Pastaruoju metu daugėja sukčiavimo atvejų, kai apsimetėliai finansų brokeriai sugeba taip susukti galvą gyventojams, kad šie, net tiesiogiai įspėti banko specialistų, tęsia savo „investavimo“ veiklą. Tačiau tai dar ne viskas.
Didžiausi 2024 metų išpardavimai – „Aliexpress“ nuolaidos net iki 80% - spauskite čia ir pasinaudokite dabar
Socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo plisti reklaminės sukčių kampanijos, kur jie prisidengia SEB banko vardu ir siūlo internautams 225 eurų. Viskas, ką reikia padaryti – tai sudalyvauti trumpoje apklausoje, teigiama apgaulingame reklaminiame pranešime.
Atsidarius apgaulingą skelbimą – išvysime į realią SEB internetinę svetainę panašų puslapį, kuriame reikia sudalyvauti apklausoje, kurią sudaro vos keletas klausimų ir visuose juose reikia pažymėti – taip arba ne. Žinoma, tai nieko bendro su SEB vykdomomis apklausomis neturi, o sukčių tikslas – išvilioti jūsų banko prisijungimo duomenis.
Atlikus apklausą, net ir tuo atveju, kuomet pažymite, jog nesate SEB banko klientas, jūsų prašoma patvirtinti savo tapatybę prisijungiant prie banko sistemos. Jeigu atsidūrėte tokiame puslapyje – jokiu būdu to nedarykite, o taip pat apie galimą aferą praneškite ir savo draugams ar kitiems pažįstamiems.
Bankas ragina gyventojus būti budriais ir niekam neatskleisti savo asmens duomenų, neperduoti banko kortelių ir nediegti savo įrenginiuose nesaugių programėlių. Tačiau sukčiai ir toliau nesnaudžia bei bando apgauti patiklesnius šalies gyventojus.
Svarbiausia – tikrinti, kur vedate savo duomenis
Galite gauti netikėtą elektroninį laišką arba SMS žinutę, pranešimą socialinėse medijose. Įprastai nurodomas tam tikras įvykis dėl kurio reikia skubiai imtis veiksmų bei spustelėti pranešime prikabintą nuorodą.
Tokių įvykių pavyzdžiai – neva užstrigusios pašto arba kitos siuntų tarnybos siuntos, apsimestiniai kurjeriai, neva iš policijos gaunamos žinutės apie neegzistuojančias baudas ir pan. Tokie pranešimai gali teigti, kad rasta problemų su jūsų mokėjimo informacija, galbūt turite patvirtinti tam tikrus asmeninius duomenis arba pastebėta neįprastos veiklos jūsų paskyroje.
Siekdami apsisaugoti nuo mokėjimo kortelių duomenų vagysčių, be reikalo nesidalykite kortelių informacija neaiškios reputacijos tinklalapiuose – naudokitės tik jums gerai žinomomis svetainėmis.
Taip pat patartina turėti atskirą mokėjimo kortelę internetiniams mokėjimams bei reguliariai stebėti sąskaitų išrašus. Prisijungimams prie jautrių paskyrų aktyvuokite papildomas saugumo funkcijas, kaip, pavyzdžiui, dviejų veiksnių autentifikavimą.
Jei tapote mokėjimo kortelės duomenų vagystės auka, nedelsdami susisiekite su savo banku ir praneškite Lietuvos policijai, taip padidinsite tikimybę užkardyti neteisėtą lėšų nuskaitymą ir duomenų nusavinimą.
Tiesa, šansų atgauti lėšas, inicijuotas mokėjimo kortele yra maži, tačiau skubūs nukentėjusio asmens veiksmai įvykus kortelės duomenų vagystei gali padėti šią tikimybę padidinti.
Nukentėjote? Praneškite policijai
SEB bankas taip pat priminė, jog SMS ir el. laiškuose jis niekada nesiunčia nuorodų, kuriose prašoma klientų prisijungti prie interneto banko ar kitos aplinkos, įvedant savo duomenis ir / ar PIN kodus.
SEB bankas ragina, kilus įtarimams dėl netikrų interneto svetainių, įtartinų nuorodų, fiktyvių el. laiškų ar SMS žinučių, pranešti apie juos Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (cert@nksc.lt), kreiptis į policiją telefonu 112 ar per „Virtualų patrulį“ socialiniame tinkle „Facebook“ arba el. paštu virtualus.patrulis@policija.lt.