Turbūt visi žinome tiesą, kad būti visų galų meistru yra neįmanoma. Jei mokate piešti, galbūt sunkiau sekasi skaičiuoti, o jei esate geras šokėjas, nebūtinai aplinkinius galėsite stebinti nuostabiai išlavintu balsu. Panašiai yra ir išmaniųjų telefonų pasaulyje - štai „Samsung” sugeba sukurti nuostabaus dizaino ir parametrų prietaisus, bet kone iš visų apžvalgininkų sulaukia pastabų dėl prastos programinės įrangos, o „Google”, nors ir giriama dėl puikios vartotojo sąsajos ir stabilaus veikimo, kiekvienais metais pristačiusi naują „Pixel” telefoną priverčia net didžiausius fanus pasikrapštyti pakaušį dėl tam tikrų dizaino sprendimų ar parametrų. Taip pat neverta pamiršti ir „Xiaomi”, kuri it aštriausiu samurajaus kardu nupjausto išlaidas taip, kad jos išmaniųjų kainos verčia išsižioti iš nuostabos.
Vis dėlto ar kada susimąstėte, kas būtų, jei du geriausieji sutelktų jėgas ir pagamintų idealų produktą? Būtent toks yra šiandien apžvelgiamas „Xiaomi Mi A2”. Na gerai, nėra jis idealus, bet labai arti to, kadangi jo programine įranga pasirūpino genijai iš „Google”, o už geležį ir kainą buvo atsakingi geriausio kainos/kokybės santykio specialistai iš „Xiaomi”.
„Xiaomi Mi A2” - dizainas
Jau antrus metus rinkoje vyrauja tendencija išmaniuosius gaminti iš stiklo ir aliuminio. Žinoma, ji iš pradžių palietė tik flagmanus, bet pingant medžiagoms ir technologijoms buvo galima laukti ir panašaus dizaino vidutinio kainų segmento telefonų.
Deja, kinai nusprendė palaukti geresnių laikų ir „Xiaomi Mi A2” pagamino iš to, ką rado sandėliuke. Kitaip tariant, prelegentas atrodo lyg „iPhone 7 Plus” iš 2017, kuriam dėl nesuprantamų priežasčių nugarėlėje kažkas prisuko „iPhone X” stiliaus kamerą, kuri pastebimai daug išsikiša iš korpuso. Net ir užmerkdamas akis prieš akivaizdų kopijavimą, kiekvienąkart keikiu šį išsikišimą, mat padėjus ant stalo telefonas neguli stabiliai ir liečiant ekraną nemaloniai juda. Problemos neišsprendžia ir pakuotėje pridėtas skaidrus dėkliukas. Kitas nustebinęs dalykas - ausinių jungties nebuvimas. Niekaip negaliu suprasti, kaip tokio dydžio korpuse jai neatsirado vietos. Užtat viršutinėje briaunoje randame diskutuotino reikalingumo IR bangų siųstuvą. Guodžia nebent faktas, kad apačioje įsitaisiusi moderni USB-C tipo jungtis.
Kalbant apie surinkimo kokybę, neturiu jokių priekaištų. Korpusas spinduliuoja tvirtumu ir kokybe, todėl per daug nesijaudinčiau, jei prietaisas ir nukristų ant grindų - greičiausiai atsipirktume nedideliu įlenkimu. Mano ergonomikos egzaminas taip išlaikytas patenkinamai - išlenkta nugarėlė patogiai nugula delne, nors dėl telefono plonumo kalti ploni kraštai ir neleidžia itin tvirtai sugriebti išmaniojo. Kita vertus, dešinėje pusėje įmontuoti įjungimo ir garsinimo mygtukai yra idealiai ten, kur ir tikėjausi juos rasti. Tą patį galiu pasakyti ir apie šiek tiek lėtoką pirštų antspaudų skenerį nugarėlėje.
„Xiaomi Mi A2” - ekranas
Jeigu tyrinėjant „Xiaomi Mi A2” dizainą buvo galima mirti iš nuobodulio, telefono ekranas taip pat nenustebins. Viskas yra taip, kaip ir buvo galima prognozuoti.
