Praėjusiais metais šalyje vos vienas iš dešimties parduotų naujų automobilių buvo ne elektrinis. Daugiau nei 75 metus Osle įsikūrusi automobilių prekybos įmonė „Harald A Møller“ importuoja „Volkswagen“ automobilius.
Dar praėjusių metų pradžioje šis pardavėjas atsisveikino su vidaus degimo varikliais varomais automobiliais. Šios bendrovės salonuose parduodamos transporto priemonės – tik elektrinės.
„Manome, kad būtų neteisinga šiandien čia atvykusiam klientui patarti pirkti vidaus degimo varikliu varomą automobilį, nes ateitis yra elektrinė Ilgas nuotolis, didelis įkrovimo greitis. Sunku grįžti atgal“, - sako „Harald A Møller“ generalinis direktorius Ulfas Tore Hekneby.
5,5 mln. gyventojų turinčioje Šiaurės Europos šalyje elektromobiliai pradėti naudoti greičiau nei bet kurioje kitoje šalyje, ir ji yra ant slenksčio tapti pirmąja šalimi, kurioje palaipsniui bus atsisakyta pardavinėti naujus iškastiniu kuru varomus automobilius.
Praėjusiais metais Norvegijos keliuose elektromobilių skaičius pirmą kartą viršijo benzinu varomų automobilių skaičių. Įskaičiavus dyzelinius automobilius, elektriniai modeliai sudaro beveik trečdalį visų šalies keliuose važinėjančių automobilių.
Negana to, net 88,9 proc. parduotų naujų automobilių buvo elektriniai. 2023 metais šis rodiklis siekė 82,4 proc. Verta paminėti ir tai, jog kai kuriais mėnesiais visiškai elektrinių automobilių pardavimai siekė net 98 proc., nes naujų benzininių ar dyzelinių automobilių pirkimai beveik išnyko.
Elektromobilių revoliucijai – trys dešimtmečiai
Norvegija neabejotinai yra elektromobilių pionierė, tačiau ši elektros revoliucija vyko tris dešimtmečius.
„Ji prasidėjo dar dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Po truputį vis labiau apmokestinant benzininius ir dyzelinius variklius turinčius automobilius, jų įsigijimas tapo daug brangesnis, o elektromobilių pirkėjai buvo atleisti nuo mokesčių“, - sako Norvegijos elektromobilių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu.
Parama elektromobiliams pirmiausia buvo pradėta teikti siekiant padėti dviem Norvegijos ankstyvųjų elektromobilių gamintojams - „Buddy“ (anksčiau „Kewet“) ir „TH!NK City“. Nors jie nutraukė veiklą, paskatos ekologiškesnėms transporto priemonėms liko.
„Mūsų tikslas - siekti, kad visada būtų geras ir perspektyvus pasirinkimas - rinktis nulinės taršos transporto priemonę“, - sako Norvegijos transporto ministro pavaduotoja Cecilie Knibe Kroglund.
Nors Norvegija yra didelė naftos ir dujų gamintoja, ji siekia, kad visi parduodami nauji automobiliai būtų „nulinės taršos“, pradedant nuo tam tikro 2025 metų laikotarpio. Neįpareigojantis tikslas buvo nustatytas dar 2017 metais, ir dabar šis etapas jau ranka pasiekiamas.
„Mes artėjame prie tikslo ir manau, kad jį pasieksime“, - priduria Kroglundas. „Manau, kad keleiviniams automobiliams perėjimas jau įvyko.“
Norvegijos sėkmės pagrindas - ilgalaikė ir nuspėjama politika, aiškina ji. Užuot uždraudusi vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones, vyriausybė nukreipė vartotojų pasirinkimą.
Vidaus degimo varikliams buvo taikomi papildomai mokesčiai ir registracijos rinkliavos, o elektromobiliams – jokių muitų ar PVM mokesčių. Vėliau atsirado nemažai papildomų lengvatų, pavyzdžiui, nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės, lengvatiniai kelių mokesčiai ir galimybė naudotis autobusų juostomis.
Puiki elektromobiliams pritaikyta infrastruktūra
Norvegijos degalinėse daugelį degalų kolonėlių pakeitė greitojo įkrovimo punktai, o visoje šalyje šiuo metu yra daugiau kaip 27 tūkst. viešųjų įkrovimo įrenginių. Tai reiškia, kad 100 tūkst. gyventojų tenka 447 įkrovikliai.
Ch. Bu sako, kad „nėra jokios priežasties, kodėl kitos šalys negalėtų kopijuoti Norvegijos“. Tačiau ji priduria, kad „svarbiausia yra tai daryti taip, kad tai veiktų kiekvienoje šalyje ar rinkoje“.
Ji mano, kad norvegai nėra labiau aplinkosaugiškai nusiteikę nei kitų šalių gyventojai. „Nemanau, kad ekologinis mąstymas turi daug ką bendro. Tai susiję su tvirta politika, o žmonės pamažu supranta, kad galima važinėti elektra varomu automobiliu.“