Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šią vasarą atliktos apklausos duomenimis, 78 proc. gyventojų pritaria siūlymui įvesti prievolę visiems paspirtukų vairuotojams dėvėti šalmus: 49 proc. šiai nuostatai pritaria vienareikšmiškai, dar 29 proc. – labiau pritaria nei nepritaria.
„Nuo šių metų pradžios pagal papildytas kelių eismo taisykles (KET) šalmą būtina dėvėti visiems eisme dalyvaujantiems jaunesniems nei 18 metų el. paspirtukų vairuotojams, o vyresniems jis privalomas tik riedant važiuojamąja kelio dalimi. Tačiau neslūgstant pranešimams apie el. paspirtukų vairuotojų sukeltus įvykius bei šių eismo dalyvių traumas, matome labai aiškią visuomenės poziciją šiuo klausimu – šalmai yra būtina priemonė pirmiausia paties paspirtukininko saugumui užtikrinti“, – sako Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius Genius Lukošius.
Apklausos duomenimis, manančių, kad šalmas paspirtukininkams yra nebūtinas, yra vos 12 proc. Dar 10 proc. apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu neturi. Tos pačios apklausos metu net 73 proc. žmonių išreiškė nuomonę, kad iš visų eismo dalyvių būtent el. paspirtukų vairuotojai dažniausiai pažeidinėja KET.
LTSA vadovas G. Lukošius pastebi, kad visuomenėje supratimas apie saugų elgesį eisme ir paspirtukininkų apsaugos priemonių svarbą yra tikrai didelis, deja, kai kuriais atvejais jis kur kas mažesnis tarp pačių paspirtukininkų.
„Nors didžioji visuomenės dalis pasisako už privalomą šalmų dėvėjimą mikrojudumo priemonių vairuotojams, nemažai jų nedėvi nei šalmo, nei apsauginės liemenės. Vadinasi, reikia didinti el. paspirtukų vairuotojų sąmoningumą. Tai buvo viena iš keleto priežasčių, dėl kurių ėmėmės iniciatyvos „Riedėk šalmingai“ – su tikslu pasiekti būtent paspirtukų vairuotojus, atkreipiant jų dėmesį į nuo šių metų pradžios pasikeitusias KET, skatinant vairuoti kultūringai, dėvėti šalmus bei kitas apsaugos priemones“, – pasakoja G. Lukošius.
Kodėl žmonės nesisaugo?
Pernai apklausus pačius el. paspirtukų vairuotojus, paaiškėjo, kad net du trečdaliai jų nedėvi nei šalmų, nei apsauginių liemenių. Psichologė Sonata Vizgaudienė svarsto, kad viena svarbesnių tokio jų elgesio priežasčių gali būti tai, kad apsaugos priemonių dėvėjimas yra neatsiejamas nuo savisaugos instinkto, kuris kiekvienam žmogui gali būti skirtingas.
„Paauglystėje, kol smegenys dar nesubrendusios, jauni žmonės visiškai kitaip vertina pavojus bei riziką. Ekstremaliose situacijose mažesnis jų baimės jausmas, taip pat paaugliams neretai būdingas nenugalimumo pojūtis, kai apie nelaimę tiesiog negalvojama ar manoma, kad nelaimės gali nutikti tik kitiems. Neatsargių žmonių yra ir tarp suaugusiųjų – tai vadinamieji „adrenalino fanatikai“. Jų baimės jausmas bei atsargumo pojūtis taip pat mažesni nei vidurkis, tad ir apsaugos priemonėms jie greičiausiai skiria mažiau dėmesio nei derėtų“, – svarsto psichologė.
Apklausa parodė, jog prievolei dėvėti šalmus labiau pritaria aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai: jei tarp nebaigto vidurinio išsilavinimo respondentų pritariančiųjų tėra 71 proc., tai tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą tokių yra jau 82 proc.
Šiai prievolei taip pat itin linkę pritarti aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (89 proc.) bei didmiesčių gyventojai (80 proc.). Liberalesnio požiūrio šiuo klausimu laikosi kaimo vietovių gyventojai – iš jų reikalavimui paspirtukininkams dėvėti šalmus pritartų 72 proc. apklaustųjų.
Stebuklingo vaisto šiai „ligai“ nėra
Specialistai svarsto, kad spręsti nenorą dėvėti šalmus ir kitas apsaugos priemones galėtų padėti edukacinės kampanijos, realūs po avarijų į ligonines patenkančių paspirtukininkų pavyzdžiai ar netgi didesnės baudos. Atsakingumo ir savisaugos jausmą taip pat reiktų skiepyti nuo pat vaikystės – ši užduotis jau tektų tėvams bei mokytojams.
Tiesa, S. Vizgaudienė atkreipia dėmesį, kad, nors žmones veikia kitų patirtos nelaimės, šis poveikis yra trumpalaikis ir po kurio laiko užmirštamas.
„Labiausiai mus veikia ir keistis verčia ne kitų žmonių, o asmeninė patirtis. Patyrę skausmą patys, mes reaguojame visiškai kitaip – šiais atvejais esame evoliuciškai mokomi vengti potencialios žalos ir išgyventi. Kalbant apie vaikus – tikrai padėtų prevencinė edukacija, kuriai jaunesnio amžiaus vaikai yra kur kas imlesni“, – sako psichologė.
LTSA vadovas G. Lukošius savo ruožtu priduria, kad situaciją keičia ir tokios viešinimo bei edukacinės iniciatyvos, kaip „Riedėk šalmingai“.
„Didesnis informacijos kiekis ir intensyvesnis kalbėjimas apie problemą natūraliai pasiekia didesnį skaičių žmonių ir efektyviau atkreipia dėmesį būtent to asmens, kuris į savisaugą žiūri atsainiau nei derėtų. Neabejoju, kad kiekviena panaši iniciatyva kaip LTSA kampanija gerins bendrą situaciją ir pamažu el. paspirtukų bei kitų mikrojudumo priemonių vairuotojų, kelyje važiuojančių be šalmų, skaičius nuosekliai mažės“, – neabejoja G. Lukošius.
„Spinter tyrimų“ apklausa apie dažniausiai KET pažeidinėjančius eismo dalyvius ir prievolę dėvėti šalmą vairuojant el. paspirtuką buvo atliekama liepos 19–29 d., joje dalyvavo 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.