Ilgi ir siauri ekranai mus pripratino prie įspūdingai atrodančių įstrižainių, tad per daug nenustebau išvydęs 5,99 colio matricą. Jos dydis galbūt neleis patogiai naudotis telefonu viena ranka, bet šiuos keblumus turėtų atpirkti malonumas dideliame ekrane žiūrint „YouTube” vaizdelius. Kur kas labiau mano akį traukė dideli rėmeliai, grąžinantys mus į 2016 metus. Na, galime pasiguosti, kad bent jau neteks kasdien žiūrėti į nepatrauklią ekrano išpjovą, kurią it beždžionės nuo kai kurių flagmanų nukopijavo kinų gamintojai, įskaitant ir pačią „Xiaomi”. Visgi jeigu pasirinksite juodos spalvos modelį, dideli rėmai mažiau kris į akis.
Vaizdo kokybę apibūdinčiau žodžiu „gerai”. Senoka IPS technologiją neglostys akių ryškiomis ir sodriomis spalvomis, bet per daug ir nenuliūdins. Tipiškas tokio tipo matricų Achilo kulnas - pilkoką atspalvį turinti juoda spalva - „Xiaomi Mi A2” ekrane nekrenta į akis, o šaltokas spalvų tonas, kaip ir puikūs matymo kampai, bent jau man sudarė kokybės įspūdį. Prisikabinti norėtųsi nebent dėl žemo šviesumo lygio, nes lauke neretai tekdavo rankiniu būdu padidinti šviesumą, kad būtų galima nors kažką įžiūrėti.
Ekrano apsauga taip pat geresnė už vidutinę - panaudotas įbrėžimams atsparus „Gorilla Glass 5” stiklas, sutinkamas ir kelis kartus brangesniuose išmaniuosiuose. Per porą naudojimo savaičių atsirado vos 2 ryškioje šviesoje matomi įbrėžimai, tad apsauginės plėvelės pirkimas nėra privalomas. Kita vertus, apsauginis stiklas būtų visai nebloga investicija, nes „Gorilla Glass 5” ganėtinai lengvai skyla.
„Xiaomi Mi A2” - veikimas
Technologijų žurnalistai jau daugybę metų bando įteigti, kad sklandžiam telefono veikimui nėra būtinas pats galingiausias procesorius - daug svarbiau tai, kaip tarpusavyje sutaria lustas ir operacinė sistema. „Xiaomi Mi A2” galėtų puikiai iliustruoti šį teiginį.
Po aliuminio sluoksniu, prietaiso viduje, patogiai įsitaisęs „Snapdragon 660” procesorius bei 4 gigabaitų operatyviosios atminties bei 64 gigabaitų atmintinės duetas. Kalbant abstrakčiai - toli gražu ne aukščiausios lygos komplektas, tiesa, bet ir ne autsaideris. Lustas nors jau ir skaičiuoja antruosius gyvavimo metus, yra galingiausias vidutiniame segmente ir „Antutu” teste renka maždaug 135 000 taškų. Žmonių kalba tariant, nuo galingiausiųjų rinkos žaidėjų atsilikimas siekia maždaug du kartus, bet realiomis sąlygomis skirtumas nuo brangesnių telefonų yra žymiai mažesnis, ką rodo ir mūsų tradicinis testas. „Xiaomi Mi A2” ganėtinai greitai atvėrė socialinių tinklų („Instagram“, „Facebook“, „Messenger“ ir „WhatsApp“), naujienų portalų („DELFI“, „15min.lt“), „Antutu“, kameros ir YouTube programėles, be didesnių problemų susitvarkė su „PUBG Mobile” ir „Asphalt 9” žaidimais, kurie veikė aukščiausiais grafikos nustatymais. Deja, 4GB RAM buvo šiek tiek per mažai, kad visos programos būtų išlaikytos fone - „Instagram“ ir „Facebook“ buvo užvertos.
Pabrėžti norėčiau tai, kad viso naudojimo metu jaučiau labai didelį malonumą naudodamas „Xiaomi Mi A2”. To priežastis - visiškai nemodifikuota „Android 9” operacinė sistema. Taigi, šio išmaniojo pirkėjas galės džiaugtis itin naujovišku dizainu, sklandžiomis animacijomis ir moderniomis energijos taupymo galimybėmis. Vienintelis pastebimas minusas yra nebent tai, kad trūksta tam tikrų „MIUI” ar panašiose modifikuotose „Android” sąsajose randamų funkcijų - pavyzdžiui, galimybės nustatymuose tam tikrose aplikacijose išjungti navigacijos mygtukus. Užtat „Skaitmeninės gerovės” nustatymų skiltyje galite sekti, kaip ilgai naudojote tam tikras programas, kiek kartų per dieną atrakinote telefoną bei įjungti poilsio režimą ir taip kovoti su priklausomybe nuo išmaniojo.
