„CarbonScape“ gamina „biografitą“ kaitindami šalutinius miškininkystės pramonės produktus, taikydami procesą, vadinamą termokataliziniu grafitizavimu.
Tokiu būdu gaminama anglis, kuri gali būti katalizuota ir išgryninta į baterijų anodų kokybę atitinkanti grafitą.
Startuolis teigia, kad jų alternatyvusis grafitas yra daug tvaresnė grafito versija ir gali padėti Europai sumažinti jos priklausomybę nuo Kinijos ličio jonų baterijų.
Kas yra biografitas ir kodėl jis svarbus?
Elektromobilių baterijose naudojamas grafitas šiuo metu yra gaunamas iš natūralaus iškastinio grafito arba iš sintetinio grafito, išgauto iš naftos produktų.
Pasak „CarbonScape“ vadovo Ivano Williamso, biografitas yra kur kas draugiškesnis mūsų planetai.
„Įprastinio sintetinio grafito gamyboje naudojamos iškastinio kuro žaliavos, tokios kaip anglies dervos pikis ir naftos koksas, ir iškastiniu kuru varomi procesai“, teigia jis.
„Tam, kad pagaminti viena toną grafito, į aplinką išskiriamos 35 tonos anglies dioksido ekvivalento“.
Natūraliai kasamas grafitas gali kelti pavojų bendruomenėms, gyvūnijai ir aplinkai, o tam, kad iš žaliavos išgautume ir pagamintume vieną toną anodų lygio grafito, šis procesas aplinkoje palieka 15 tonų anglies dioksido pėdsaką.
Kaip alternatyva, biografitas yra sukuriamas iš šalutinių miškininkystės produktų, tokių kaip medžio drožlės.
„Naudodami šias plačiai prieinamas, tvarias žaliavas, mes surenkame anglį, kuri būtų išsiskyrusi šioms žaliavoms supuvus“, teigia Williamsas.
„Tai reiškia, kad mūsų technologijos dėka, už vieną pagamintą biografito toną, mes pašaliname 2,7 tonas anglies emisijos, o tai yra klimatui teigiama, labai reikalingos žaliavos ličio jonų baterijoms, alternatyva“.
Biografito gamyba gali būti vykdoma netoli baterijų gamyklų, tokiu būdu dar labiau sumažinant CO2 emisijas dėl sumažėjusių transportavimo atstumų.
„Naudodami plačiai prieinamas žaliavas, mes galime statyti gamyklas netoli baterijų, elementų ir elektromobilių gamintojų, taip pagerindami tiekimo grandines ir padidindami ekonominį efektyvumą bei naudą aplinkai“, teigia Williamsas.
Ar gali biografitas padėti Europai sumažinti priklausomybę nuo elektromobilių baterijų iš Kinijos?
„CarbonScape“ tikisi, kad biografitas gali padėti vakarų valstybėms sumažinti jų priklausomybę nuo Kinijos dėl LGF – ličio, geležies, fosfato baterijų, kuriomis varoma daugybė elektromobilių.
Remiantis „Statista“ duomenimis, 2022 metais Kinijoje buvo pagaminta apytiksliai 5,5 milijono baterijų, o tai yra daugiau kaip pusė tais metais pagamintų elektromobilių.
Kritikai įspėjo, kad „CarbonScape“ sistemai reikalingas per didelis medžio drožlių tiekimas ir ji nėra tokia ekonomiškai efektyvi, kaip grafitas.
Tačiau, pasak Williamso, „naudodami mažiau nei 5 procentus per metus Europoje ir Šiaurės Amerikoje susidarančių miškininkystės pramonės atliekų, iki 2030 metų su biografitu mes galėtume patenkinti pusę visos pasaulinės prognozuojamos grafito paklausos, energiją kaupiančioms ir elektromobiliuose naudojamoms baterijoms“.
„Mes gaminame biografitą naudodami tvarias žaliavas ir atsinaujinančią energetiką, pavyzdžiui ne baigtinius išteklius, ir tai pasižymi išskirtiniu patrauklumu pirkėjams dėl savo kainos saugumo santykinai ilgu laikotarpiu“, pridėjo Williamsas.
„Palyginimui, šiuolaikinės technologijos yra priklausomos nuo baigtinių išteklių – mažėjančių iškastinio kuro atsargų ir riboto skaičiaus ekonomiškai perspektyvių grafito kasyklų, todėl jų tiekėjai susiduria su kainų svyravimais ir grėsme, kad tiekimas paprasčiausiai išseks“.
Praėjusiais metais, „CarbonScape“ užsitikrino 18 milijonų JAV dolerių (16,7 milijonus eurų) finansavimą iš Suomijos – Švedijos miškininkystės įmonės „Stora Enso“ ir Honkonge įsikūrusio baterijų gamintojo „Amperex Technology Ltd“ (ATL).
Williamsas teigia, kad investicijomis bus finansuojamos komercinių biografito gamyklų statybos Europoje ir JAV – medžiagos šiuo metu yra gaminamos Naujojoje Zelandijoje įkurtoje bandomojoje gamykloje.
Tai įvyksta kritiniu momentu, kai klestinti elektromobilių rinka susiduria su grafito paklausos šuoliais.
Remiantis konsultacinės įmonės „Project Blue“ prognozėmis, iki 2030 metų pasaulis susidurs su pasauliniu 777 000 tonų grafito pasiūlos trūkumu.