Netrukus turintiems galingesnius ir sunkesnius paspirtukus gali tekti papildomai susimokėti. Finansų ministerija, įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvą, siūlo paspirtukus įtraukti į privalomąjį draudimą kartu su kitomis transporto priemonėmis. Paspirtukams išpopuliarėjus, smarkiai padaugėjo ir eismo įvykių, į kuriuos papuola šios transporto priemonės.
Sekite mus „Facebook“ platformoje ir laimėkite puikius prizus – spauskite čia, kad dalyvauti konkurse
Per pastaruosius metus smarkiai išpopuliarėjus paspirtukams, neišvengiamai daugėja eismo įvykių, į kuriuos papuola šios transporto priemonės. Tad Finansų ministerija, įgyvendindama ES direktyvą, įregistravo naujus įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos žmonės privalės privalomai drausti daugiau transporto priemonių, tarp kurių ir galingesni, ir daugiau sveriantys paspirtukai.
Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, civilinės atsakomybės draudimas ir dabar yra privalomas visoms užregistruotoms transporto priemonėms, kurių greitis viršija 25 arba 14 km / val. esant didesniam nei 25 kg svoriui.
Tačiau tokių paspirtukų Regitra neregistruoja, tad ir drausti jų žmonės neprivalo.
„Vėlgi, registruoti negalima visko, kas juda kelyje, nes registracija yra leidimas dalyvauti viešajame eisme. Tai tos transporto priemonės, kurios viršija tuos parametrus, jos iš principo neatitinka saugumo reikalavimų, nėra registruojamos, ir turi būti naudojamos kažkur uždaroj erdvėj“, – teigia Policijos atstovas Rytis Vosylius.
O žmonės važinėja jais ir gatvėse. Draudimą siūloma išplėsti įtraukiant būtent neregistruotinus paspirtukus tam, kad nutikus eismo įvykiui, draudimo bendrovė atlygintų žalą.
„Ir tos transporto priemonės turi būti greitesnės, ir sunkesnės, tai jų maksimalus, jei jų greitis yra didesnis nei 25 km / h, arba jei jų svoris didesnis nei 25 km / h, o greitis didesnis nei 14 km / h, tai jie turi būti draudžiami. <...> Ir, žinoma, tuomet jų savininkas turėtų kreiptis į draudimo įmonę, ir turėti draudimo apsaugą“, – sako Finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
O, kad paspirtukai tarp lietuvių smarkiai išpopuliarėjusi transporto priemonė, liudija ir pastaraisiais metais smarkiai išaugęs eismo įvykių su jais skaičius.
Štai 2022 m. policija fiksavo 208 eismo įvykius, kuriuose dalyvavo paspirtukai ir nukentėjo žmonės. Prieš 5 metus, 2018 m., jų buvo vos 14.
O per 7 šių metų mėnesius jau užfiksuotas 131 toks įvykis. Sužeisti 138 žmonės, vienas žmogus žuvo.
„Tai populiarumas labai išaugo per tuos metus, ir atitinkamai eismo įvykių yra“, – sako R. Vosylius.
Tačiau traumų važiuodami paspirtukais žmonės patiria kartais daugiau nei policija registruoja įvykių. Vilniaus respublikinės universitetinės ligoninės traumatologas Artūras Zubrickas sako, kad šiltuoju metų laiku kasdien į skyrių atvažiuoja bent keli susižeidę paspirtukų savininkai. Savaitgalio dienomis tokių būna vidutiniškai 8–10 per dieną, kartais net ir 20. O patirtos traumos – pačios įvairiausios.
„Traumos, dažniausiai vyrauja sumušimai, kritimai, nubrozdinimai. Dažnos prie paspirtukų galvos ir veido traumos, dantų netekimas, veido sužalojimai“, – pasakoja A. Zubrickas.
Pasak traumatologo, susižeidusių žmonių traumų gydymas, priklausomai nuo padarytos žalos, gali kainuoti nuo šimtų iki tūkstančių eurų.
„Dažnai žmonės ir nuslepia faktą, kad jie važiavo su paspirtuku. Nes kai kurie supranta, kad tai gali būti registruojamas kaip auto įvykis“, – sako A. Zubrickas.
Ministerija siūlo nustatyti pusseptinto mln. eurų dydžio draudimo sumą dėl žalos asmeniui ir 1,3 mln. eurų – dėl žalos turtui. Šiuo metu šie dydžiai siekia atitinkamai 5 mln. ir 1 mln. eurų.