Tačiau kartais tai gali kelti tam tikrų iššūkių tarp šeimos verslą atstovaujančių skirtingų kartų, o vienas realiausių iššūkių – generatyvaus dirbtinio intelekto (DI) taikymas.
Sėkmingiausi pasaulio šeimos verslai skaičiuoja ne vieną dešimtmetį, o kai kurie, net ir šimtmetį. Pavyzdžiui, didžiausias pasaulyje šeimos verslas „Walmart“, įkurtas dar 1962 metais, todėl natūralu, kad prie sėkmingų rezultatų prisidėjo ne viena karta. Šeimos verslų sėkmę neretai lemia atsparumas išoriniams veiksniams, ilgalaikė strateginė kryptis, gebėjimas atsinaujinti ir prisitaikymas per kartas.
Šeimos verslai generuoja didžiausią BVP
„Didžiausi pasaulio šeimos verslai generuoja įspūdingas pajamas. Pavyzdžiui, 2023 metų „Global Family Business Index atskleidžia“, kad 500 didžiausių šeimos verslų bendrai generuoja beveik 8 trilijonus eurų pajamų ir įdarbina apie 24,5 milijonus žmonių visame pasaulyje. Šie skaičiai parodo šeimos verslų ekonominę galią ir tai, kad jie auga greičiau nei bendra pasaulio ekonomika“, – pažymi skaitmeninio banko „EMBank“ vykdomasis direktorius Sarp Demiray.
Ekspertas priduria, be „Walmart“ pasaulyje yra ir kitų, gerai žinomų šeimos verslų, kaip „Volkswagen Group“, „Berkshire Hathaway“ ir „Exor“, kontroliuojanti „Fiat Chrysler Automobiles“, „Ferrari“ ir „CNH Industrial“. Beveik pusė didžiausių šeimos verslų yra įsikūrę Europoje. Pažymima, kad vieni stipriausių ir didžiausių šeimos verslų yra susikūrę Vokietijoje.
Šeimos verslai taip pat pasižymi išskirtinėmis savybėmis, kurios prisideda prie jų sėkmės. Jie linkę turėti ilgesnės trukmės vadovavimo laikotarpius, stipresnes vidines kultūras ir dėmesį vertybių ir turto perdavimui sekančioms kartoms. Tokie verslai taip pat žinomi dėl savo verslumo veiklos, dažnai įgyvendindami susijungimus ir kitų įmonių įsigijimus, taip siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą.
Jaunieji vadovai taikosi į DI
Tačiau pastarųjų metų technologinė pažanga rodo, kad jaunoji karta šeimos verslą valdytų ne tik su nauju požiūriu, bet ir naujais technologiniais sprendimais. Audito ir verslo konsultacijų įmonės „PwC“ atlikta apklausa rodo, kad 73 proc. apklaustų verslininkų mano, kad generatyvusis DI yra galingas transformacijos įrankis, kurio neišnaudoja šeimos verslai.
Pasak S.Demiray, ekspertai ir verslo lyderiai pripažįsta, kad svarbu kurti ankstyvųjų dienų generatyvaus DI strategiją, siekiant išvengti galimos verslo stagnacijos. Maždaug pusė visų privačių įmonių vadovų, tarp kurių ir šeimos verslai, teigia, kad jų įmonė nebus gyvybinga per artimiausius dešimt metų, jei liks dabartiniame kelyje. Tam svarbūs tiek idėjiniai, tiek finansiniai faktoriai – darbuotojų ruošimas DI integracijai ir investicijos į mokymus bei technologijas.
Generatyvaus DI panaudojimas prisidėtų ne tik prie konkurencingumo, bet ir prie verslo pažangos. Būsimieji šeimos verslo perėmėjai turės atsakomybę prieš savo verslą, jo darbuotojus, šeimą, visuomenę ir aplinką. Dėl šios priežasties, būsimiems verslo įpėdiniams reikia kuo anksčiau pasiruošti DI panaudojimo galimybėms, įvertinti rizikas ir naudas ir numatyti tikslingiausią kelią jų įmonės technologiniam tobulėjimui.
