Lietuvoje 2022 metais vos 6,7 proc. visų degalų buvo „žalieji“ – tik 0,2 proc. punkto daugiau nei metais anksčiau, paskelbė statistikos agentūra „Eurostat“, įvertinusi oficialius Europos Sąjungos (ES) šalių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) sunaudojimo rodiklius transporto sektoriuje.
„Poco F6 Pro“ išmanusis dabar kainuoja tik 412,02 eurus su nuolaidos kodu DHJULYPROMOTIO55. Spauskite čia, kad įsigyti.
Iškastinis kuras Lietuvoje sudarė 93,3 proc. visos transporte sunaudojamos energijos.
„Lietuva pagal atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje toliau rikiuojasi ES šalių sąrašo pabaigoje. Deja, tai yra tas sektorius, kuriame nepaisant deklaruojamų skambių tikslų, neišlipame iš duobės. Telieka tik pasidžiaugti, kad esame bent jau ne paskutiniai, kaip tai nutiko 2020 metais – tuomet žiemos metu dar buvo leidžiama nemaišyti degalų iš atsinaujinančių išteklių į benziną ir dyzeliną“, – rezultatus įvertino Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius.
Latvija (3,3 proc. visų degalų buvo „žalieji“) sąraše užėmė priešpaskutinę poziciją, Estija buvo sąrašo viduryje (8,5 proc.). Vienintelė Švedija jau buvo pasiekusi ES 2030 m. deklaruojamą tikslą suvartoti 29 proc. „žaliųjų“ degalų – šioje šalyje vidurkis siekė 29,2 proc., o visos ES vidurkis fiksuotas ties 9,6 procento.
Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje (RED II) nustatytas tikslas – 2020 metais pasiekti 10 proc. AEI lygį, 2030 metais RED III tikslas – jau 29 procentus. M. Nagevičius teigimu, „Eurostat“ paskelbti duomenys nestebina, nes jau ne pirmus metus Lietuvos veiksmai skatinant žaliąją energiją transporto sektoriuje yra „kuklūs“.
„Tenka konstatuoti – visuomenei aktyviai diskutuojant tvarumo ir klimato kaitos klausimais, transporto sektoriuje, viename didžiausių teršėjų, „tebevaldo“ nafta. Panašu, kad greitu metu proveržio mažinant priklausomybę nuo naftos tikėtis neverta, valdžiai nesiimant realų poveikį turinčių veiksmų. Dėl to verslą ir visuomenę skatiname jungtis prie pilietinės iniciatyvos „41 proc. mažiau naftos“, kuria siekiama įstatymu apriboti naftos produktų naudojimą susisiekimo sektoriuje“, – sakė M. Nagevičius.
Anot jo, kelerius metus iš eilės Lietuvai pavyko keliais procentiniais punktais padidinti atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje – didinant atsinaujinančių degalų dalį benzine ir dyzeline. Tačiau M. Nagevičiaus pastebėjo, kad degalai iš atsinaujinančių išteklių – tik viena iš dedamųjų skatinti žaliąją energiją transporto sektoriuje.
„Elektra atsinaujinančių išteklių portfelyje siekia vos 0,08 proc. visos energijos, sunaudotos sektoriuje (taikant daugiklius – 0,2 proc.), biometano dalis Lietuvoje – 0 proc. Norint lygiuotis į Švediją ir kitas pirmaujančias šalis, reikia realių pokyčių ir siekti radikaliai mažinti priklausomybę nuo naftos, skatinant visų AEI rūšių panaudojimą – atsinaujinančių degalų, elektros, o ateityje – ir minėto biometano. Tad Lietuva niekaip nepakils bent iki ES vidurkio, jei šalyje nesiimsime kompleksinių priemonių, pavyzdžiui, nepaspartinsime transporto elektrifikavimo, jau nekalbant apie tikslą 2030 metams pasiekti 29 proc. AEI lygį – šiandien tai labai tolima, šalies transporte dominuojant naftai“, – įvertino M. Nagevičius.