Lietuvos biokuro rinka skaičiais: didžiąją dalį sudarė liekanos, vyravo vietinė žaliava

Pranešimas spaudai

2024-05-16, 12:59

0 komentarų

Praėjusių metų gegužę startavusia nacionaline biokuro tvarumo schema „RED BP“ pasiekta pagrindinių tikslų: rinkos dalyviams jau detaliai pateikiama biokuro kilmės, rūšies, paskirties, naudotų medžiagų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) statistika.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Lietuvos biokuro rinka skaičiais: didžiąją dalį sudarė liekanos, vyravo vietinė žaliava

„Vienas pagrindinių „RED BP“ tikslų buvo surinkti visą informaciją apie rinkos dydį, naudojamas žaliavas, jų kilmę, užtikrinti atsekamumą, įvertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Iki šiol buvo nemažai diskutuojama, ar ES skatindama biokuro naudojimą neprisideda prie miškų kirtimo ir pan. Praėjus metams po to, kai startavo ši sėkminga schema, galima matyti pagrindines tendencijas ir paneigti visus iki šiol sklandžiusius mitus bei baimes“, – Vaidotas Jonutis, „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas.

Lietuvoje su „RED BP“ žyma įvykdytų sandorių dalis sudarė 85 proc., pagal šiuos sandorius biokurą įsigijo 48 pirkėjai, o jiems biokurą tiekė 92 tiekėjai.

Tuo tarpu Latvijoje su biokuro tvarumą įrodančia žyma „RED BP“ įvykdytų sandorių dalis sudarė 70 proc., pagal šiuos sandorius biokurą įsigijo 9 pirkėjai, o jiems žaliavą tiekė 16 tiekėjų.

Biokuro pagrindą sudarė liekanos

„Baltpool“ surinkta statistika rodo, kad praėjusiais metais 82 proc. Lietuvoje sudeginto biokuro buvo pagaminta iš įvairių liekanų. Didžiąją dalį šių liekanų (42 proc.) sudarė kirtimo liekanos, taip pat buvo naudojamos laukų valymo, medienos pramonės liekanos.

Tuo tarpu malkinė mediena sudarė iki 16 proc. viso sunaudoto biokuro, o biokurui auginami greitos rotacijos želdiniai – vos 2 proc.

Labai panaši statistika fiksuota ir Latvijoje, kur didžiąją dalį sudeginto biokuro sudarė įvairios liekanos (88 proc.), tik 10 proc. – malkinė mediena ir apie 2 proc. – greitos rotacijos želdiniai.

Surinkta statistika leido paskaičiuoti, kad vidutinė Lietuvos įmonių, dalyvaujančių „RED BP“ schemoje gauto biokuro iki deginimo ŠESD emisija sudarė 5,36 g CO2ekv/MJ, tuo tarpu vidutinė Latvijos įmonių, dalyvaujančių „RED BP“ schemoje, gauto biokuro iki deginimo ŠESD emisija siekė 4,84 g CO2ekv/MJ.

Tai reiškia, kad jei įmonės iš biokuro gamina tik šilumą ir jų biokuro katilo efektyvumas yra lygus 90 proc., jų ŠESD emisijų sutaupymas naudojant biokurą yra lygus 92,6 proc. Jei naudojant biokurą gaminama tik elektra, sutaupymas siekia 94,1 proc.

Vyravo vietinė žaliava

„Iš rinkos dalyvių vis dar pasigirsta svarstymų, kad Latvijos tiekėjams aktyviai pradėjus dalyvauti „Baltpool“ biržoje, smarkiai padidės šalių konkurencija dėl sudaromų biokuro pirkimo-pardavimo kontraktų. Iš turimos „RED BP“ statistikos aiškiai matome, kad šios baimės nėra pagrįstos, į Lietuvą iš Latvijos atkeliavo tik labai nežymi (2 proc.) viso pristatyto biokuro dalis“, – pastebi V. Jonutis.

Net 98 proc. Lietuvoje patiekto biokuro buvo vietinės kilmės ir tik 2 proc. atkeliavo iš Latvijos. Analogiška situacija fiksuota ir kaimyninėje šalyje: 95 proc. Latvijoje pristatyto biokuro buvo latviškos kilmės, 5 proc. – lietuviškos kilmės.

Rinkos duomenis renkanti „Baltpool“ viliasi, kad statistikos turėjimas ir viešinimas prisidės prie visuomenės bei kitų interesų turėtojų pasitikėjimo didėjimo visu bioenergetikos sektoriumi, kadangi bus skaidriai prieinama detali informacija, iš ko yra gaminamas biokuras.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Populiarios naujienos

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas