Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, pateikiamas precedento neturintis žvilgsnis į paslaptingą plastiko taršos pasaulį.
Spauskite čia ir gaukite 100 eurų kuponų rinkinį ir pasinaudokite milžiniškomis TEMU nuolaidomis jau dabar
Kolumbijos universiteto tyrėjų komanda sukūrė naują optinio vaizdavimo technologiją, kurią panaudojo greitai nanoplastiko dalelių buteliuose esančiame vandenyje analizei atlikti.
Vaizdavimo sprendimas leido mokslininkams sudaryti atskirų nanoplastiko dalelių profilį. Nanoplastiko dalelių dydis yra mažesnis nei vienas mikrometras, t. y. mažiau nei viena septyniasdešimtoji žmogaus plauko pločio. Kolumbijos universiteto komanda nustatė, kad vidutiniame litre į butelius išpilstyto vandens yra stulbinantis plastiko kiekis – apie 240 000 submikroninių dalelių. Šis skaičius yra gerokai didesnis nei 2018 m. atlikto tyrimo, rodančio, kad vidutiniame butelyje yra 325 mikrodalelės.
„The Washington Post“ pažymi, kad pastarųjų kelerių metų plastiko taršos tyrimai rodo mikroplastiko požymius kiekviename planetos kampelyje. Mikroskopiniai plastiko gabalėliai buvo aptikti giliausiame Antarktidos jūros dugne, dirvožemio mėginiuose, laukinėje gamtoje ir net žmogaus placentoje.
Didžiausia plastiko medžiagų problema yra ta, kad jos nuolat išsiskiriamos. Kaip ir žmogaus oda, plastikiniai konteineriai nusitraukia nematomas daleles į maistą ir vandenį, kurį valgome ir geriame, o šie mikroplastiko gabaliukai iš esmės tampa ir žmogaus kūno, ir aplinkos dalimi.
Mikroplastiko keliamas pavojus žmonių sveikatai vis dar tiriamas. Pasak Wei Min, Kolumbijos universiteto chemijos profesoriaus ir vieno iš tyrimo autorių, nanoplastiko dalelės ilgainiui bus pavojingesnės už bet kokią žalą, kurią mikroplastikas daro dabar.
Anksčiau sukurti nanoplastiko identifikavimo metodai nebuvo pakankamai tikslūs, kad būtų galima nustatyti tikslų dalelių skaičių. Naujajame metode naudojami du lazeriai, nukreipti į mėginį, kad būtų galima stebėti ir registruoti skirtingų vandens molekulių rezonansą. Tyrėjai panaudojo mašininio mokymosi algoritmus, kad iš trijų rūšių į butelius išpilstyto vandens mėginio nustatytų septynių skirtingų tipų plastiko molekules.