Po automobilio remonto susidariusios atliekos yra itin kenksmingos aplinkai, gali užteršti gamtą, kauptis organizmuose, sukelti ligas ir nulemti lėtinius susirgimus, todėl jas būtina tinkamai surinkti ir sutvarkyti. Tokios atliekos – tai panaudota alyva, alyvos talpos, alyvos ir kuro filtrai, panaudotos šluostės, amortizatoriai, akumuliatoriai, stabdžių kaladėlės, stiklai, guma, metalai.
Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ plėtros direktorius Paulius Repšys akcentuoja, kad automobilinės atliekos yra itin taršios ir pavojingos dėl jose esančių žmogaus sveikatai ir aplinkai pavojingų cheminių medžiagų.
Kaip teigia P. Repšys, pavojingųjų atliekų tvarkymui keliami itin aukšti reikalavimai, apimantys aiškiai reglamentuotas taisykles - nuo jų surinkimo, laikymo, transportavimo iki apdorojimo ir perdirbimo, o tokių atliekų netvarkymas arba netinkamas jų tvarkymas gali turėti rimtų ekologinių pasekmių, sąlygoti oro, dirvožemio, paviršinių ar gruntinių vandenų taršą.
Griežti reikalavimai autoservisams ir jų vykdymas
Autoservisai privalo užtikrinti kliento automobilinių atliekų, kurios susidarė automobilio remonto metu, priėmimą ir sutvarkymą. Visos po automobilio remonto susidariusios atliekos privalo būti tinkamai surenkamos ir perduodamos tvarkyti bei perdirbti atliekų tvarkymo bendrovėms.
„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai klientas nori pasilikti kai kurias po remonto likusias detales, tačiau remiantis įstatymais, po remonto likusias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, klientui atiduoti draudžiama“, - pasakoja „Melga“ autoservisų tinklo padalinio vadovas Ovidijus Golcas.
„Atliekų rinkimas turi aukštus teisės aktais apibrėžtus reikalavimus – skirtingos atliekos turi būti renkamos atskirai tam skirtose talpose, alyva negali būti maišoma su kitomis atliekomis, talpos turi būti žymimos tam tikrais galiojančiais žymėjimais, turi būti vykdoma atliekų apskaita GPAIS (Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema) sistemoje, teikiamos atliekų apskaitos ataskaitos Aplinkos apsaugos agentūrai ir, žinoma, susikaupusias atliekas būtina perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui“, - apie atliekų tvarkymo reikalavimus pasakoja „Melga“ autoserviso vadovas O. Golcas.
Pasak bendrovės „Žalvaris“ atstovo P. Repšio, automobilių servisų savininkų sąmoningumas pastebimai didėja, tačiau vis dar yra ir tokių, kurie atliekų išvis netvarko arba „tvarko“ piktybiškai netinkamai. Legaliai veikiančios automobilių remonto įmonės beveik visais atvejais užtikrina sklandžią veiklą, kuri apima ir sutartis su atliekų tvarkytojais. Todėl tokių įmonių apskaitoje nei viena automobilio remonto metu likusi detalė nepalieka įmonės teritorijos kitokiu būdu nei atliekų tvarkytojo transporte. Tačiau šešėline automobilių remonto veikla užsiimantys asmenys oficialiai atliekų niekur priduoti negali, todėl jomis atsikrato, kur patogu – meta atliekas į buitinių atliekų konteinerius, veža į miškus, išmeta pakelėse ir kitose atokesnėse vietose, alyvą naudoja kaip kurą autoserviso šildymui.
Kiekvienas autoservisas privalo savo veiklą deklaruoti aplinkosaugai, registruotis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Tokie autoservisai turi galimybę oficialiai priduoti jų veikloje susidariusias atliekas.
Anot P. Repšio, dažniausia priežastis, dėl kurios automobilių servisas vengia registruotis GPAIS, yra ta, jog nenori savęs identifikuoti kaip subjekto, kurio veikla generuoja atliekas. Užsiregistravęs GPAIS, autoservisas yra įpareigotas visas susidarančias atliekas tvarkyti pagal taisykles, jas rūšiuoti, ženklinti, vesti atliekų tvarkymo apskaitą, turėti sutartį su leidimą konkrečias atliekas tvarkyti turinčiu atliekų tvarkytoju. Kita galima priežastis – atliekų tvarkymas, kaip ir visos kitos paslaugos, kainuoja. Atliekų tvarkymo kaina paprastai priklauso nuo atliekos kategorijos bei jos apdorojimo, perdirbimo ir galutinio sutvarkymo galimybių. Vengimą registruotis GPAIS kartais lemia ir žinių stoka bei su tuo susijusios baimės dėl gebėjimo naudotis šia sistema.
