2024 metais perėjimas prie žiemos laiko bus spalio 27 dieną, sekmadienį. Savo laikrodžius turėsime persukti 4 val. ryto, o sukimo procesas bus atliekamas viena valanda atgal, kas reiškia, kad daugelis mūsų galės mėgautis viena valanda ilgesniu miegu.
Žinoma, jeigu savo namuose ar biure turite tik išmaniuosius įrenginius, tokius kaip telefonai, išmanieji laikrodžiai, įvairiausi kompiuteriai – laikrodžio persukimas nebus didelė problema ir viskas įvyks automatiškai. Tačiau jeigu turite mechaninių įrenginių – teks pasirūpinti, kad jų laikas būtų pasuktas viena valanda atgal.
Daugelis ekspertų rekomenduoja, jog žmonės prieš persukant laikrodžius pabandytų prisitaikyti prie artėjančių pokyčių. Laiko pasikeitimas kai kuriems kelia nedidelių organizmo prisitaikymo iššūkių. Kai kurie yra įsitikinę, kad tai daro didesnės žalos nei mes galvojame.
„Jei galėtume pasirinkti, pasakyčiau, kad laiko tikrai reikėtų nesukti, tai yra ne tik mano nuomonė. Bendra medikų nuomonė, paremta moksliniais tyrimais ir klinikiniais duomenimis, yra tokia pati: laiko sukimas yra kenksmingas ir to reikia atsisakyti“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė.
Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą, bet ir avaringumą, kuris pirmąją savaitę po dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo išauga iki 8 proc. Vairuotojai būna labiau mieguisti, prasčiau miegoję. Tuo laiku padaugėja ir nelaimingų atsitikimų.
Kita svarbi sritis – pasiekimai, darbingumas. Įvedus vasaros laiką, suaugusių žmonių darbingumas būna ženkliai sumažėjęs. O vaikų, moksleivių pažangumas savaitę iki vasaros laiko įvedimo būna pastebimai geresnis, o įvedus – blogesnis.
Gydytoja R.Masaitienė pasakoja, kad Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kai vienose apygardose buvo įvestas vasaros laikas, kitose – ne. Tose apygardose, kuriose buvo įvestas vasaros laikas, egzaminų rezultatai buvo blogesni.
Kaip atsirado laikrodžio sukimas ir kodėl mes tai darome?
Laikrodžio sukimas pasaulyje egzistuoja jau daugelį metų. Pirmą sykį ši idėja nuskambėjo dar 1895 metais, kai pasukti laiką pasiūlė anglų kilmės entomologas George'as Vernonas Hudsonas. Daugeliui tikriausiai bus keista tai sužinoti, tačiau vasaros laikas buvo pasiūlytas būtent dėl jo hobio – vabzdžių rinkimo.
Jis troško, jog vasarą kuo ilgiau būtų šviesu, mat tokiu būdu galėtų ilgiau rinkti vabzdžius. Entomologas teigė, kad pavasarį persukus laiką viena valanda į priekį, diena pailgėtų ir iš to išloštų visi, kuriems aktuali dienos šviesa.
Žinoma, tai drauge reiškė, jog visi prarastų valandą šviesos ryto metu, nes saulė kiltų vėliau. Tačiau buvo aiškinama, jog daug svarbiau turėti ilgesnį šviesų vasaros vakarą, o ne rytą. Tuo tarpu žiemą laikas ir vėl turėtų būti atstatomas į prieš tai buvusį.
Kodėl? Nes esą žmonės ir taip mažiau laiko praleidžia lauke, tad papildoma valanda nebėra tokia aktuali. Be to, taip pasukus laikrodį, galima pamiegoti valanda ilgiau.