Ryšiai taip pat nebuvo tai, kuo galėčiau skųstis. GPS, Bluetooth, Wi-Fi ir 4G (palaikomos 2 SIM kortelės) veikė stabiliai, nors paskutinieji du ir buvo maždaug 20% lėtesni nei greičiai, kuriuos pasiekė mano „Samsung Galaxy Note9”. Truputį nustebino ir infraraudonųjų bangų siųstuvo buvimas, kuris tam tikrų programėlių dėka leidžia valdyti televizorių, kondicionierių ir panašius prietaisus. Gaila, bet per visą naudojimo laikotarpį taip ir neradau progos juo pasinaudoti, todėl manau, kad tai visai nereikalingas priedas. Ko tikrai pasigedau, buvo NFC, leidžiantis naudoti telefoną mobiliesiems atsiskaitymams.
„Xiaomi Mi A2” - garsas
Jeigu norite džiaugtis geros kokybės muzika telefone, vertėtų dairytis į aukštesnės klasės gaminius - būtent tokia taisyklė vyrauja jau kuris laikas. Kad ir kaip man bebūtų gaila, „Xiaomi Mi A2” tikrai nežada revoliucijos šioje srityje.
Pirmasis akmenukas riešutų dėžėje - labai vidutiniškas garsiakalbis. Negana to, kad gamintojas nepasistengė įmontuoti stereo garsiakalbių, apatinės briaunos dešinėje esantis garso šaltinis muziką atkuria ganėtinai prastai. Maksimaliu garsumu praktiškai negirdėti nei aukštų, nei žemų dažnių, kadangi viską užgožia vidutinieji. Taip pat norėtųsi švaresnio muzikos atkūrimo. Galbūt tokio garsiakalbio pakaks atlikti pokalbiui, kai negalite telefono laikyti prie ausies ar draugams parodyti filmuotą video, bet savo galimybėmis jis jūsų nenustebins.
Labai panašiai apibūdinčiau ir pokalbio ausinę. Pašnekovas buvo girdimas ganėtinai aiškiai ir garsiai, bet vėliau pasinaudojus brangesniu išmaniuoju skirtumas yra pernelyg aiškiai jaučiamas. Antakius švelniai suraukti privertė ir mikrofonas, mat vienas pašnekovas pasiskundė girdimu aidu, nors toje pačioje vietoje naudojant kitus įrenginius problemų nepasitaikė.
Vienintelis pozityvus dalykas yra labai gera garso kokybė per ausines. Nors ir norėčiau pabarti gamintoją, kad jis nepasistengė tokio dydžio telefone surasti vietos 3.5mm audio jungčiai, per pridedamą adapterį garsas buvo tiesiog puikus - aiškiai girdimi visi dažniai ir nė vienas jų nesistengė dominuoti. Audio per Bluetooth ausines vėlgi neleido nukabinti nosies - palaikomas aptXHD standartas užtikrina puikią garso kokybę ir kaip įmanoma mažesnį vėlinimą, tad leis mėgautis ir komfortišku filmų žiūrėjimu.
„Xiaomi Mi A2” - kamera
Dažnai apžvelgdamas žemesnės ar vidutinės klasės telefonus, kameros skiltį būdavau priverstas pabaigti liūdna nata. Kažkodėl atrodydavo, kad kameros galimybės terūpi flagmanų gamintojams, o visiems kitiems fotografavimo ar vaizdo įrašymo kokybė būdavo puiki sritis sutaupyti kaip įmanoma daugiau kaštų ir numušti įrenginio kainą. Džiugu, kad šiandien galiu pranešti, jog tos dienos baigėsi ir dėl to „kaltas” „Xiaomi Mi A2”.
Didžiulėje nugarėlės iškišoje puikuojasi 2 kameros sensoriai - 12 megapikselių f/1,8 diafragmos pagrindinis ir 20 megapikselių f/1,8 pagalbinis sensorius, skirtas fotografavimui tamsoje. Pastarasis objektyvas yra ganėtinai nestandartinis žingsnis, nes gamintojai jo vietoje dažniausiai montuoja priartinimui ir sulieto fono režimui skirtą kamerą.
Būtent nuotraukų kokybė ir buvo tai, kas mane labiausiai nustebino. Dienos metu, kaip ir buvo galima tikėtis, pagrindinei kamerai einasi kaip per sviestą - kadrai labai detalūs, o spalvos kone idealiai atkartoja realybę. Tiesa, stebuklai prasideda prastame apšvietime - antrasis sensorius įamžina daugybę detalių ir pagauna stebėtinai daug šviesos, o programinė įranga labai neblogai kovoja su atsirandančiu optiniu triukšmu. Norintiems pasiekti dar geresnių rezultatų, primygtinai patarčiau naudoti puikiai veikiančią HDR parinktį, kuri padės įamžinti dar daugiau detalių ir šviesos.
