2024 metų kovą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė savarankiškumo žaidimų technologijų srityje svarbą ir nurodė vyriausybei kurti vietines žaidimų konsoles, operacines sistemas ir debesijos žaidimų paslaugas.
Jeigu jūsų zodiako ženklas yra vienas iš šių – didelė tikimybė, kad tapsite milijardieriais, spauskite čia ir pasitikrinkite
Šis žingsnis buvo atsakas į tarptautines sankcijas, kuriuo buvo siekiama sumažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų ir paremti nepriklausomas inovacijas. Šiuo metu vykdomi du skirtingi projektai, vienas jų – stacionari konsolė su „Elbrus“ procesoriumi, o kitas – telekomunikacijų bendrovės MTS debesų kompiuterijos žaidimų platforma.
Viename iš projektų naudojamas „Elbrus“ lustas, kurį pagamino Maskvos SPARC technologijų centras. Ši mikroschema, sukurta naudojant labai ilgų instrukcijų žodžių konstrukciją, buvo skirta svarbiausioms reikmėms, pavyzdžiui, gynybai ir kitoms saugioms sritims.
Tačiau jo sparta ir galia neprilygsta šiuolaikiniams geriausių gamintojų, tokių kaip „Intel“, AMD ir ARM, lustams. Dėl to jis netinka konkuruoti su tokiomis žaidimų konsolėmis kaip „Sony PS5“ ar „Microsoft Xbox“.
Problemą apsunkina tai, kad konsolės operacinė sistema dar nebaigta kurti. Svarstoma galimybė naudoti „Aurora“ ir „Alt Linux“, tačiau kol kas nėra priimtas joks sprendimas.
Rusijos vyriausybė pripažįsta šiuos trūkumus ir sutinka, kad konsolė negali prilygti konkurentams. Valstybės Dūmos informacinės politikos komisijos vadovo pavaduotojas, sakė, kad norint, jog konsolė veiktų, reikės naujų idėjų.
Kol kas atrodo, kad ji geriausiai tinka seniems, paprastiems žaidimams ir Rusijoje pagamintiems žaidimams populiarinti. Kitas projektas, kuriam vadovauja MTS, yra pagrįstas „Fog Play“ debesų žaidimų sąranga. Jame geriausi žaidimai paleidžiami stipriuose duomenų centrų serveriuose, o vartotojai gali žaisti naudodami mažiau pažangią įrangą.
Nors debesų kompiuterijos žaidimai yra gera idėja, rusiška versija gerokai atsilieka nuo pasaulinių paslaugų. Abu projektai rodo, kaip sunku rusijai pasiekti technologinį savarankiškumą žaidimų pramonėje. Nepaisant vyriausybės ryžto, projektuose vis dar matyti didelių lustų ir programinės įrangos spragų.
Kol kas šios konsolės gali rasti nišinį panaudojimą, tačiau jos toli gražu nesudarys realios konkurencijos įsitvirtinusioms pasaulinėms milžinėms, tokioms kaip „Sony“ ir „Microsoft“.