Seimas po svarstymo pritarė LR Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo projektui, kuriame numatyta iki 2030 m. naftos degalų suvartojimą kelių transporte sumažinti ne mažiau kaip 39 proc., palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 m. Projektui anksčiau pritarė Seimo Ekonomikos ir Aplinkos apsaugos komitetai.
Startuoja „Aliexpress“ išpardavimų maratonas – spauskite čia ir įsigykite populiariausias prekes už rekordiškai žemą kainą
„Seimo nariai palaikė šį itin svarbų Lietuvai įstatymo projektą, kuriuo pritariama idėjai įstatymo lygmenyje nustatyti konkretų naftos mažinimo tikslą. Reikia tikėtis, kad parlamentarai neuždels ir galutinio balsavimo ilgai nereiks laukti.
Atidėliojimas turi didelę kainą, nes kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų“, - teigė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas (LAIEK) Martynas Nagevičius.
Delsimo kaina – milijonas per dieną
LAIEK skaičiavimais, šalies valdžios delsimo mažinti naftos degalų vartojimą kaina jau pasiekė 565 mln. eurų ir toliau auga įspūdingu greičiu – vidutiniškai 8,4 euro per sekundę. Remiantis ES Prievolių pasidalinimo reglamentu, šimtamilijoninius nuostolius Lietuvos biudžetas patirs 2027 ir 2032 metais, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų dėl anglies dvideginio mažinimo.
Mažinti naftos vartojimą valdžią ragina į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ susibūrusios įmonės ir organizacijos. Prie iniciatyvos prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė jau apie 250 šalies bendrovių, verslo, visuomeninių ir mokslo organizacijų.
LAIEK siūlė įstatymais nustatyti 41 proc. naftos degalų suvartojimo tikslą, tačiau svarstymui užtrukus 2030 metais bus galima pasiekti kiek mažesnį – 39 proc. naftos degalų sumažinimo rodiklį.
Investuotojai laukia teigiamo signalo
Be to, šio įstatymo itin laukia Lietuvos verslas – pavyzdžiui, įmonės svarstančios investuoti į atsinaujinančios energetikos plėtrą, tačiau kol kas to nedarančios dėl valdžios neryžtingumo, mažinant naftos vartojimo lygį. Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų konkrečiam naftos mažinimo tikslo nustatymui įstatymų lygiu, tuomet verslui būtų pasiųstas teigiamas signalas – investuoti daugiau į žaliąją energetiką, energijos efektyvumo sprendimus.
Naftos degalai sudaro 95 proc. visos Lietuvos transporto sektoriuje sunaudojamos energijos, tad atsinaujinančių energijos išteklių dalis šalies transporte vis dar vos viršija 5 proc. Pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia tik kelias ES valstybes.
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (RED III) įpareigoja ES šalis pasiekti 29 proc. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos dalį transporte – žvelgiant į dabartinį progresą ir nesant konkretaus tikslo mažinti naftos degalų naudojimą, pasiekti direktyvos reikalavimus Lietuvai būtų ypač sunku.
Vis dėlto Seimui priėmus šiuo metu svarstomą įstatymą šiuos tikslus pasiekti yra realu – tam reikia iškastinį kurą transporte keisti atsinaujinančiais energijos ištekliais – biometanu, pažangiaisiais atsinaujinančiais degalais, elektra, o ateityje – sintetiniais degalais ar žaliuoju vandeniliu.