Prekių ar paslaugų internetu per praėjusį pusmetį pirko 85 proc. šalies gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Vidutiniškai per mėnesį pirkdami internetu gyventojai išleidžia apie 100 eurų.
Didžiausi 2024 metų išpardavimai – „Aliexpress“ nuolaidos net iki 80% - spauskite čia ir pasinaudokite dabar
„Swedbank“ šiandien, trečiadienį, pranešė, kad planuoja naktį vykdyti IT darbus, o dėl to gali sutrikti dalis banko teikiamų paslaugų.
Kaip pažymima banko išplatintame pranešime, lapkričio 21 dieną, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos.
„Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val.“, - skelbiama banko išplatintame pranešime.
„Swedbank“ atkreipia dėmesį, jog Interneto bankas ir privatiems, ir verslo klientams duomenų bazių atnaujinimo metu tarp 00:00 ir 4:30 val. gali veikti su trikdžiais, atnaujinimo darbų metu klientai bus nukreipiami į informacinį puslapį apie atliekamus darbus.
„Swedbank“ atsiprašo klientų už galimus nepatogumus. Verta pastebėti, jog tokie darbai atliekama reguliariai, kas dvi savaites.
Kaip jau minėjome, jog IT profilaktikos darbus daugelis bankų atlieka periodiškai, o tai padeda užtikrinti sklandų paslaugų teikimą, jų saugumą ir kokybę. IT profilaktiniai darbai atliekami tuo metu, kai klientai mažiausiai naudojasi elektroninėmis banko paslaugomis.
Perspėja ir dėl siautėjančių sukčių
„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais interneto sukčiai gerokai patobulino savo taktiką ir sukčiavimo būdus. Vienas pavyzdžių – prieš savaitę šalies gyventojus pasiekę suklastoti banko laiškai su prisegta kenkėjiška programa.
Ekspertai išskiria kelis pagrindinius požymius, pagal kuriuos gyventojai gali atpažinti apgaulingus laiškus ir išvengti sukčių atakų.
„Kiekvieną dieną visame pasaulyje išsiunčiami milijonai elektroninių laiškų su pavojingomis nuorodomis ar kenkėjiškomis programomis. Ši tendencija nesikeičia jau daugelį metų, nes išsiųsti didelį skaičių laiškų nėra sudėtinga. Tačiau užtenka keliasdešimt vartotojų iš milijono, kurie „užkibtų“ ant tokių laiškų, kad sukčių pastangos atsipirktų“, – sako „Swedbank“ Saugumo patikros tarnybos vadovas Vytautas Krakauskas.
Pasak jo, vis dėlto pastaraisiais metais kibernetinių nusikaltėlių taktika tampa pažangesnė. Sukčiai šalies gyventojams siunčia vis geresne lietuvių kalba parengtas žinutes, imituoja šalyje veikiančias institucijas, prisidengia šalies aktualijomis, kur kas geriau užmaskuoja pavojingas nuorodas.