Mažmeninės degalų kainos degalinėse praėjusiais metais buvo gana nepastovios, jas veikė kintanti globalinė politika ir makroekonomikos veiksniai. Tačiau Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pateikė prognozė, kuri nustebins daugelį.
M.Nagevičius pasidalino įrašu savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje, kur pateikė dyzelino kainų prognozę. Ji, žinoma, nieko gero nežada, o jau netolimoje ateityje lietuviams gali tekti susimokėti net ir 3 eurus už vieną litrą dyzelino.
„Dyzelinas Lietuvoje 2030 metais kainuos virš 3 eurų/litrą, net jei nafta nebrangs ir infliacija nemažins euro vertės. Ir tai bus ne dėl planuojamų daryti reguliacinių pokyčių, o dėl jau priimtų sprendimų. Ir joks „traktorių festivalis“ Vilniaus gatvėse to nepakeis, nes tai bendra europinė tendencija“, - įsitikinęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Ekspertas atkreipia dėmesį ir tų, kurie svarsto kokį automobilį reikėtų įsigyti – dyzelinį ar elektrinį. M.Nagevičius siunčia perspėjimą tiems, kurie ketina rinktis būtent dyzelinį variantą.
„Tie, kas svarsto kokį automobilį dabar įsigyti - dyzelinį ar elektra (ar pvz. biometanu) varomą, nesakykite po to, kad nežinojote.
Visų pirma - nuo 2027 metų įsigalioja ES ATL II prekybos sistema degalų pardavėjams. Degalų pardavėjai turės nusipirkti tiek ES institucijų rinkai parduodamų ATL leidimų, kiek CO2 išmeta degalų pardavėjų parduodamas dyzelinas ar benzinas (ar SND ar gamtinės dujos). Kainą kol kas sunku įvertinti, nes ji priklausys nuo paklausos - tai yra - kaip greitai mažės iškastinio kuro vartojimas ES. Ir nuo pasiūlos: čia aiškumas yra, nes rinkai parduodamų ATL skaičius kiekvienais metais bus po 5-6% mažinamas. Mačiau įvairių prognozių: nuo 45 eurų/ATL iki 250 eurų/ATL. Sudeginus 1 litrą dyzelio, išmetama apie 2,7 kg CO2. Taigi kalbama apie papildomus 12,5-67 ct/ltr dyzelino + PVM.
Tada papildomai atsiranda įpareigojimas degalų pardavėjams finansuoti atsinaujinančios energetikos plėtrą, perkant „kvotas“ iš žalios elektros ir biometano pardavėjų. 2023 metų lapkritį įsigaliojusioje Atsinaujinančių išteklių direktyvoje yra nustatyti du tikslai 2030 metams: arba AEI dalį transporto sektoriuje padidinti iki 29% arba 14,5 proc. sumažinti CO2 intensyvumą, lyginant su dyzelino naudojimu tam pačiam energijos kiekiui patiekti.
Abejais atvejais to nepasieksi pigiausiu dabar taikomu būdu, maišant pirmos kartos biodegalus, nes pirmos kartos biodegalų naudojimui yra pritaikytos augimo „lubos“, taip minimizuojant jų vartojimo įtaką maisto sektoriui.
Todėl teks arba maišyti tikrai brangius iš atliekų pagamintus biodegalus, arba pirkti kvotas iš biometano / žalios elektros pardavėjų. Prognozuojama šių kvotų kaina apie 100 eurų už MWh, kas reiškia dar maždaug +20 ct/ltr dyzelino. Čia mažiausiai + PVM.
Na ir akcizas. Kuris irgi turi tik augimo perspektyvą. ES čia dar nėra priėmusi sprendimo, bet akivaizdu, kad svarstomoje Energijos mokesčių direktyvoje žemiausia dyzelino akcizo riba tikrai ne mažinama bus“, - teigiama M.Nagevičiaus įraše.
M.Nagevičius savo „Facebook“ paskyroje atkreipia dėmesį ir į tai, jog galimu kainų šuoliu stebisi net ir naftos pramonės atstovai.
„Kai visa tai pateikiu naftininkams, jie imasi už galvos. Kaip gi taip? Tai kiek čia tas dyzelinas kainuos? Atsakymas matyt būtų toks: jis kainuos tiek, kiek reikia, kad jo vartojimas mažėtų taip greitai, kaip ES nustačiusi savo planuose, pagal kuriuos visa ekonomika turi būti dekarbonizuota iki 2050 metų.
Ir kas mums kartais būna netikėta… jie tikrai tai darys:) čia ne gražūs šūkiai, kaip mes kartais įpratę į tai žiūrėti, čia realūs žingsniai. ES čia, žinokite, rimtai… Panašios tendencijos numatomos ir kalbant apie SND ir apie gamtines dujas, naudojamas šildymui. Tiesiog informacijai.
Pinigai, surinkti iš aplinkosauginių mokesčių tikrai neprapuls, o eis socialinėms to naftos degalų brangimo sukeltomis problemoms spręsti, kompensuojant mažiausias pajamas uždirbančių žmonių patiriamus kaštus“, - savo įrašą užbaigia ekspertas.