Uždraudusių DI tiek pat, kiek naudojančių
Banko vadovas atkreipia dėmesį, kad „PwC“ apklausa rodo, jog beveik pusė verslų dar nėra pradėję domėtis DI, o 9 proc. iš viso yra uždraudę DI naudojimą įmonės viduje. 37 proc. apklaustųjų tikina, kad bent kartą yra bandę DI, tik 8 proc. – jau naudoja DI versle.
Tokie skaičiai sietini ir su kylančiomis abejonėmis. Ypač dažnai šeimos versluose susikerta ne tik požiūriai, bet ir technologijų supratimas, todėl kas naujajai verslininkų kartai atrodo normalus tyrinėjimas, vyresniesiems gali pasirodyti lyg laiko švaistymas.
Tačiau ne tik skirtingas technologijų išmanymas šeimos versle slopina greitą DI integraciją. Palyginimui beveik 70 proc. šeimos verslo vadovų pažymi kibernetinio saugumo iššūkius, kai jaunosios kartos būsimų vadovų tokią riziką išskiria mažiau nei 50 proc. apklaustųjų.
Taip pat, beveik 50 proc. šeimos verslo vadovų mato riziką reputacijai naudojant DI. Tuo metu tik 29 proc. naujosios kartos būsimų šeimos verslo perėmėjų mato galimą reputacinę riziką.
Tai rodo, kad naujoji karta atlaidžiau žiūri į DI panaudojimą versle, o tai suponuoja, kad keičiantis vadovams šeimos versle, vis didesnė tikimybė, kad pamatysime naudojamą DI. Turbūt mažai kas apie tai skelbsis viešai, nes konkurentai į taip gali žvelgti kaip į pagalbą iš šalies. Tačiau jei tokiu būdu bus įgautas pranašumas, konkurentai turės ieškoti greito atsako.
Lietuviai nori technologijų
Lietuva neturi tokių šeimos verslo gigantų kaip Vokietija ar Jungtinės Valstijos. Dažniausiai Lietuvoje šeimos verslas būna smulkus arba vidutinis, o tai reiškia, kad ir požiūrių takoskyra nėra tokia didelė, ką jau kalbėti, kad technologinius pokyčius integruot kiek paprasčiau dėl sąlyginai nedidelio komandos dydžio.
„Vien iš mūsų banko klientų pusės matome, kad verslininkai vis dažniau nori optimizuoti savo įmonės veiklą. Jie nori konsultuotis dėl galimos finansinės pagalbos, modeliuoti, per kiek laiko paskola atneš rezultatą. Pačiam verslininkui tai skaičiuoti užtruktų laiko, juolab, kad reikia atsižvelgti į papildomus veiksnius. Dėl to jie finansinius sprendimus patiki į profesionalų rankas.
Šiuo atveju, reikia pažymėti, kad ir bankai veikia skirtingai. Pavyzdžiui, skaitmeniniai bankai ieško naujausių ir pažangiausių technologinių sprendimų, kurie tarnautų klientui, ne išimtis ir DI pasitelkimas. Todėl jau kurį laiką bankas nebėra tik pinigų kapšas, kuris už tam tikrus procentus skolina. Bankas padeda verslui maksimaliai įveiklinti savo pinigus, padeda įsivertinti galimas rizikas, todėl tam reikalingi ir technologiniai sprendimai, kurie ir yra nuosekliai diegiami, – sako „EMBank“ atstovas.
S.Demiray priduria, kad klientai vertina galimybę koncentruotis į verslo plėtrą, o ne į kasdieninius buhalterinius iššūkius.Tačiau ne tik tai daug ką pasako apie verslo kryptį. Vien tai, kad Lietuvos verslai vis labiau domisi žaliąja kryptimi, rodo, kad esame atviri inovacijoms. Vis daugiau verslų patiki saulės elektrinių arba kaupiklių nauda, kuriems skolinasi nemažas pinigų sumas. Tai rodo, kad verslai nori sutaupyti ir nenori patys sukti galvos kaip tai padaryti. Šiuose išmaniuose įrenginiuose taip pat diegiamas DI, todėl vienaip ar kitaip, Lietuvos verslai po truputį prisiliečia prie DI naudos.