Piktiems komentatoriams artinasi liūdnos dienos, sužinokite kas netrukus pasikeis

Piktiems komentatoriams artinasi liūdnos dienos, sužinokite kas netrukus pasikeis

2021 m. balandį lietuviškajame feisbuke pradėjo veikti virtualus patrulis – puiki ir neabejotinai reikalinga iniciatyva kontroliuoti čia vykdomus pažeidimus. Nuo patruliavimo pradžios iki lapkričio gauta per 2,7 tūkst. pranešimų apie neleistiną elgesį. Toks skaičius greičiausiai nenustebintų nė vieno, bent keletą valandų per dieną praleidžiančio „scrollinant“ veidaknygėje. Vieša paslaptis – nereikia vargti, kad bent vieną tokį pažeidėją pastebėtume ir patys. Kasdien vien šioje platformoje atsiranda įvairaus, neaiškaus turinio – nuo pyktį komentaruose liejančių tautiečių iki siūlomo greito internetinio uždarbio, kurį žmonės pamažu jau ima atpažinti kaip sukčiavimą.

Užfiksavus tokį atvejį, galima informuoti virtualų patrulį, o šis, savo ruožtu, pradės nuo įspėjimo, tačiau vėliau gali grėsti ir kitokie nemalonumai, pavyzdžiui, ikiteisminiai tyrimai. Per septynis feisbuko stebėjimo mėnesius net 77 atvejai buvo perduoti patikslinti aplinkybes. Pažeidimų TOP 3 atrodo taip: pirmoje vietoje įsitaisė 28 sukčiavimo atvejai, antroje – 18 „taškų“ surinkusi nelegali prekyba, o garbingą trečiąją vietą iškovojo neapykantos kurstymas, kurio pastebėta 15 atvejų. Daug, ar mažai? Kiek dar lieka neaptikta? Ką tai pasako apie mus (ar juos)?

Feisbuko komentarų funkcija egzistuoja nuo pat šios platformos įkūrimo pradžios ir nepanašu, kad būtų ruošiamasi ją panaikinti. Sakytume, gal ir gerai – žmonės turi galimybę nuoskaudas išlieti virtualioje aplinkoje, o ne kur kitur. Deja, tai nėra vieno socialinio tinklo yda – veikiau apskritai internetinės erdvės skaudulys: šiurkščios, nepaaiškinamai piktos, nepriimtinos kalbos galima rasti beveik kiekviename portale, ypač – naujienų portaluose. Taip, žodžio laisvė, – neįmanoma uždrausti rašyti komentarų, o dar nerealesnis scenarijus – laukti pokyčių tokiame milžiniškame, kone visą pasaulį jungiančiame tinkle, kaip feisbukas. Vis dėlto žodžio laisvė internete atvedė žmones prie pavojingos ribos, kur kasdien balansuojama tarp mielų jaustukų prie nuotraukų ir grasinimo susidoroti su „tuo gėjūkščiu“, „babajum“, linkėjimų mirti, grasinimų nudobti. Tokia „saviraiška“ yra didelė, ir kelių paspaudimų ekrane būdu apčiuopiama visuomenės problema. Tad, kaip ją spręsti?

Pradėti nuo „savęs“ – pavyzdžiui, mūsų lietuviškų naujienų portalų. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto tyrėjų komanda – prof. Tomas Krilavičius, dr. Danguolė Kalinauskaitė, dr. Justina Mandravickaitė, Eglė Kankevičiūtė ir Milita Songailaitė 2022 metais tuo klausimu turės ką pasiūlyti – projekte „Be Hate-Free“ yra kuriamas inovatyvus įrankis, padėsiantis sumažinti neapykantos kalbos apraiškas interneto platybėse. Šia iniciatyva kartu siekiama spręsti ir kitas susijusias problemas: plėsti žinias apie neapykantos kalbą, ugdyti visuomenės gebėjimus ją atpažinti ir įprotį apie tokius atvejus pranešti. Tam tikslui mokslininkų komanda ir dirbtinis intelektas (DI) suvienija jėgas – minėtas įrankis, paremtas būtent DI, padės atpažinti netinkamus, įžeidžiančius, neapykantą kurstančius komentatorių pasisakymus. Ši inovacija vystoma remiantis naujienų portalų anoniminių vartotojų paskelbtais komentarais, ir vien projekte mokslininkai tokių skaičiuoja bene 75 tūkst.

Dalį jų, žinoma, sudaro nekenkėjiškas turinys, pavyzdžiui, įvairios nuomonės, tačiau kitą dalį – sunkiai suvokiamos žmonių mintys, kartais priverčiančios ir suglumti, ir pasibaisėti. Visi tie komentarai yra kruopščiai atrenkami – anotuojami – rankiniu būdu. Paprastai kalbant, priskiriami kategorijoms pagal tai, ar juose randama neapykantos kalbos, ar ne. Iš šių pavyzdžių mokosi dirbtinis intelektas, kad vėliau, kai įrankis bus pabaigtas kurti, galėtų ir pats atlikti tokį visuomenei reikšmingą darbą. Vadinasi, piktiems komentatoriams ateina liūdnos dienos – turės pasukti galvą, kaip teks plūstis, kad komentarai apeitų dirbtinio intelekto užkardas.

„Be Hate-Free“ projekto VDU komandos gretose – ir studentai, mokslininkams ir ekspertams padedantys iniciatyvą paversti funkcionaliu įrankiu. Jaunieji tyrėjai čia turi galimybę turimas teorines žinias pritaikyti realioms praktinėms problemoms spręsti ir kartu prisidėti prie kilnios misijos – komentarų skiltis paversti taikesne ir švaresne vieta. „Prisijungiau prie „Be Hate-Free“ projekto ir kartu gavau galimybę parašyti magistro darbą tema „Neapykantos kalbos atpažinimas panaudojant dirbtinį intelektą“. Šiame projekte prisidedu prie tyrimų, skirtų išsiaiškinti geriausias neuroninių tinklų architektūras ir transformacinius modelius, tinkančius neapykantos kalbai lietuviškuose tekstuose atpažinti. Tolesnis mano tikslas – kartu su komanda sukurti neapykantos kalbai lietuviškuose tekstuose atpažinti skirto sprendimo prototipą, panaudojant mašininio mokymo metodus“, – teigė projekte dirbanti VDU Informatikos fakulteto studentė Eglė.

„Be Hate-Free“ projekte už modelių, skirtų neapykantos kalbai aptikti, kūrimą ir duomenų surinkimą bei paruošimą atsakinga VDU Informatikos fakulteto studentė Milita pasakojo, jog projekto pradžioje buvo išbandyti jau esami neapykantos kalbos aptikimo metodai, jų rezultatai buvo pristatyti Druskininkuose vykusioje konferencijoje „Data Analysis Methods for Software Systems“ (DAMSS). Šiuo metu projekte studentė dirba prie naujo dirbtinio intelekto modelio, skirto neapykantos kalbai aptikti būtent lietuviškuose tekstuose, kūrimo. Dirbtiniu intelektu paremtą įrankį pabaigti kurti ir jį pradėti naudoti tikimasi jau šiemet.

Tai yra pranešimas spaudai, o jo turinys nebūtinai atitinka redakcijos nuomonę, požiūrį ar įsitikinimus. Už pranešimo turinį neatsakome.

Rekomenduojame peržiūrėti

Komentarai 2

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas