2024-ieji metai nebuvo pirmieji, kuomet dezinformacijos grėsmė visuomenei yra tapusi vienu pagrindinių valstybės saugumo diskurso akcentų. Visgi, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje jie išsiskyrė priešiškų valstybių skleidžiamos dezinformacijos kiekiu ir jos naratyvų agresyvumu.
Neįtikėtini faktai apie aviaciją, kurių dar tikrai nežinojote – spauskite čia ir sužinokite neįtikėtinus dalykus
Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) 2024-uosius paskelbė „superrinkimų“ metais – pernai visame pasaulyje buvo numatyti mažiausiai 83 rinkimai, suponavę pasaulinį galios pasikeitimą. Šis scenarijus pavertė internetinę erdvę pagrindiniu minkštosios galios kovos lauku, išryškinusiu būtinybę išlikti itin budriems dėl priešiškų valstybių veiksmų informacinėje erdvėje.
Lietuvoje ši pasaulinė tendencija buvo ypač ryški – 2024 metais šalyje vyko net treji rinkimai: Prezidento, Europos Parlamento bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, paskatinę priešiškų valstybių inicijuotas dezinformacijos kampanijas, nukreiptas prieš Lietuvos politinį ir socialinį stabilumą. Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo 2024 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pabrėžė nuolatinį Rusijos dezinformacijos keliamą iššūkį.
Šiais metais Rusijos skleidžiamoje dezinformacijoje dominavo propagandiniai naratyvai, susiję su karu Ukrainoje. Nepaisant plačios Lietuvos visuomenės paramos šiai šaliai, tokie naratyvai sulaukė didelio atgarsio tarp nemažos dalies Lietuvos gyventojų. Šią tendenciją patvirtino Kremliaus remiamų kanalų skleidžiamų naratyvų populiarumas specifinėse gyventojų grupėse, ypač tarp pasyvių rinkėjų.
Todėl praėjusiais metais Lietuvoje vykusių rinkimų kontekste prorusiški veikėjai pradėjo tikslingas viešųjų ryšių kampanijas, skirtas stiprinti savo rėmėjų bazę ir mobilizuoti juos dalyvauti rinkimų procese. Šių pastangų tikslas buvo padidinti prorusiškų simpatijų turinčių rinkėjų aktyvumą ir užtikrinti balsus kandidatams, kuriems nesvetima Kremliaus vykdoma politika.
Populiariausi dezinformacijos naratyvai
2024 metų gegužę Lietuvoje vykusių Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų metu išryškėjo keletas naratyvų, pasikartojusių vykstant tiek pirmajam, tiek antrajam rinkimų turams. Vienas jų – įtarimai dėl sukčiavimo skaičiuojant rinkėjų balsus. Pavyzdžiui, kai kurie šaltiniai teigė, kad „net 800 000 balsavimo biuletenių buvo suklastoti“, o rinkimai buvo laikomi nupirktais, keldami abejonių dėl demokratiškai valdomos šalies pagrindų. Šios pastangos siekė pakirsti pasitikėjimą rinkimų procesu ir buvo sustiprintos Kremliui palankių žiniasklaidos priemonių, kurios rinkimus apibūdino kaip iš esmės ydingus. Bendrai, antivyriausybinė retorika šiuo rinkimų laikotarpiu buvo naudojama dažnai – pavyzdžiui, abu antrojo rinkimų turo kandidatai buvo vadinami „blogiu“.
Dezinformacijos pastangos per birželio mėnesį vykusius Europos Parlamento rinkimus buvo nukreiptos į Lietuvos vaidmens Europos Sąjungoje (ES) sumenkinimą. Pavyzdžiui, Kremliui palankioje žiniasklaidoje buvo teigiama, jog Lietuva įstojo į ES per neteisėtą referendumą. Kaip ir Prezidento rinkimų metu, kai kurios su Kremliumi susijusios žiniasklaidos priemonės skatino abejones dėl šių rinkimų rezultatų taip demonstruodamos įprastą Kremliui palankių veikėjų taktiką. Dezinformacijai skleisti šiuo klausimu buvo pasitelktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės teiginys apie „prastą rinkėjų aktyvumą“, kuris buvo aiškinamas rinkimų nuovargiu, sutrukdžiusiu didesniam rinkėjų įsitraukimui.
Spalio mėnesį vykę Seimo rinkimai tapo esminiu metų įvykiu Lietuvos vidaus politiniame kontekste ir dezinformacijos kampanijų epicentru, kai daugybė kenkėjiškų naratyvų buvo nukreipti tiek į patį rinkimų procesą, tiek į konkrečius politikus. Pavyzdžiui, juose 20 mandatų iškovojusi partija „Nemuno aušra“ sulaukė daugelio dezinformacinių naratyvų dėmesio. Kremliui palankūs naratyvai gynė Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą „Nemuno aušrą“, atremdami kaltinimus antisemitizmu, kuriuos išsakė ir buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kremliui palankūs kanalai ne tik menkino jos susirūpinimą, bet ir diskreditavo jos patikimumą, apkaltindami ją pačią bendradarbiavimu su Kremliumi.
Dezinformacijos kampanijose taip pat buvo pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo rinkimuose. Kremliui palankios žiniasklaidos priemonės stiprino naratyvus, teigiančius, kad per Seimo rinkimus įvyko „plačiai paplitusi falsifikacija“, o rezultatai buvo įvardijami kaip manipuliaciniai. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, dažnai cituojamas prorusiškoje ir Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje, kas kelia susirūpinimą dėl jo polinkio į antidemokratinius naratyvus, netgi surengė spaudos konferenciją, kurioje dalijosi informacija apie tariamai pradingusius biuletenius.
Ką bendro turėjo visi treji rinkimai?
Lyginamoji visų trijų rinkimų metu skleistų dezinformacijos naratyvų analizė parodė, jog jų metu buvo pasitelkti nuoseklūs melagienų modeliai. Ryškiai išsiskyrė naratyvai, kvestionuojantys rinkimų proceso vientisumą ir teisėtumą. Nors Prezidento rinkimų kampanijos metu buvo pasitelkiami ir personalizuoti išpuoliai, nukreipti į pavienius kandidatus, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose daugiau dėmesio buvo skirta institucinei ir sisteminei kritikai, skatinant antivalstybines nuotaikas. Taip pat skyrėsi ir skirtingo lygio melagienų skleidimui pasitelktos platformos: „Facebook“ tapo dominuojančia platforma greitai dezinformacijos sklaidai, „YouTube“ kanalas užtikrino detalesnę propagandą, o „Telegram“ atliko lemiamą vaidmenį stiprinant kraštutinius naratyvus ir sąmokslo teorijas.
2024 metais dezinformacija Lietuvoje išliko itin reikšmingu iššūkiu, ypač skirtingų rinkimų kontekste, kai kryptingos dezinformacinės kampanijos siekė pakirsti politinį šalies stabilumą ir visuomenės pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis. Pagrindiniai naratyvai kvestionavo rinkimų procesų teisėtumą, kurstė antivyriausybines nuotaikas ir aktyviai menkino paramą Ukrainai, skatindami visuomenės susiskaldymą bei mažindami solidarumą su tarptautiniais sąjungininkais. Šios informacinės atakos tik patvirtina nuolatinę grėsmę valstybės demokratiniams pagrindams, pabrėždamos būtinybę stiprinti visuomenės informacinį raštingumą, pasitikėjimą institucijomis ir atsparumą išorės manipuliacijoms.