Pagal šiuos pakeitimus bus aiškiau ir griežčiau reglamentuojamas paspirtukų bei kitų mikrojudumo priemonių dalyvavimas eisme, dalį jų reikės drausti civilinės atsakomybės draudimu. Ekspertai pažymi – nors paspirtukininkų domėjimasis nauja prievole išaugo, tačiau tam tikrų iššūkių išvengti nepavyks.
„Laikas parodys, koks yra tikrasis šių pakeitimų rezultatas. Bet kokiu atveju, sveikintina, kad ši transporto sritis yra pradedama reguliuoti, ko iki šiol nebuvo. Šie pakeitimai galimai užtikrins ir didesnį eismo drausmingumą, ir tai, kad nukentėjusiam bus atlyginta naująjį apibrėžimą atitinkančios mikrojudumo priemonės valdytojo padaryta žala“, – Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Paspirtukų pardavėjai kelia klausimus
Taip pat metų pabaigoje Seimo patvirtintoje Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijoje išplėstas draustinų transporto priemonių apibrėžimas. Pagal naująjį apibrėžimą, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu reikia drausti visas motorizuotas transporto priemones, kurios gali išvystyti 25 km/h ir didesnį greitį arba, jei jos sveria daugiau nei 25 kg – 14 km/h ir didesnį greitį.
„Naujas apibrėžimas aprėpia elektrinius paspirtukus, elektrinius dviračius, elektrinius vienaračius, triračius skuterius ar kitas panašias neregistruojamas transporto priemones“, – išaiškina Lukas Kondratas, mikrodujumo priemonių prekybos platformos „Riedis.lt“ vadovas.
Jis džiaugiasi, kad atsiranda aiškesnės taisyklės ir atsakomybės už žalą mikrojudumo priemonių naudotojams. Tačiau įžvelgia ir problemą, kad nuo pakeitimų priėmimo Seime iki jų įsigaliojimo praėjo vos apie dvi savaites. Taip pat vadovas įžvelgia trūkumą, kad įstatymų leidėjai ignoravo kitas mikrojudumo priemonių keliamų rizikų suvaldymo priemones.
„Suprantame, kad reikalavimas apdrausti šias transporto priemones yra labiau privalumas, nei trūkumas. Tačiau taip pat manome, kad įstatymų leidėjai praleido progą konsultuotis su verslininkais ir sukurti aiškesnius įstatymus, kuriuose būtų išvengta blaškymosi tarp skirtingų sąvokų“, – Seimo pastangas įvertino verslininkas.
Jo teigimu, būtų logiška pirmiau pagalvoti apie paspirtukų registravimą, jų valstybinius numerius, nes rėmo numerius turi ne visos tokios transporto priemonės.
Anot jo, kelių eismo taisyklės reikalauja registruoti transporto priemones, kurių maksimalus greitis viršija 25 km/h, nors elektriniai paspirtukai bei dviračiai neturi registravimui ES teritorijoje tinkamų sertifikatų ir „Regitra“ negali jų registruoti. Atnaujintas draudimo įstatymas reikalauja šias transporto priemones apdrausti.
„Dėl to kyla klausimų. Jei anksčiau su tokiu transportu buvo galima važinėtis tik privačioje teritorijoje, tai dabar, apdraudus privalomuoju draudimu, bus galima dalyvauti ir viešajame eisme? Ką tikrins pareigūnai? Kaip traktuos? Kaip transporto priemones identifikuos draudikai? Kokius dokumentus reikės vežiotis su savimi? Šiuos atsakymus tikimės turėti iki sezono pradžios“, – sako L. Kondratas.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad pačių populiariausių – lengvesnių ir lėtesnių – paspirtukų naudotojams šie reikalavimai negalios. Tačiau kartu verslininkas nurodo, jog praėjusiais metais vyko aktyvi prekyba ne tik lengvais, mažo galingumo paspirtukais, bet ir sunkesniais nei 25 kg ar greitesniais nei 25 km/h. „Dažniausiai tokie elektriniai paspirtukai ar kitos mikromobilumo transporto priemonės yra saugesnės, komfortiškesnės, turi didesnius ratus, amortizaciją, kitus privalumus“, – argumentuoja verslininkas.
Mato naudą visuomenei
Įstatymo įsigaliojimo skubumas privertė skubių veiksmų imtis ir draudimo bendroves. „Nors laiko įstatymų pakeitimuose numatytiems reikalavimams įgyvendinti turėjome labai ribotai – tik dvi savaites – jiems buvo pasiruošta laiku. Paspirtukų naudotojai draudimu domėtis pradėjo nuo pat metų pradžios. Sezonui dar neprasidėjus jau sudarėme kelias dešimtis mikrojudumo priemonių draudimo sutarčių“, – sako A. Žiukelis.
Jo teigimu, nors privalomojo civilinės atsakomybės įstatymo pakeitimai gali paskatinti pirkėjus rinktis lengvesnes, mažesnio maksimalaus greičio mikrojudumo priemones, visuomenei taip gali būti net naudingiau.
„Mažesnis greitis, mažesnis paspirtuko svoris eismo įvykio metu atitinkamai sukeltų ir mažesnę žalą arba turėtų mažesnę tikimybę ją sukelti. Ateityje dalis paspirtukų naudotojų turės civilinės atsakomybės draudimą, kita dalis važinės lengvesniais paspirtukais, todėl pavojingų situacijų bus mažiau. Kita vertus, kilus situacijai, į kurią pateko apdraustas paspirtukas, bus daugiau užtikrintumo, kad žala nukentėjusiems bus atlyginta“, –draudimo įstatymo pokyčius komentuoja BTA atstovas.
Eismo taisyklių pakeitimai
Susisiekimo ministerija yra parengusi naujų reikalavimų paspirtukų eismui atmintinę. Taisyklės reglamentuoja naudotojų amžių, važiavimo greitį, techninius reikalavimus paspirtukams ir vairuotojų apsaugos priemonėms.
Daugeliu atvejų paspirtukininkams bus taikomos panašios judėjimo taisyklės, kaip ir dviratininkams. Sumažintos galimybės elektriniais paspirtukais važiuoti „bet kur“: nuo šiol jie privalės važiuoti tik dviračių takais ar specialiai pažymėtomis juostomis ir tik jei jų nėra – šaligatviu arba kelio važiuojamosios dalies pakraščiu.
Taisyklėse reglamentuotas draudimas vienu paspirtuku važiuoti daugiau nei vienam asmeniui, vežti krovinius, kurie trukdo vairuoti, važiuoti įsikabinus į kitas transporto priemones.