Šie pirkiniai ne tik palengvino gyvenimą, bet ir sumažino namų ūkio sąskaitas už elektrą – penkių asmenų šeima šiuo metu moka vos 100 eurų per mėnesį už karštą vandenį, šildymą ir elektros energiją.
„Pirmasis mūsų pirkinys buvo saulės elektrinė – norėjome pasinaudoti atsinaujinančių išteklių paramos programa. Matėme, kad tai mūsų namams būtų naudinga finansiškai, o tuo pačiu galėtumėme prisidėti prie gamtos tausojimo. Vėliau natūraliai kilo mintys apie kieto kuro katilo keitimą šilumos siurbliu oras-vanduo, galiausiai įsigijome ir elektromobilį“, – sako M. Sakalauskas.
Pagaminamos elektros pakanka
Šeima 9,1 kilovato (kW) galios saulės elektrinę eksploatuoja 3-ejus metus. Šiai dienai jau atsipirko apie 70-80 proc. į ją investuotų lėšų, o dar per 1-2 metus elektrinė turėtų atsipirkti visu 100 procentų.
„Žiemą elektros gamyba vyksta minimaliai, bet mes skaičiuojame bendrą metų pagaminimą – per metus 1 elektrinės kilovatas pagamina apie 1 tūkst. kilovatvalandžių elektros. Didžioji jos dalis yra pagaminama vasarą, kiek mažiau pavasario ir rudens mėnesiais, todėl pasaugojimui atiduodame maždaug apie 70 proc. elektros, o 30 proc. suvartojame iš karto“, – dalinasi pašnekovas.
Įsirengusi saulės elektrinę šeima nusprendė atsikratyti kietojo kuro katilo, kuriuo šildė savo namus. J. Sakalauskienė sako, kad katilą pakeitęs šilumos siurblys buvo jos svajonė, nes rūpinimasis katilu pareikalaudavo labai daug laiko.
„Kieto kuro katilas keldavo daug vargo: katilinėje būdavo labai daug dulkių, reikėdavo rūpintis malkomis, o šiluma pasiskirstydavo netolygiai. Svajojau turėti kitokį namų šildymo įrenginį, o kai atsirado galimybė pasinaudoti parama ir įsigyti šilumos siurblį, sprendimą tai padaryti priėmėme nedelsiant“, – tikina ji.
Šeima 9 kW galios šilumos siurblį turi jau antrus metus ir pastebi, kad jo pagaminamos šilumos pilnai pakanka jų poreikiams.
„Mūsų namo šildomas plotas siekia beveik 180 kv. metrų. Beje, dalinai šildome ir šalia namo esantį garažą, o visą šią šilumos energiją pagamina šilumos siurblys. Išlaidų šildymui atskirai neskaičiuojame, kadangi tai yra bendros elektros energijos sąnaudos - šiuo metu mokame iki 100 eurų per mėnesį. Noriu pabrėžti, kad tai nėra tik namo šildymas. Šią sumą sudaro ir bendras namo elektros poreikis, 5 asmenų šeimai paruošiamas karštas vanduo, elektromobilio įkrovimas, su juo kasdien važiuojant į darbą ir per mėnesį nuvažiuojant apie 1500 kilometrų“, – dalinasi M. Sakalauskas.
Jis priduria, kad įsigijus elektromobilį išaugo namų ūkio elektros sąnaudos, todėl saulės elektrinė pagamina apie 70 proc. reikalingos elektros energijos. Dėl šios priežasties šeima ateityje planuoja didinti saulės elektrinės galią, kad galėtų padengti visus elektros energijos poreikius.
Apsispręsti padėjo parama
M. Sakalauskas teigia, kad apsispręsti, ar verta įsigyti saulės elektrinę, šilumos siurblį ir elektromobilį, padėjo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) siūloma parama.
„Pasinaudojome skiriama parama individualių namų savininkams, kurie ketina įsirengti saulės elektrinę. Kita paramos priemonė buvo skiriama keičiantiems kietojo kuro katilus į atsinaujinančius energijos šaltinius, o elektromobilio įsigijimui taip pat pasinaudojome vienkartine parama“, – dalinasi jis.
Naujas kvietimas saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose numatomas 2024 metų pirmąjį ketvirtį. Paramą saulės elektrinei įsirengti galės gauti gyvenamosios paskirties namų, gyvenamosios paskirties butų dvibučiuose ir daugiabučiuose namuose, sodo namų savininkai.
Parama keičiant neefektyvių ir taršius katilus į šilumos siurblius gali pasinaudoti gyventojai, kuriems priklauso vieno buto pastatas, butas dvibučiame pastate arba sodo paskirties gyvenamoji vieta. Taip pat galima įsirengti elektromobilio įkrovimo stoteles bei pasinaudoti parama įsigyjant naudotus (iki 4 metų) arba naujus elektromobilius.
„Iš tiesų dėl paramos gavimo jokių problemų neturėjome, svarbiausia atidžiai ir taisyklingai užpildyti dokumentus. Svarstantiems, ar tai apsimoka, tikrai rekomenduoju nedelsti, nes šiai dienai neįžvelgiu nei vieno minuso, susijusio su saulės elektrine, šilumos siurbliu ar elektromobiliu, vien tik privalumus“, – džiaugiasi J. Sakalauskienė.
Kad gamtos išteklius tausojančios technologijos yra geresnis pasirinkimas, sutinka ir jos vyras Mindaugas. Jo manymu, tokie sprendimai turėtų būti pagrįsti skaičiavimais.
„Pavyzdžiui, galbūt tos lėšos, kurias žmonės per mėnesį išleidžia degalams, gali padengti dalį paskolos už elektromobilio įsigijimą – tokiu būdu ne tik judame „švariau“, bet ir sutaupome bei turime patogesnį, labiau miestui pritaikytą transportą“, – reziumuoja pašnekovas.