Šiuo metu yra paskelbti du kvietimai, aktualūs daugiabučių gyventojams, kurie nori mažiau mokėti už šildymą. Finansine parama gali pasinaudoti ir individualių namų savininkai, norintys juos atnaujinti taikant energetinio efektyvumo didinimo priemones.
Šilumos tiekimo įmonių duomenimis, senų, prastos būklės daugiabučių gyventojų sąskaitos už šilumą maždaug 2 kartus didesnės nei renovuotuose. Tyrimai rodo, kad nerenovuoti daugiabučiai šalčiausiais mėnesiais suvartoja dvigubai ir daugiau šilumos nei atnaujinti.
„Pagal gerąsias praktikas modernizuotų daugiabučių gyventojų išlaidos šildymui iki 50-60 proc. mažesnės nei analogiškų nerenovuotų. Daugelis Lietuvos daugiabučių senesni nei 1993 m., jų inžinerinės sistemos susidėvėjusios, langai, durys, sienos nesandarūs, todėl šiluminės energijos pralaidumas iš vidaus į išorę yra didelis. Apšiltinus pastatus, pakeitus langus, įstiklinus balkonus, jis žymiai sumažėja. Efektyviau patalpos šildomos ir rekonstravus šilumos punktą, pakeitus šildymo sistemos vamzdyną, radiatorius“, - sako APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Pasak G. Burbienės, šalyje yra daugiau nei 300 tūkst. seniau statytų individualių gyvenamųjų namų, kurių šildymui sunaudojama daug energijos ir juose gyvenantiems žmonėms už šilumą tenka mokėti dideles sumas. Dažniausiai tai lemia neapšiltintas stogas, perdangos, grindys, nesandarios durys, langai, atgyvenusios šildymo sistemos, neefektyvūs šildymo katilai.
Nustatyta, kad pastato sienų apšiltinimas padeda sutaupyti apie 38 proc. šiluminės energijos, stogo – 11 proc., daugiabučio langų pakeitimas ir balkonų įstiklinimas – 30 proc. Nuo to tiesiogiai priklauso išlaidos pastato energijos reikmėms.
Efektyviai veikiantis ir modernizuotas šilumos punktas gyventojams gali sutaupyti bent 15 proc. šilumos energijos, kadangi atsiranda galimybė nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis, savaitgaliais ar kitus individualius parametrus, taip pat patalpos neperšildomos pereinamuoju metu – šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje.
Primename, kad kvietimui Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas (mažoji renovacija) skirta 20 mln. eurų, paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d.
„Mažąja renovacija“ vadinamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas ir subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Jos metu seni šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais, įrengiant automatinius balansinius ventilius suderinamos ir optimizuojamos šildymo sistemos. Valstybės parama taip pat skiriama radiatorių, vamzdynų keitimui, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemai, išmaniosioms apskaitoms. Finansuojamos ir karšto vandens sistemų pertvarkymo, rankšluosčių džiovintuvų, vamzdynų keitimo išlaidos.
Iki spalio 30 d. dar galima teikti paraiškas gauti valstybės paramai daugiabučių atnaujinimui naudojant skydus. Pastatų atnaujinimas skydais ne tik padidina jų energinį efektyvumą, sumažina šildymo išlaidas, bet ir žymiai pagreitina renovacijos procesą, nes sumažėja darbų apimtis, naudojant skydus, renovacija gali vykti bet kuriuo metų laiku. Renovuojant skydais sienų šiltinimo darbų trukmė sutrumpėja net iki 2 – 3 kartų, o tai stipriai įtakoja bendrą projekto įgyvendinimo terminą.
Visą spalio mėnesį dėl kompensacinių išmokų kviečiami kreiptis gyventojai, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą. Antrą kartą šiais metais paskelbtam kvietimui iš Klimato kaitos programos skirta 10 mln. eurų. Didžiausia galima kompensacinė išmoka vienam namo atnaujinimo projektui siekia 14,5 tūkst. eurų.
Parama bus išmokama, kai atnaujinus gyvenamąjį namą bus pasiekta ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 proc. lyginant su buvusiomis iki atnaujinimo.
Lapkričio mėn. APVA planuoja skelbti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) pagal naują valstybės paramos teikimo tvarką nustatant fiksuotus įkainius kvietimą.
Su šiuo kvietimu pristatoma naujovė – fiksuota paramos suma už 1 kv. m. Tai sudarys galimybes gyventojams palyginti rinkos pasiūlymus ir pasirinkti kokybiškiausią, lūkesčius labiausiai atitinkantį variantą. Be to, bus užtikrinamas lankstesnis ir spartesnis namo renovacijos procesas, atsisakoma dalies dabar taikomų procesinių reikalavimų.