Prisijunkite
Grynųjų pinigų nenori net ir Europos Sąjunga: netrukus įsigalios svarbūs pakeitimai, kurie pasiųs grynuosius pinigus į užmarštį
Lukas Snarskis , 2025-03-15, 10:54 2
Prisijunkite
Lukas Snarskis , 2025-03-15, 10:54 2
Pastaruoju metu itin sparčiai vykstanti technologijų revoliucija lėmė tai, jog šiandien bene visur galima atsiskaityti bankine kortele ar kitais elektroniniais mokėjimo būdais: išmaniaisiais telefonais, laikrodžiais ar bekontakčiais žiedais.
Pastebima, jog tokią galimybę, stengdamiesi atliepti besikeičiančius vartotojų poreikius, vis dažniau siūlo ir smulkiojo verslo atstovai – grožio salonai, autoservisai, turgaviečių prekybininkai. Apriboti grynųjų pinigų naudojimą dabar ketina ir Europos Sąjunga.
Europoje siekiama kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir jau nuo 2027 metų turėtų įsigalioti svarbūs pakeitimai. Pranešama, jog jau už dviejų metų bus draudžiama atlikti didesnes nei 10 tūkst. eurų operacijas grynaisiais pinigais, o atliekant mokėjimus, kurie didesni nei 3 tūkst. – bus privaloma patikrinti asmens tapatybę.
Europos Sąjunga nori sugriežtinti grynųjų pinigų operacijų reglamentavimą, nustatydama 10 tūkst. eurų mokėjimų limitą ir prievolę nustatyti klientų, mokančių daugiau nei 3 tūkst. eurų, tapatybę. Pranešama, jog toks draudimas bus taikomas visoje ES.
Tokie pakeitimai galios atsiskaitymams įvairiomis valiutomis, o kai kurios atskiros šalys galės nustatyti ir mažesnes ribas. Praktikoje tai reiškia, kad daugeliu atvejų bus neįmanoma nusipirkti, pavyzdžiui, naujo automobilio už grynuosius pinigus.
Naujosios taisyklės taip pat apims konkrečių subjektų, pavyzdžiui, bankų, finansų įstaigų, nekilnojamojo turto agentūrų, kazino ir prabangos prekių pardavėjų, vykdomus sandorius. Apribojimai taip pat taikomi kriptovaliutoms - biržos ir piniginių operatoriai privalės tikrinti klientus, kai bus atliekami 1 tūkst. eurų ar didesni sandoriai.
Tiesa, Lietuvoje panašus reguliavimas taikomas dar nuo 2022 metų. Tų metų lapkričio 1 dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos, pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius gali atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos.
Pažymėtina, jog šiuo atveju yra vertinama ne vienos įmokos/dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų.
Jei tarpusavio atsiskaitymai ar mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą galima atlikti grynaisiais pinigais.
Tokiu atveju atsiskaitymus ar mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo privalo apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis. Pranešti apie sandorio grynaisiais pinigais faktą asmuo turi per 10 dienų.
Nors didžioji dauguma Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, atsiskaitydami už kasdienes paslaugas, renkasi skaitmeninius produktus, „Citadele“ banko iniciatyva atliktas bendrovės „Norstat“ Baltijos šalių gyventojų tyrimas rodo, jog grynuosius pinigus kasdienėms išlaidoms padengti vis dar naudoja 31 proc. lietuvių, 32 proc. latvių ir 18 proc. estų.
Anot „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, tai, kad žmonės vis dažniau renkasi atsiskaityti elektroniniais mokėjimo būdais, lemia keletas priežasčių.
„Per pastaruosius keletą metų gyventojų atsiskaitymo įpročiai kito – šiandien jie už prekes ar paslaugas nori atsiskaityti greitai, saugiai ir patogiai, todėl vis dažniau renkasi elektroninius mokėjimo būdus.
Tačiau tokius rezultatus lemia ir kitas veiksnys – Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse daugėja atvejų, kai gyventojai skatinami kuo mažiau naudotis grynaisiais pinigais, pavyzdžiui, yra kavinių, kurios priima atsiskaitymus tik kortele, įvairūs verslai ieško būdų, kaip padaryti, kad vartotojai už prekes galėtų atsiskaityti mobiliosiomis programėlėmis. Taip siekiama efektyviai valdyti žmonių srautus, išvengti eilių, pagreitinti apsipirkimo ar paslaugos gavimo procesą ir mažinti apsiskaičiavimo riziką.
Tos pačios turgavietės, kuriose gyventojai dažniausiai atsiskaito grynaisiais pinigais, neretai siūlo ir kitokių atsiskaitymo galimybių – pavyzdžiui, kai kurie smulkieji prekybininkai jau turi įsidiegę programėlę, kuri leidžia mobilųjį telefoną be papildomos įrangos naudoti kaip el. kortelių skaitytuvą ir taip stengiasi atliepti klientų lūkesčius.
Taip pat nemažėja kitos apsipirkimo formos – pirkimo internetu – populiarumas. Tai rodo mūsų siūlomo elektroninių atsiskaitymų sprendimo „Klix“ naudotojų skaičiaus augimas – per pastaruosius metus jų išaugo iki 200 tūkstančių “, – teigia specialistas.
Rekomenduojame perskaityti
2 komentarų
Galit but ramus bankomatai,gryni gyvavo ir gyvuos,o ant Europos sajungos reikalavimu,mums smardziai,nusisi.......k..t.europoj ir algos kitokios ko nerasot?!. A zurnaliugos?!.
O kaip algos yra susijusios su grynaisiais pinigais? Tekste gana aiškiai parašyta, kad šalys galės taikyti mažesnius limitus, kas Lietuvoje jau yra taikoma ir galioja nuo 2022 metų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti