„Neste“, siekdama prisidėti prie švaresnės Baltijos jūros, inicijuoja vasaros kampaniją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Liepą ir rugpjūtį bendrovė skirs 0,10 euro jūros ir jos aplinkos švarinimui kaskart, kai klientai įsipils degalų naudodamiesi „Neste“ mobiliąja programėle. Už surinktas lėšas kampanijos partneriai Baltijos jūrą ir jos paplūdimius valys nuo šiukšlių bei nuskendusių žvejybinių tinklų.
Sekite mus „Facebook“ platformoje ir laimėkite puikius prizus – spauskite čia, kad dalyvauti konkurse
Šie metai – ketvirti iš eilės, kai įmonė Baltijos šalyse organizuoja Baltijos jūros valymo akcijas. Praėjusią vasarą vykusios akcijos metu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje iš viso buvo surinkta 42 700 eurų suma.
„Neste" kelia aukštus klimato, biologinės įvairovės, žmogaus teisių, taip pat savo tiekimo grandinės ir žaliavų standartus. Be to, siūlomais sprendimais siekiame padėti klientams mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisidėti prie anglies dioksido atžvilgiu neutralios vertės grandinės kūrimo ir daryti teigiamą poveikį biologinei įvairovėje. Akcija „Išvien dėl švaresnės Baltijos“ atitinka šiuos mūsų tikslus ir įmonės vertybes, iš kurių viena svarbiausių – bendradarbiavimas. Bendra Baltijos šalių kampanija dėl švaresnės jūros yra geras pavyzdys, kaip vertybės atsiskleidžia ne vien teorijoje, bet ir praktikoje“, – sako „Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė.
Sutelkia jėgas siekiant apsaugoti Baltijos jūrą
Estijoje „Neste“ kampanijos partneris yra nevyriausybinė organizacija „Darom!“ (est. Maailmakoristus). Vasarą gyventojams ji organizuos atvirus Baltijos jūros pakrančių ir paplūdimių valymo žygius, kurių metu dalyviai bus edukuojami apie atliekų ir žmogaus veiklos poveikį aplinkai bei klimato kaitai, Baltijos jūros būklę. Rugpjūtį, per Baltijos jūros dieną, Estijoje, Pikakari paplūdimyje, bus organizuojama didesnio masto švaros diena, kurioje dalyvaus savanoriai narai ir iš jūros trauks išmestas šiukšles. Įdomus ir kartu šokiruojantis faktas – vienos valymo akcijos metu savanoriai Baltijos jūroje rado elektrinį paspirtuką ir pirkinių vežimėlį.
Latvijoje Baltijos jūros valymą nuo vadinamųjų tinklų vaiduoklių tęsia 2023 m. kampanijos partneriai – Rygos technikos universiteto Latvijos Jūrų akademija ir Mokslo ir inovacijų centras. Praėjusiais metais vienas iš tinklų vaiduoklių buvo ištrauktas iš Engurės uosto bei perduotas Mokslo ir inovacijų centrui. „Neste“ inicijuotame inovacijų renginyje studentai kūrė sprendimus, kaip pakartotinai panaudoti tinklą vaiduoklį.
Lietuvoje jau trečius metus iš eilės vasaros kampanijos partnerė yra „Nardymo akademija“, kuri iš Baltijos jūros dugno traukia nuskendusius žvejybinius tinklus. Tinklai vaiduokliai kenkia natūraliai jūros gyvybės pusiausvyrai – juose įstringa žuvys ir paukščiai, o ir pačiuose tinkluose aptinkama daugybė mikroplastiko dalelių.
Prie akcijos kviečiami prisidėti Lietuvos vairuotojai
Anot „Nardymo akademijos“ vadovo Andriaus Albriko, nors jūros valymo darbai atliekami kasmet, žvejybinių tinklų traukimas išlieka pavojingas, brangus ir lėtai vykstantis procesas. Jų atkabinimui nuo nuskendusių laivų ir iškėlimui į krantą pasitelkiami specialūs pakėlimo plūdurai, kuriems atsikabinus, kyla rizika į juos įsipainioti narams.
„Todėl džiugu, kad siekdamos prisidėti ir palengvinti ekspedicijų įgyvendinimą, prie Baltijos jūros švarinimo jungiasi ir aplinkosaugos problemoms neabejingos bendrovės. Bendradarbiavimą su „Neste“ šiemet tęsiame jau trečius metus iš eilės, per šį laikotarpį kartu su kolegomis narais jau 6 kartus leidomės į jūros dugną ir ištraukėme virš 300 kilogramų sveriančius žvejybinius tinklus. Nors jūros dugno valymo darbų, panašu, dar laukia ne vienas, kiekvienas nėrimas reiškia švaresnę Baltijos jūrą, kuria galės džiaugtis ateinančios kartos“, – sako A. Albrikas.
Pasak „Neste Lietuva“ vadovės, praėjusiais metais Baltijos jūros taršos problemai neabejingų Lietuvos gyventojų pagalba buvo surinkta 14 234 eurų suma, šiemet tikimasi sulaukti dar didesnio vairuotojų įsitraukimo.
„Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų pasaulyje, dėl to joje nyksta biologinė įvairovė ir neigiamai veikiama visa jūros ekosistema. Mokslininkų prognozės dėl spartėjančios klimato kaitos taip pat signalizuoja apie būsimus iššūkius Baltijos jūrai. Švarinimo iniciatyvos yra svarbi priemonė, padedanti gerinti jūros būklę, bei, tikime, yra pradžia dar didesnių projektų ateityje, kurie dėl kilnaus bendro tikslo – švaresnės Baltijos – suvienys ją supančių šalių gyventojus, verslo ir nevyriausybines organizacijas“, – sako J. Matisonė.