Šią tendenciją lemia pernelyg didelis naftos vartojimas transporto sektoriuje. Akivaizdu, kad radikaliai mažinti naftos vartojimą galima ne vien skatinant elektromobilius, bet ir kitas žaliąsias alternatyvas – biodegalus, biometaną, o ateityje – ir žaliąjį vandenilį.
Nuo 2005 m. iki 2021 m. Lietuvoje anglies dvideginio išmetimai išaugo net 45 proc., o didžiąją dalį šio augimo lėmė prasta situacija transporto sektoriuje, kuris ypač priklausomas nuo iškastinio kuro.
„Eurostat“ 2021 m. duomenimis, daugiau nei 90 proc. degalų Lietuvoje sudarė naftos degalai, o alternatyviųjų degalų dalis auga itin lėtai. Pagal atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą, Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos (ES) autsaiderių, neįvykdžiusi Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje (RED II) nustatyto tikslo – 2020 m. pasiekti 10 proc. AEI lygį.
„Siekiant reikšmingai sumažinti naftos naudojimą transporto sektoriuje, neišmintinga susitelkti į vieną technologiją, pavyzdžiui, elektra varomą transportą. Reikalingas kompleksinis požiūris – skatinti visus žaliuosiuos degalus, kurie mažina teršalų emisijas ir gali pakeisti naftos degalus“, – teigė biodegalų gamybos bendrovės „Kurana“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas.
Pasak eksperto, pastaruoju metu daug kalbama apie transporto elektrifikaciją, tačiau tai ilgalaikis procesas. Siekiama, kad 2030 metų Lietuvoje naudojamų elektra varomų lengvųjų automobilių skaičius išaugtų nuo 9,2 tūkst. iki 230 tūkstančių. Tačiau net ir pasiekus šį tikslą, elektromobiliai sudarytų mažąją dalį visų lengvųjų automobilių, kurių šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota virš 1,6 milijono. Negana to, dar sudėtingesnė situacija yra sunkiojo transporto ir žemės ūkio sektoriuose, kuriuose elektrifikuoti transportą yra neįmanoma.
Pavyzdžiui, naudojant daugiau biodegalų galima efektyviau sumažinti emisijas. ES gaminamas etanolis išskiria 78,4 proc. mažiau išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei iš naftos pagaminti degalai.
ES auditoriai įžvelgia rizikas
Europos audito rūmai savo naujausioje ataskaitoje taip pat pabrėžė riziką, kad siekiant dekarbonizuoti ES transporto sektorių, visas dėmesys bus skiriamas tik elektra varomų transporto priemonių parkui.
Pasak auditorių, susitelkimas į vieną technologiją gali būti pavojingas, nes iš rinkos bus išstumiami kiti žalieji degalai, kurie taip pat efektyviai leidžia mažinti naftos vartojimą ir anglies dvideginio emisijas transporto sektoriuje.
Be to, auditorių ataskaitoje buvo atkreiptas dėmesys į geopolitinius faktorius: pernelyg susitelkus į elektromobilių sektoriaus plėtrą, ES gresia pavojus tapti priklausomai nuo Kinijos ir JAV – šalių, kurios dominuoja globalioje elektromobilių ir žaliavų jiems gaminti rinkose. Galiausiai, Europos audito rūmų ataskaitoje pabrėžiama, jog klaidinga manyti, kad elektromobiliai užtikrina „nulines emisijas“ – baterijų gamyba taip pat daro neigiamą įtaką aplinkai.
Ambicija – sumažinti naftos vartojimą 41 proc.
Pernelyg didelis naftos degalų vartojimas turi daug neigiamų pasekmių nei vien transporto sukeliama tarša – tai Lietuvos energetinė priklausomybė nuo iškastinio kuro importo, netiesiogiai remiamos naftą eksportuojančias valstybės ir režimai, kurie pajamas iš naftos pardavimo naudoja karams finansuoti.
Šias neigiamas priklausomybės nuo naftos pasekmes supranta vis daugiau Lietuvos įmonių ir organizacijų, kurios pradėjo iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ ir pasirašė bendrą manifestą, raginantį Seimą nustatyti konkretų naftos degalų vartojimo mažinimo tikslą: iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą Lietuvoje 41 proc., lyginant su 2021 metų lygiu.
Prie šios iniciatyvos jau prisijungė beveik 100 Lietuvos įmonių – tarp kurių ir žaliosios energijos gamintojai, transporto bei pramonės įmonės, įvairios verslą vienijančios asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos. Bendromis jėgomis siekiama politikos formuotojus įtikinti mažinti naftos vartojimą, skatinant alternatyvius degalus ir propaguojant mažiau taršias transporto rūšis, didinant transporto efektyvumą.
Pasak „41 proc. mažiau naftos“ iniciatyvos autoriaus, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, Lietuvos įstatymuose nėra konkretaus įpareigojimo mažinti naftos vartojimą. Todėl iniciatyvos partnerės pradėjusios informacinę kampaniją, kreipėsi į Seimo narius nustatyti šį tikslą.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo iniciatyva buvo užregistruotas Alternatyvių degalų įstatymo pakeitimo projektas su įsipareigojimu 41 proc. sumažinti naftos degalų vartojimą, kartu įpareigojant Vyriausybę parengti konkretų šio tikslo pasiekimo planą. Rudenį šis įstatymo projektas bus svarstomas Seime.