Ne paslaptis, kad Kinija nebuvo labai patenkinta Europos Sąjungos tarifais, taikomais importuojamiems elektriniams automobiliams. Šių metų pradžioje ES valstybės narės balsavo už tai, kad būtų įvesti gana griežti pakopiniai tarifai, pagrįsti tyrimais, kuriuose teigiama, kad Kinija nesąžiningai subsidijuoja savo elektromobilių pramonę.
Gaukite net 100 eurų kuponų rinkinį ir pasinaudokite milžiniškomis „Temu“ nuolaidomis – spauskite čia dabar!
Importuojamiems kiniškiems elektriniams automobiliams nustatytas 35,3 proc. tarifas, neskaitant 10 proc. tarifo, kuriuo jau buvo apmokestintos importuojamos transporto priemonės. Mėnesius trukusios derybos šį skaičių sumažino tik varganomis 0,1 proc., tačiau Europos Sąjunga ir Kinija niekada nenutraukė derybų.
Dabar atrodo, kad gali būti svarstomas naujas sprendimas. Pranešimai rodo, kad netrukus gali būti pasiektas stulbinantis proveržis abiejų šalių derybose. Tikimasi, kad ES privers Kinijos įmones perduoti technologijas ir intelektinę nuosavybę Europos įmonėms mainais į galimybę gauti Europos subsidijas.
Kaip teigiama pranešime, tai turėtų būti pradėta daryti prieš naują ES dotacijų schemą, pagal kurią daugiau kaip 1 mlrd. eurų bus skirta įmonėms investuoti ir plėtoti Europos elektromobilių baterijų tiekimo grandinę. Jei Kinijos įmonės nori gauti dalį šių dotacijų, joms gali tekti perduoti intelektinę nuosavybę ir investuoti į Europos gamyklas.
To kol kas nepatvirtino nei ES, nei Kinija, tačiau ataskaitoje primygtinai teigiama, kad priklausomai nuo to, kaip sėkmingai bus įgyvendinta teorinė akumuliatorių gamybos programa, ES galėtų ją įgyvendinti ir kitose srityse, kuriose, jos nuomone, reikia sustiprinti savo pramonę prieš Kiniją.
Tam tikra prasme tai ironiška. Prieš daugelį metų Kinija priėmė bendrų įmonių programą, pagal kurią užsienio automobilių gamintojai, norėdami patekti į Kinijos rinką, turėjo užmegzti 50 – 50 santykius su vietine Kinijos įmone. Buvo planuojama, kad vietinės Kinijos bendrovės mokysis iš įsitvirtinusių bendrovių, nors kai kurie kritikai tvirtino, kad bendrų įmonių programa buvo tik būdas perkelti intelektinę nuosavybę iš Vakarų į Kiniją.
Kad ir kaip ten būtų, 2022 metais Kinija oficialiai nutraukė bendrų įmonių reikalavimo taikymą. Be to, „Tesla“ pagarsėjo tuo, kad į Kiniją atvyko ypatingomis aplinkybėmis, nekurdama bendros įmonės su jokia vietos Kinijos įmone.
Šis susitarimas yra daug sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Iš vienos pusės, tai pripažinimas, kad ES pripažįsta, jog smarkiai atsilieka ir be Kinijos pagalbos negali konkuruoti ar pasiekti savo klimato tikslų. Tačiau neaišku, ar tai sumažins įtampą tarp ES ir Kinijos.
Pekinas yra sakęs savo šalies prekės ženklams, kad jie turėtų atsargiau investuoti Europoje arba dalytis pažangiomis technologijomis. Jei tai bus įgyvendinta, ar Kinija su tuo sutiks? O jei taip, ar dėl to europiečiai gaus pigesnių elektromobilių?
Tereikia palaukti ir pamatyti. Būsimoji D. Trumpo administracija tvirtai pareiškė, kad nori būti dar griežtesnė Kinijai, tačiau iš tos pačios pusės, pats išrinktasis prezidentas, kad jis nėra prieš tai, kad Jungtinėse Valstijose būtų kuriamos kiniškos EV ar tiekimo grandinės gamybos įmonės. Galbūt panašus susitarimas laukia ir Jungtinių Valstijų.