Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ organizuotoje konferencijoje „Energy NEXT“ susirinkę transporto sektoriaus atstovai diskutavo, ar pavyks ES šalims pasiekti tikslą reikšmingai sumažinti CO2 emisijas transporto sektoriuje.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2023 m. pasauliniai elektromobilių pardavimai siekė beveik 14 mln., o tai yra 35 proc. daugiau nei 2022 m. Šis augimas reiškė, kad 2023 m. pasaulinis elektromobilių parkas išaugo iki 40 mln. vnt.
„Elektrum Lietuva“ verslo vystymo ir plėtros vadovas Julius Gendvilis sako, kad nors planuojamas ir tolesnis šių tvarių transporto priemonių rinkos augimas, Europoje elektromobilių gamintojams iššūkių netrūksta.
„Didieji žemyno automobilių gamintojai penkeriems metams nukelia savo įsipareigojimus gaminti tik elektromobilius, todėl galime stebėti ryškų elektromobilių paklausos sumažėjimą tarp Europos vairuotojų“, – sako J. Gendvilis.
Lengvųjų elektromobilių rinka – Kinijos įtaka mažės, atsiradus pigesnėms europietiškoms alternatyvoms
Automobilių prekybos įmonės „Autojuta“ generalinės direktorės Rasos Sinkevičienės teigimu, nors Lietuvoje elektromobilių dalis nuo visų šiemet parduotų naujų automobilių yra 1,5 proc. mažesnė nei pernai, tačiau ateityje, neabejotina, kad jų pardavimų apimtys vėl išaugs.
„Tenka pripažinti, kad didžiausi elektromobilių entuziastai šias transporto priemones jau įsigijo, todėl dabar matome pardavimų sulėtėjimą. Tačiau ateityje, gerėjant infrastuktūrai, vystantis technologijoms, turėtų išaugti nuvažiuojamas atstumas ir sumažėti elektromobilių kaina. Tikėtina, kad elektromobiliai bus patrauklesni didesniam vairuotojų ratui ir jų paklausa neabejotinai didės“, – sako bendrovės atstovė.
Pasak R. Sinkevičienės, elektromobilių rinka Europoje patiria beprecedentį spaudimą iš Kinijos. Visgi šiuo klausimu Lietuvos ir kitų Europos šalių patirtys kiek skiriasi.
„Norvegijos rinkoje – net 90 proc. naujų parduodamų automobilių sudaro elektromobiliai, o 10 proc. iš jų yra importuoti iš Kinijos. Lietuvoje elektromobiliai sudaro tik 6,1 proc. naujų parduodamų automobilių, o elektromobilių pardavimuose lyderiauja „Volkswagen“, tuo tarpu kiniški elektromobiliai sudaro tik 0,3 proc. nuo visų naujų automobilių pardavimų“, – skaičiuoja pašnekovė.
Tikėtina, kad Europoje Kinijos įtaka mažės, didiesiems gamintojams pasiūlius pigesnius elektromobilių modelius. Štai „Volkswagen“ koncernas planuoja jau netrukus pristatyti elektromobilį, kurio kaina nesieks nei 25 tūkst. eurų. O tai, pasak R. Sinkevičienės, gerokai sujauks Kinijos planus lyderiauti Europos elektromobilių rinkoje.
Didesnis dėmesys – elektriniams autobusams miestuose
Pasak Lino Skardžiuko, vieno didžiausių Lietuvos keleivių vežėjų „Kautra“ generalinio direktoriaus, nors elektra varomų autobusų parkų plėtrai kiek anksčiau buvo piešiama optimistiška ateitis, tačiau gamintojai vis nukelia efektyvių baterijų gamybos terminus.
Šiuo metu daugiausia dėmesio yra skiriama didesniam elektrinių autobusų skaičiui miestuose, o tarpmiestinio elektrinio transporto plėtra – kiek lėtesnė.
„Įmonėje buvome užsibrėžę tikslą per dvejus metus turėti 100 elektrinių autobusų – tai sudarytų 20 proc. viso mūsų operuojamo autoparko. Deja, šio tikslo nepasiekėme, bet planuojame tai įgyvendinti per trejus metus“, – sako įmonės „Kautra“ vadovas.
Pasak jo, remiantis ES reglamentais, nuo 2026 m. miesto transporto viešuosiuose pirkimuose galės dalyvauti tik tos įmonės, kurios autoparkuose turės alternatyviais degalais varomus autobusus. Nuo 2030 m., pagal dabar numatytą tvarką, miestuose galės riedėti tik ekologiškas viešasis transportas.
L. Skardžiukas tokį ES elektrifikacijos kelią vadina teisingu, tačiau abejoja, ar pavyks tikslus įgyvendinti laiku.
Elektriniam sunkiasvoriui transportui trūksta įkrovimo vietų
Elektra varomi krovininiai automobiliai, miškovežiai ar traktoriai jau nebėra ateities utopija. Vis daugiau transporto rinkos dalyvių sunkiasvorėse transporto priemonėse sėkmingai pritaiko elektra įkraunamas baterijas.
Pasak „Volvo Trucks Lietuva“ produkto ir transporto sprendimų vadovo Eivito Žario, elektrinio sunkiojo transporto pardavimai būtų daug aktyvesni, jei šalyje daugėtų įkrovimo vietų.
„Pirkėjai rodo didelį entuziazmą įsigyti elektra varomą sunkųjį transportą, tačiau pirkti neskuba, nes vis dar yra per menkai išvystytas šioms transporto priemonėms reikalingas įkrovimo vietų tinklas. Investicijos daugiausiai yra skiriamos tik lengvųjų elektromobilių įkrovimui“, – sako E. Žarys.
ES duomenimis, maždaug 45 proc. krovinių gabenama mažesniu nei 300 km atstumu. Pasak bendrovės atstovo, šiuo metu gaminamas ir jau eksploatuojamas elektrinis sunkiasvoris transportas jau turi galimybę padengti visą šį logistinį poreikį.