Mažesnis poveikis aplinkai ir konkurencingumas – tik dalis privalumų, kuriuos verslui suteikia energetinis efektyvumas. Išmaniai savo energijos ūkį valdanti VMG grupė yra įsidiegusi ne vieną tai patvirtinantį sprendimą. Grupės vyr. energetikas Andrius Smaguris dalijasi patarimais, leidžiančiais kompanijai užtikrinti taikomų priemonių naudą ir tęstinumą.
Sekite mus „Facebook“ platformoje ir laimėkite puikius prizus – spauskite čia, kad dalyvauti konkurse
Energetinis efektyvumas versle yra esminis veiksnys, didinantis verslo indėlį į klimato kaitos švelninimą ir gamybos kaštų optimizavimą.
„Visa rinka yra orientuota į produkto ar paslaugos kainą. Į tai, kad ji būtų konkurencinga. Norint užtikrinti tokią kainą, reikia priimti sprendimus dėl gamybos procesų automatizacijos, spartinimo, leidžiančius pasiekti mažesnę produkto savikainą neaukojant jo kokybės“, – sako VMG grupės vyr. energetikas A. Smaguris.
Pasak jo, didinti energetinį efektyvumą įmones skatina ir geopolitinė situacija, energijos kainų nestabilumas. Tam pasitarnauja ir tokios elementarios priemonės kaip apšvietimo išjungimas, čiaupo varvėjimo stabdymas, temperatūros palaikymas patalpose.
Tęstinumo svarba
Centralizuotą energijos valdymo sistemą VMG grupė įsidiegė dar 2016 m., o tai leido energijos ūkį pradėti valdyti duomenų pagrindu – pritaikyta speciali monitoringo sistema suteikė galimybę stebėti situaciją realiu laiku.
„Darbus pradėjome nuo inventorizacijos. Išskirstę įrenginius pagal jų paskirtį, įtaką gamybai, energijos vartojimą, skaidėme juos prioriteto tvarka ir patikrinome, ar jie yra apskaitomi. Vieninga apskaitos sistema mums leidžia reguliariai stebėti visą ūkį ir priimti teisingus sprendimus dėl kaštų taupymo. Dalyje įrenginių patobulinome automatiką, kad sumažintume žmogaus įtaką įrenginių veiklai, o sprendimų priėmimą patikėjome dirbtiniam intelektui“, – pasakoja A. Smaguris.
Kitas svarbus žingsnis, kurį išskiria VMG grupės vyr. energetikas – duomenų rinkimas, stebėjimas ir įmonių vadovų informavimas. Pasak jo, būtent duomenų įgalinimas leidžia džiaugtis gerais rezultatais ir užtikrinti energetinio efektyvumo tęstinumą.
„Nuolat vykdome duomenų kontrolę ir analitiką. Tai užkerta kelią blogiems sprendimams, kurie rezultatus paverstų trumpalaikiais laimėjimais. Kiekvieną rytą turime gamybinius pasitarimus, kurių metu analizuojama ne tik pagaminta produkcija, bet ir savikaina, už kurią ji pagaminta. Keliame klausimus, ar visi įrenginiai yra išnaudoti ir jų naudingumo koeficientas yra geriausias. Skatiname savo darbuotojus įsitraukti į energijos resursų nuostolių mažinimą, idėjų teikimą“, – kalba A. Smaguris.
Nebrangios priemonės – reikšmingas efektas
Efektyvaus energijos naudojimo keliu norinčioms žengti įmonėms, A. Smaguris rekomenduoja pradėti nuo inventorizacijos. Jis pastebi, kad ir nebrangios priemonės gali duoti didelį efektą.
„Visų pirma, svarbu žinoti, kokius įrenginius turite ir, kada šie įrenginiai išnaudojami pilna galia, o kada išjungiami. Tam, kad būtų galima atlikti tolimesnę analitiką, reikalinga apskaitos technologija. Pagal gautus duomenis jau galima priimti teisingus sprendimus, kurie leistų atpiginti produkto savikainą, didinti konkurencingumą“, – pasakoja A. Smaguris.
Jis dalijasi ir realiu pavyzdžiu, leidusiu sutaupyti reikšmingą elektros energijos kiekį.
„Mūsų baldų gamybos technologinėse linijose veikia dulkių ištraukimo sistema, kuri iki tol, kol neatlikome analitikos, nebūdavo išjungiama net pamainų keitimosi ar linijos remonto metu. Ši sistema per valandą vidutiniškai suvartodavo apie 100 kilovatvalandžių elektros energijos. Duomenų stebėjimas realiu laiku leido aptikti šį perteklinį veikimą“, – pasakoja VMG grupės vyr. energetikas.
Kitas pavyzdys, anot jo, gimė įmonėje atlikus suspausto oro vamzdyno pralaidumų auditą. Padidinus vamzdžių diametrą, taip pat buvo sutaupytas reikšmingas kiekis elektros energijos, nes sumažėjo oro pasipriešinimas ir slėgis kompresorinėje.
VMG grupė vienija 20 įmonių ir apie 3 tūkst. darbuotojų. Per 90 proc. kompanijos produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei 40 pasaulio šalių.
Kompanija veiklą vysto penkiomis strateginėmis kryptimis – medienos perdirbimo ir tvarių medienos gaminių gamybos, atsinaujinančios energetikos, pramonės inovacijų ir technologijų, inžinerinių medienos konstrukcijų gamybos bei infrastruktūros ir pramoninio nekilnojamojo turto valdymo.
Straipsnis parengtas bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iniciatyva. Ji 2020 m. gruodžio mėn. su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pasirašė Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą. Juo ESO įsipareigoja šviesti ir konsultuoti vartotojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais taip padedant vartotojams mažinti energijos vartojimo kaštus bei didinti energijos vartojimo efektyvumą.