Funkcionalioje kameros aplikacijoje be „Panoramos”, „Rankinio” ir „Kvadrato” režimų, galime pasirinkti ir „Portreto” funkciją, leidžiančią išryškinti objektą, suliejant foną už jo. Mano akimis žvelgiant, „Xiaomi Mi A2” portretai kone identiški flagmanams ir tik retai pasitaiko, kad suliejami žmogaus plaukai ar fotografuojamo daikto briaunos.
Štai filmavimas yra sritis, kur A2 taip stipriai neblizga. Nors yra galimybė filmuoti 4K raiška 30 kadrų per sekundę greičiu, nufilmuoti vaizdai kartkartėmis atrodo neryškūs ir drebantys dėl optinio vaizdo stabilizavimo nebuvimo.
Priekinė kamera šiame prietaise gali pasigirti net 20 megapikselių skaičiumi ir stebėtinai geru nuotraukų detalumu ir spalvomis. Tiesa, patarčiau nepamiršti išjungti „Pagražinimo” funkcijos, nes kitaip atrodysite tarsi nupudruoti. Taip pat yra galimybė fotografuoti mano jau minėtuoju „Portreto” režimu, kuriam šiuo atveju pakanka vos vienos kameros. Nors objektas nuo fono atskiriamas tikrai puikiai, turiu paminėti, kad fonas suliejamas žymiai mažiau nei naudojant galinę kamerą.
„Xiaomi Mi A2” - baterija
Kadangi vidutiniokų gamintojai sutaupydavo pinigų diegdami prastesnės kokybės kameras ar ekranus, jie nepasivargindavo vartotojo pamaloninti bent jau didelės talpos ir ilgai tarnaujančia baterija. Gaila, bet ši tendencija aplenkė šiandien apžvelgiamą „Xiaomi Mi A2”.
Įrenginio viduje slepiasi labai vidutiniškai, turint omenyje prietaiso dydį, atrodanti 3000mAh energijos talpykla. Galbūt „Xiaomi” nejautė poreikio milžiniškam akumuliatoriui, nes išmanusis naudoja itin taupų procesorių, bet man susidarė įspūdis, kad papildomi 500mAh būtų visai ne pro šalį. Vidutiniškai naudodamasis šiuo telefonu (naršydamas internete, tikrindamas socialinius tinklus, klausydamasis muzikos bei trumpai pažaisdamas nesudėtingus žaidimus) sugebėjau pasiekti beveik 7h įjungto ekrano laiko. Tiesą pasakius, tai visai neprastas rezultatas, bet turiu nuojautą, kad „Xiaomi Mi A2” teks krauti kasnakt - toks rodiklis yra kiek per mažas, kad komfortiškai būtų galima atsitraukti nuo rozetės bent 2 darbo dienoms.
Kita vertus, maža baterija bent jau sparčiai įsikrauna, o tai užtikrina ir palaikomas „Qualcomm Quick Charge 3.0” greitojo įkrovimo standartas. Liūdina tik faktas, kad dėžutėje nerasime greitojo įkroviklio ir jį reiks įsigyti papildomai (mano nuomone, nedidelė, bet labai vertinga investicija), nes su juo prietaisas nuo 0 iki 100% įsikraus per mažiau nei 1,5 valandos, o nuo 0 iki 50% - per vos 30 min. Tikrai įspūdinga.
„Xiaomi Mi A2” - verdiktas
Turiu prisipažinti, kad testuojant „Xiaomi Mi A2” mano nuotaika išliko viename lygyje - apart stebėtinai geros kameros, niekas nenustebino ir buvo lygiai taip kaip ir tikėjausi. Telefonas nepasižymi nei įspūdingu dizainu, nei itin galingais parametrais ar išskirtinėmis funkcijomis.
„Xiaomi Mi A2” tiesiog yra labai patikimas, gerai veikiantis ir dėka gero palaikymo iš „Google” pusės dar ilgai tarnausiantis išmanusis. Išskirtiniu jį daro nebent neįtikėtinai žema kaina, leidžianti šį „Xiaomi” produktą karūnuoti geriausią kainos/kokybės santykį turinčiu telefonu rinkoje.
Geriausią kainos pasiūlymą galite rasti čia.