Viena pagrindinių priežasčių yra nepasikeitę elektros vartojimo įpročiai – jei neturint saulės elektrinės elektra labiau vartojama vėlai vakare ir naktimis, tai ją įsirengus elektrą reikia įprasti daugiausiai vartoti tuomet, kai šviečia saulė.
„Skaičiuojame, kad apie trečdalis mūsų klientų elektrą vartoja pagal dviejų laiko zonų tarifus. Kadangi naktinis tarifas yra pigesnis, būtent tuo metu gyventojai įpratę aktyviau vartoti elektrą: skalbimui, indų plovimui ar elektromobilio įkrovimui. Įsirengus saulės elektrinę, situacija kardinaliai pasikeičia ir elektra pigiausia tampa dieną – tomis valandomis, kai šviečianti saulė ją generuoja.
Jei elektra yra vartojama momentiškai, tai yra tuo metu, kai yra gaminama, už ją gyventojas visiškai nieko nemoka, todėl verta tai maksimaliai išnaudoti“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė.
Buitinius prietaisus jungti dieną
Pasak ekspertės, saulėtomis dienomis maždaug nuo 11 iki 15 val. paprastai yra tas laikas, kai saulės kolektoriai generuoja daugiausiai elektros energijos, tad gaminantys vartotojai tuo metu turėtų kaip įmanoma labiau didinti savo momentinį vartojimą – krauti elektromobilį, vėsinti ar šildyti namus, jungti daug elektros naudojančius buitinius prietaisus. Taip pat svarbu žinoti, kad net debesuotomis dienomis elektrinė vis tiek veikia ir generuoja energiją, todėl ir tai reikėtų išnaudoti.
„Jei sugeneruota energija momentiškai neišnaudojama, susidaręs perteklius yra perduodamas į elektros tinklą vadinamam pasaugojimui. Prireikus elektros, kai jėgainė neveikia, pavyzdžiui, vėlai vakare, sukaupta elektra yra susigrąžinama iš elektros tinklo“, – atkreipia dėmesį ji.
Vidury dienos galima įjungti daugelį buitinių elektros prietaisų, kuriems reikia nemažai elektros. Pavyzdžiui, indaplovės sunaudoja 1050–1500 vatų (W), skalbimo mašinos – 1200–3000 W, džiovyklės – 2000–3000 W. Jei paprastai dienos metu nebūnate namie, galima naudoti šių prietaisų atidėto veikimo funkciją, kad jie įsijungtų tuo metu, kai saulė generuoja daugiausiai energijos.
Svarbiausia stengtis paskirstyti šių prietaisų veikimą per visą dieną, kad saulės elektrinės gamyba atitiktų momentinį energijos suvartojimą. Pavyzdžiui, jei tam tikru metu elektrinė gamina 3000 W energijos, nereikėtų jungti skalbimo mašinos ir indaplovės tuo pačiu metu, nes trūkstamą elektrą gali tekti imti iš tinklo ar iš ,,pasaugotos elektros krepšelio“. Įjungdami prietaisus vieną po kito, naudotumėte tik nemokamą saulės energiją.
„Didesnę naudą vartotojas pajaustų ir įsirengęs saulės bateriją – elektros kaupiamąjį įrenginį, kuris padėtų dar labiau padidinti momentinį vartojimą, kadangi visa perteklinė elektros energija nukeliautų pirmiausia į bateriją ir tik, jei čia susikauptų perteklius, tuomet būtų atiduodama į tinklą“, – kalba D. Navarskaitė.
Duomenis galima stebėti nuolat
Dauguma saulės elektrinių sistemų turi mobiliąsias programėles, kurias atsisiuntęs į savo telefoną ar kitą įrenginį gyventojas gali nuolat stebėti, kaip saulės elektrinė veikia ir kiek elektros energijos ji pagamina momentiškai. Ilgainiui tai leidžia susidaryti aiškų vaizdą, kuriuo paros metu reikėtų vartoti daugiau, o kuriuo – mažiau elektros.
„Saulės elektrinės gamybai stebėti yra naudojamos specialios elektrinių inverterių gamintojų rekomenduojamos programėlės, suderintos su konkrečia sistema. Programėlės registruoja inverterio duomenis, t. y. kiek saulės elektrinė gamina elektros energijos, taip pat siunčia vartotojui pranešimus dėl gedimų, sistemos atnaujinimų. Tokiose programėlėse standartiškai vartotojas mato savo saulės elektrinės gamybą valandomis, dienomis, mėnesiais, metais, per visą veikimo laikotarpį. Taip pat programėlė paskaičiuoja, kiek pagamintas elektros energijos kiekis vartotojui leido sutaupyti pinigų, o pasirinkimas vartoti žalią elektros energiją – sumažinti CO2“, – teigia ekspertė.
Anot jos, mobiliosios programėlės gali rodyti ne tik pagaminamą, bet ir momentiškai suvartojamą elektros energijos kiekį, tačiau tam reikia įsidiegti papildomą išmanų įrenginį (angl. smart meter), kuris registruoja duomenis apie bet kokiu momentu vartojamą elektros energiją.
Tokios papildomos įrangos kaina siekia 150–200 Eur, ji rekomenduojama norintiems maksimaliai efektyviai išnaudoti saulės elektrinės gaminamą energiją, nes leidžia geriau pažinti savo esamus vartojimo įpročius ir juos keisti.
„Verta paminėti ir tai, kad dažnai gyventojai, tapę gaminančiais vartotojais, nepasikeičia turimų Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) persiuntimo planų, kurie yra taikomi pagal elektros vartojimo apimtis. Dalį energijos pasigaminant pačiam, iš tiekėjo reikia pirkti mažiau trūkstamos elektros energijos, tad jei paliekami galioti anksčiau reikalingi planai „Namai“ ar „Namai plius“ su papildomu 3,6 Eur mokesčiu, jis kiekvieną mėnesį bereikalingai padidina elektros energijos sąskaitas. Tokius planus reikėtų keisti į „Standartinį“, – pataria D. Navarskaitė.