalies miestus ir yra vienas plačiausių tarp šio segmento gamintojų.
Net galios persvara popieriuje apgaulinga: 400 kub. cm „Eliminator“ versija pasiekia 47 AG tik pasiekus 10 000 sūkių per minutę – tokia charakteristika artimesnė sportiniam motocikliui nei kruizeriui, kurio stichija yra žemi sūkiai.
Naujoko argumentai – technologijos
„CFMOTO“ kruizeris 450CL-C – pirmasis šio gamintojo motociklas šioje klasėje – konkuruoja ne istorija, o įranga. Jo 449 kub. cm dviejų cilindrų variklis su 270 laipsnių alkūniniu velenu skleidžia tikram „V-Twin“ būdingą garsą bei pulsaciją, o balansavimo velenai užtikrina itin tolygų jo darbą.
40,2 AG galia ir 42 Nm sukimo momentas pasiekiami optimaliame sūkių diapazone, todėl mieste motociklas manevringas. Būtent šis charakteris suteikia tą jausmą, dėl kurio mažas kruizeris ir perkamas, – važiavimą lyg „Harley-Davidson“, kuriuo panašaus dydžio konkurentai, panašu, pasigirti negali.
Skiriasi ir važiuoklė. Užuot naudojus įprastą teleskopinę šakę, čia montuojama apversto tipo (angl. upside-down) priekinė šakė. Ji mažiau linksta, todėl motociklas stabilesnis posūkiuose, vairo reakcijos tikslesnės, o kelio nelygumai sugeriami geriau. Kol Japonijos gamintojai biudžetinėje A2 klasėje taupo montuodami klasikines šakes, „CFMOTO“ 450CL-C siūlo modernų, sportišką valdymą, kartu išlaikydamas retro išvaizdą.
Priekinis stabdžių diskas taip pat yra didesnis už abiejų Japonijos gamintojų konkurentų. Vaizdą užbaigia žema, 690 mm aukščio sėdynė ir agresyvesnė britiškojo „bobber“ stiliaus išvaizda – minimalistinė estetika su masyviomis padangomis ir apvaliu žibintu.
Bene labiausiai kasdienybę keičia diržinė galinio rato pavara. Skirtingai nei grandinė, diržas nereikalauja dažno tepimo ir reguliavimo, veikia tyliau ir netaško purvo ant vairuotojo aprangos. Elektronikos sąraše – spalvotas TFT ekranas su „Bluetooth“ ryšiu ir navigacijos nuorodomis tiesiai prietaisų skydelyje, traukos kontrolė ir standartinė dviejų kanalų ABS, kuri klasikiniuose konkurentuose neretai siūloma tik už priemoką arba visai nesiūloma.
Testuose – daugiau pagyrų nei priekaištų
Užsienio apžvalgininkai, spėję motociklą išbandyti, naujoko ambicijas iš esmės patvirtina. JAV leidinio „Rider Magazine“ teste, atliktame Šiaurės Karolinos keliuose, pagirtas variklio charakteris – sodrus garsas ir žvali, bet nuspėjama trauka. Taip pat pabrėžta, kad motociklas lengvai valdomas, taupus ir be vargo išlaiko greitkelio tempą. Apžvalgininkų teigimu, kietoka pakaba kelio nelygumus perduoda kūnui, tad tai miesto ir vingiuotų užmiesčio kelių, o ne tolimų kelionių motociklas.
Kanados leidinio „4Riders Magazine“ verdiktas dar tiesesnis: testuotojų vertinimu, 450CL-C yra „tikra alternatyva įsitvirtinusiems Japonijos gamintojų modeliams“, neprarandanti savo charakterio. Apžvalgininkai išskyrė kokybišką apdailą ir gerai suderintą variklį.
Konkurencija, kurioje laimi pirkėjas
Renkantis tarp klasikos ir naujosios bangos verta įvertinti kelis praktinius dalykus: ar modelis atitinka A2 kategorijos galios reikalavimus, kokiu atstumu yra artimiausias įgaliotasis servisas, kiek kainuos periodinė priežiūra – čia diržinė pavara ilgainiui atsiperka – ir kaip jausitės atsisėdę ant motociklo. Šioje klasėje sėdynės aukščio ar svorio skirtumai jaučiami stipriau nei bet kur kitur, tad prieš perkant verta išbandyti kelis variantus.
Pirkėjui tokia konkurencija naudinga bet kuriuo atveju. Technologijos, dar neseniai buvusios tik brangių motociklų privilegija – apverstos šakės, diržinės pavaros, TFT ekranai su navigacija, – tampa mažųjų kruizerių klasės standartu, o įsitvirtinę gamintojai priversti atnaujinti dešimtmečius mažai kitusius modelius. A2 kategorijos vairuotojui tai reiškia, kad pirmasis rimtas motociklas šiandien gali būti ir saugesnis, ir geriau aprūpintas, nei prieš kelerius metus kas nors būtų drįsęs žadėti.
