Neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad beveik pusė jaunesnių nei 30 metų norvegų be jokių skrupulų siunčiasi filmus, muziką ar televizijos laidas iš neoficialių šaltinių. Kiek mažiau nei pusė prisipažįsta piratavę skaitmeninę mediją.
Didžiausi 2024 metų išpardavimai – „Aliexpress“ nuolaidos net iki 80% - spauskite čia ir pasinaudokite dabar
Apklausoje, kurią atliko „Ipsos“ ir paskelbė Norvegijos vyriausybė, buvo apklausta 1 411 15 metų ir vyresnių dalyvių apie jų požiūrį į skaitmeninį piratavimą ir suklastotas fizines prekes. Kaip ir tikėtasi, ši praktika mažiau populiari tarp vyresnių amžiaus grupių. Tačiau maždaug trečdalis visų respondentų palaikė piratavimą ir padirbtų prekių pirkimą.
Apklausa parodė, kad 21 proc. jaunesnių nei 30 metų dalyvių visiškai sutiko, kad filmų, muzikos ar televizijos laidų gavimas iš nelegalių šaltinių yra priimtinas, kai oficialūs kanalai yra per brangūs. Dar 29 proc. sutiko iš dalies. Tarp 30-44 metų amžiaus respondentų visiškai arba iš dalies sutinkančiųjų dalis sumažėjo tik nežymiai – iki maždaug 40 proc. Priešingai, daugiau nei pusė vyresnių nei 45 metų dalyvių visiškai nesutiko su šia pozicija.
Įdomu tai, kad visų amžiaus grupių respondentai buvo mažiau susirūpinę dėl piratinio turinio, kuris neprieinamas legaliais kanalais, naudojimo. Beveik du trečdaliai jaunesnių nei 30 m. respondentų ir 46,6 proc. visų apklaustųjų manė, kad tokiais atvejais tai priimtina.
Autorių teisių turėtojai dažnai teigia, kad piratavimas kenkia žiniasklaidos pramonei ir gali turėti įtakos darbo vietoms. Keista, kad 71,2 proc. apklausos dalyvių visiškai arba iš dalies sutiko su šiuo teiginiu, o tai rodo, kad daugelis vartotojų pateisina piratavimą, nors ir pripažįsta jo galimą žalą.
Nors bent pusė visų amžiaus grupių respondentų teigė mokantys už legalias transliacijos paslaugas, 44 proc. jaunesnių nei 30 metų respondentų prisipažino sąmoningai ar nesąmoningai naudojęsi žiniasklaidos priemonėmis iš nelegalių šaltinių. Iš piratavimu užsiimančių asmenų 40,6 proc. teigė, kad pereitų prie oficialių platformų, jei kainos būtų prieinamesnės.
Tarp jaunesnių nei 30 metų amžiaus asmenų 48,7 proc. manė, kad priimtina pirkti klastotes, kai autentiškos prekės yra per brangios. Tačiau tik 8,2 proc. respondentų prisipažino sąmoningai pirkę padirbtus produktus. Dažniausiai perkamos padirbtos prekės buvo drabužiai, akiniai nuo saulės ir elektronikos prietaisai.