Vairuotojų atsakomybė renkantis, kur remontuoti automobilį
Kaip automobilių remonto veikla užsiimantys asmenys laikosi reikalavimų kontroliuoja atsakingos aplinkos apsaugos institucijos, tačiau ir patys vairuotojai turėtų būti dėmesingesni ir reiklesni jų automobilius tvarkantiems servisams.
„Iš tiesų, galime fiksuoti tik pavienius atvejus, kai klientai paklausia, kaip bus tvarkomos po jų automobilio remonto susidariusios atliekos“, - pastebi ir „Melga“ autoserviso vadovas O. Golcas.
Pasak bendrovės „Žalvaris“ plėtros direktoriaus P. Repšio, nors tam tikrų kategorijų atliekų surinkimas Lietuvoje didėja, vis dar yra automobilių remonto įmonių, kuriose automobilinės atliekos tvarkomos netinkamai. Todėl vairuotojai prieš palikdami automobilį remonto darbams turėtų patys nepamiršti patikrinti jo patikimumo.
Pirmiausia, ar veikla vykdoma legaliai parodo serviso aplinka. Vairuotojas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kur yra laikomos atliekomis tapusios autodetalės – ar jos sudėtos į atskiras suženklintas talpas (įprastai jos yra gan didelės ir pastebimos), ar visos laikomos vienoje vietoje nerūšiuotos, sumestos į netvarkingą krūvą.
Kitas veiksmingas būdas – tiesiog paklausti serviso atstovo, kur ir kam jie priduoda automobilines atliekas, ar pildo informaciją GPAIS sistemoje ir pan.
Naujas reikalavimas pildantiems automobilių kondicionierius – apsauga aplinkai ir kliento piniginei
Atėjus šiltajam sezonui ir pajutus, kad kondicionierius šaldo ne taip efektyviai, kaip turėtų, daugelis vairuotojų skuba pasirūpinti kondicionieriaus pildymu.
Nuo gegužės 1 d. įsigaliojo naujas įstatymas ir griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų pildymui fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (F-dujomis).
Įstatyme numatyta, kad prieš pildant transporto priemonės oro kondicionavimo sistemą, privaloma atlikti jos įrangos slėgio matavimus ir įsitikinti, kad nėra F-dujų nuotėkio ir įranga yra techniškai tvarkinga. Pastebėjus slėgio sumažėjimą ar kitus įrangos pažeidimus, susijusius su F-dujų nuotėkiu, draudžiama transporto priemonės oro kondicionavimo sistemą pildyti F-dujomis neatlikus įrangos pažeidimų remonto.
Įstatymu siekiama mažinti neigiamą šios veiklos poveikį aplinkai, užkirsti kelią nelegaliems ir nekokybiškiems šių paslaugų teikimo atvejams.
„Melga“ autoserviso vadovas O. Golcas paantrina, kad prieš papildant kondicionierių patikrinus kondicionavimo sistemos sandarumą apsaugoma ne tik aplinka, bet ir kliento piniginė. „Prieš pildant kondicionierių svarbu patikrinti, ar sistema yra sandari bei, prireikus, suremontuoti, nes esant nesandariai sistemai, atsiranda freono nuotėkis ir kondicionierius greitai vėl nebešaldo. Taip klientui susimokėjus už sistemos pildymą greitu metu vėl tenka kreiptis į servisą dėl sistemos remonto ir pakartotinio papildymo“.
„Kondicionierius nebešaldo nebūtinai dėl freono trūkumo. Priežastys gali būti ir kitos: freono perteklius, kuris sukelia sistemos gedimus, korozija, nuo nešvarumų užsikimšusios sistemos dalys, užterštas garintuvas, sistemos vamzdeliai, įsiurbimo žarnelių, el. sistemos gedimai“, – todėl „Melga“ autoserviso vadovas pataria neskubėti pildyti kondicionierių, o atlikti sistemos patikrą ir nustatyti tikrąją priežastį, kodėl kondicionavimo sistema veikia netinkamai.